Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės atstovui administratoriui Alvydui Martinavičiui, atsakovui V. M., jo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios „Swelitos AKG“ UAB ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas sumažino savo reikalavimą 9801,79 Lt suma ir prašo priteisti iš atsakovo 58429,21 Lt.

Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad byloje yra įmonės 2005, 2006, 2007 m. balansai, juose yra nurodytas įmonės turtas -68231 Lt vertės. Tokios vertės turtas buvo rodomas ir bankroto bylos iškėlimo metu.Tačiau atsakovo perduotuose dokumentuose jokio turto nenustatyta ir jokio turto jam, kaip administratoriui, realiai nebuvo perduota. Paaiškinamuosiuose raštuose nurodyta, kad įmonės įrengimai permontuoti ir pervežti. Įmonės veikla buvo langų gamyba, tačiau atsakovo pateikti dokumentai įrodo, kad buvo perkami įvairūs įrenginiai, šlifavimo juostos, cementas, glaistas ir kitos statybinės medžiagos, metaliniai vamzdžiai, kabeliai, kirtikliai, t.y. tokios medžiagos, kurios nebuvo naudojamos įmonės gamybinėje veikloje.

Pagal šias medžiagas turėjo būti ir įrenginiai, tačiau jų nėra. Faktiškai jam yra perduotas trumpalaikis turtas, kuris faktiškai yra šiukšlės, nors jis ir sumažino ieškinį šio turto verte, t.y. 9801,79 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos apygardos teismas 2008-01-04 nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Šiuo atveju įmonės administratorius reiškia ieškinį dėl žalos, atsiradusios atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, 2003-01-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2003, bylų kategorija 2.7, 5.7, 50 , išanalizavo uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovo teisinį statusą ir nustatė, kad administracijos vadovo ir bendrovės santykiai pasižymi tam tikrais ypatumais, būtent, kai tarp administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos. Daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, todėl administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi atstovavimo pagal įstatymą bruožai. Administracijos vadovas užtikrina kasdieninį bendrovės funkcionavimą ir jos reikalų tvarkymą. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, nes ieškovė nurodo, kad žala jai buvo padaryta neteisėtais atsakovų veiksmais, todėl šiuo atveju turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245 str. 4d., 6.246-6.249 str. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą. Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog yra įrodyta atsakovo V. M. neteisėta veika ieškovei.

Pagal galiojusią LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. redakciją bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą. Pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas privalėjo įrodyti, kad jis tinkamai bendrovėje vykdė savo pareigas, t.y. užtikrino bendrovės turto apsaugą, iškėlus bendrovei bankroto bylą, perdavė administratoriui visus įmonės dokumentus, turtą bei nutraukdamas su bendrove darbo teisinius santykius apsaugojo bendrovės turtą. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra. LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, jog įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Iš ieškovės pateiktų dokumentų nustatyta, kad viešame registre įregistruotas administracijos vadovas atsakovas nevykdo 2008-01-04 Klaipėdos apygardos teismo nutarties ir neperduoda bankroto administratoriui įmonės turto bei dokumentų, nors buvo įspėtas( bankroto byla, t.1, b. l.164). Kadangi atsakovas buvo įregistruotas kaip „ Swelitos AKG“ UAB vadovas, jam kyla prievolė atlyginti ieškovei bei jos kreditoriams padarytus nuostolius, tačiau ieškinys tenkintinas iš dalies. Įvertintina tai, kad V. M., kaip įmonės vadovui, keltini aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai, jis vykdė administracijos vadovo pareigas, preziumuojama, jog jam buvo žinomos jo statuso įregistravimo teisinės pasekmės. Ieškovas savo reikalavimą priteisti 58429,21 Lt žalos atlyginimo grindžia turto balansine verte, užfiksuota 2007-10-31 įmonės balanse(b. l. 12), t.y. pagal šį balansą ir buvo vertinamas įmonės mokumas bankroto bylos iškėlimo metu, nes kito balanso nėra, ir tai pripažįsta atsakovas. LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. nustatyta, kad įmonės administracijos vadovas privalo administratoriui perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Bankroto byla iškelta įmonei 2008-01-04, todėl šis balansas faktiškai rodė įmonės turtinę padėtį. Šiuo atveju administratorius turi teisę reikalauti atlyginti tiesioginius nuostolius, t. y. realiai buvusio įmonėje ir neperduoto administratoriui turto vertę. Atsakovui teisme ne kartą buvo sudaryta galimybė perduoti turtą ar dokumentus, įrodančius ginčo sumos turto panaudojimą įmonės reikmėms ar dėl jo sudarytus sandorius, tačiau atsakovas nieko nepateikė, tik paaiškino, kad jis formaliai pasirašinėjo balansus. Byloje įrodyta, kad atsakovas pasirašinėjo aiškinamuosius raštus prie 2005, 2006 m. balansų, kuriuose nurodė, jog įmonės įrengimai permontuoti ir pervežti į kitas gamybines patalpas. (b. l. 13-14). Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kam šį turtą perdavė ar jį realizavo, nenurodė administratoriui jo buvimo vietos, nepateikė įrengimų sąrašo ir jų vertės, todėl tokia jo veika negali būti laikoma teisėta. Įvertinus atsakovo paaiškinimą, jo pateiktą pažymą (b.l.72,82) darytina išvada, jog atsakovas trumpalaikį turtą supranta ir aiškina kaip visas įmonės turėtas veiklos sąnaudas, t.y. ir išmokėtą darbo užmokestį, ir mokesčius, tačiau tai prieštarauja atsakovo pasirašytam balansui, nes ginčo suma balanse yra detalizuota taip 59423 Lt-atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys ir 8808 Lt- per vienerius metus gautinos sumos, tačiau į balansą įmonės turto eilutėje yra įrašoma turto įsigijimo vertė, o ne išlaidos, kaip įrodinėja atsakovas. Todėl atsakovo neteisėta veika yra ta, kad jis neperdavė administratoriui jokių dokumentų, leidžiančių nustatyti, koks turtas realiai įmonėje buvo ir kokia jo likutinė vertė. Atsakovas tik formaliai nurodo, jog perdavė administratoriui dokumentus, tačiau jie buvo apžiūrėti teismo posėdyje ir padaryta išvada, kad jokių dokumentų, pagrindžiančių 59 423 Lt sumos balanso eilutę, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys - nėra. Atsakovas savo pareigą pagal paminėtą imperatyvią bankroto įstatymo nuostatą privalėjo įvykdyti tinkamai, t. y. perduoti visas sudarytas įmonės sutartis, išankstinio mokėjimo dokumentus, nes šios pareigos neįvykdžius iš administratoriaus yra atimta galimybė peržiūrėti visus įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo. Šioje byloje atsakovo neteisėtą veiką įrodo ir jo paaiškinimas, jog jis dvejus metus tik pasirašinėjo įmonės balansus, tačiau toks veiksmas nelaikytinas teisėtu įvertinus administracijos vadovo pareigas, nustatytas LR akcinių bendrovių įstatyme. Visų pirma atsakovas du metus vadovavęs įmonei privalėjo išsiieškoti turtą iš buvusio vadovo, kuris pagal atsakovo paaiškinimą jam turto ir 1063 Lt kasoje neperdavė. Iš atsakovo paaiškinimo nustatyta, kad jam pradėjus vadovauti įmonėje nebuvo sudarytas priėmimo- perdavimo aktas, todėl visą neigiamų pasekmių riziką atsakovas privalo prisiimti sau, nes dėl jo neveikimo nukentėjo įmonės kreditoriai. Todėl darytina išvada, jog yra nustatytos visos sąlygos taikyti deliktinei atsakomybei ir nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusių pasekmių, todėl iš atsakovo ieškovei yra pagrindas priteisti nuostolių atlyginimą (LR civilinio kodekso 6.263 str.). Analizuojant priežastinį ryšį nustatyta, kad dėl paminėto atsakovo neveikimo, t.y. dėl turto ar dokumentų, pagrindžiančių balanso eilutę atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, neišsireikalavimo bei neišsiaiškinimo, kur yra dingę 1063 Lt kasos knygoje nurodyti pinigai, yra padaryta reali žala įmonės kreditoriams, nes įmonė tapo beturte ir administratorius neturi galimybės išsiieškoti skolų iš įmonės skolininkų ar peržiūrėti įmonės sudarytus sandorius. Kaltė yra bendroji atsakomybės sąlyga ir žemutinė suklydimo riba, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar atsakovas padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti. Įvertinus atsakovo poziciją ir padarius prielaidą, kad šie pinigai buvo tik formaliai parodomi įmonės finansinėje atskaitomybėje, nėra teisinio pagrindo ieškinį atmesti, nes atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu išieškant jo nurodomą skolą, nes preziumuojama, kad įmonės administracijos vadovas, pasirašydamas balansą, pirmiausia įsitikina jame nurodomų skaičių pagrįstumu.

Dėl žalos atlyginimo

Civilinėje teisėje žala asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam ir pasireiškia to objekto ekonominės vertės sumažėjimu. Ši žala yra dviejų rūšių, t.y. tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Šiuo atveju įmonė neteko 1063 Lt, kurie buvo įmonės kasoje, todėl darytina išvada, kad žala įmonei pasireiškė tiesioginiais nuostoliais, o 59 423 Lt, nurodyti balanso eilutėje atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, yra negautos pajamos, kurias įmonė, atstovaujama administratoriaus, būtų gavusi jeigu būtų jam perduoti dokumentai. Dėl šių veiksmų įmonė tapo nemoki. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. įmonės nemokumas- tokia įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi praėjus 3 mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas ir pradelsti įmonės įsipareigojimai ( skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, įvertintina tai, kad vienas iš juridinių asmenų pasibaigimo pagrindų yra juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto. Byloje nėra įrodymų, jog įmonė turi turto atsiskaityti su teismo nutartimi patvirtintu kreditorių sąrašu. Civilinėje teisėje galioja visiškas žalos atlyginimo principas, todėl yra pagrindas ieškinį patenkinti iš dalies. Civilinė atsakomybė įpareigoja nustatyti tikslų padarytos žalos dydį, nes civilinėje teisėje yra įtvirtintas draudimas praturtėti kieno nors sąskaita. Šioje byloje įvertintina tai, kad ieškovė reikalauja negautų pajamų, kurių tiksliai neįmanoma nustatyti, nes nėra pateikti dokumentai, įrodantys galimybę išsiieškoti šią sumą. Pagal CPK 178 str. įtvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas privalėjo įrodyti, kad tokios žalos įmonei nepadarė, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Bankroto byloje yra būtina apginti kreditorių teises, todėl šioje byloje padarytos žalos dydis sietinas su įmonės kreditiniais reikalavimais. Iš įmonės bankroto bylos nustatyta, kad 2008-03-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti 23356,89 Lt VSDFV Tauragės sk. ir Tauragės apskrities VMI kreditiniai reikalavimai. CK 6.249 str. 1 d. prasme negautos pajamos negali būti tapatinamos su įmonės pelnu, be to, CK 1.5 str. teisingumo principu įvertintina tai, kad 59 423 Lt suma yra susijusi su realiai nesančiomis įmonės atsargomis, išankstiniais mokėjimais bei nebaigtomis vykdyti sutartimis ir į balansą yra įrašomos turto įsigijimo išlaidos, tačiau įvertintina tai, kad realiai bankroto bylos iškėlimo metu šis materialusis turtas ar turtinės teisės turi mažesnę vertę dėl nusidėvėjimo ar pasunkėjusio išieškojimo, todėl protinga ir teisinga šią sumą mažinti iki 25 000 Lt, t.y. realiai susiejant su kreditorinių reikalavimų dydžiu bei įmonės administravimo išlaidomis, įvertinus tai, kad įmonėje nustatyta 9801,79 Lt vertės menkaverčio apyvartinio turto. Remiantis paminėtais motyvais iš atsakovo ieškovei priteistini 25 000 Lt negautų pajamų ir 1063 Lt tiesioginių nuostolių, iš viso 26 063 Lt žalos, atlyginimo.

Iš atsakovo priteistini 781,89 Lt žyminio mokesčio ir 15,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 str.1d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), bankrutuojančiai ,,Swelitos AKG‘‘UAB 26 063 Lt žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. M. 781,89 Lt žyminio mokesčio ir 15,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teisme.