- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-02
- Bylos Nr.
- 1-445-885/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00303-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- K. S., M. S.
- Advokatai
- Saulius Alysas, Stanislava Šulcaitė
- Kategorijos
- 1.1.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, bedarbis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. 2014-11-15 apie 21.20 val. vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir artėdamas prie nereguliuojamos (esant geltonam mirksinčiam šviesoforo signalui) pėsčiųjų perėjos, esančios Šiauliuose, ties V. g. 101 pastatu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti per pėsčiųjų perėją vairuotojui iš kairės pusės einančios pėsčiosios G. S., nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, kai pėsčiųjų perėja nėra gerai apžvelgiama, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir dėl to kliudė pėsčiąją G. S., t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. S. tą pačią dieną apie 21.35 val. vežama į ligoninę greitosios medicinos pagalbos automobilyje mirė nuo eismo įvykio metu patirto galvos sumušimo.
Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad laikas, vieta atitinka kaip nurodyta kaltinime. Važiavo T. gatve nuo centro pusės link V. gatvės. Atstumas tarp jo automobilio ir priešais važiuojančio buvo 3-4 metrai. Jam užstojo į priekį važiavęs ir į kairę sukęs automobilis. Greitis buvo 20-30 km/h. Pėsčiųjų perėjoje pėsčiųjų nematė, tik staiga pastebėjo moterį ant savo automobilio kapoto. Moteris nuo automobilio kapoto griuvo ir atsitrenkė į bortelį. Po įvykio puolė skambinti į policiją ir kviesti greitąją pagalbą. Dėl įvykio kaltas, nes nebuvo atidus. Jam po šito įvykio visas gyvenimas apsivertė. Nuo įvykio automobilio nevairuoja. Automobilį jis nuomojo iš UAB „D.“. Prieš tai jis dvylika metų dirbo „Jūsų taksi“, kur vairavo mikroautobusą. Jis ieškojo darbo, bet nerado, todėl turėjo pereiti dirbti taksi vairuotoju. Jis sudarė sutartį, kad nuomoja automobilį, jam davė ženklus, raciją. Siūlė nuomotis arba užsiimti individualia veikla. Pasirinko individualią veiklą, nes nereikėjo dirbti pagal grafiką. Jis tik derinosi su kolegomis. Dirbo tris dienas, tris naktis ir laisvos. Jei nenorėjo, galėjo nedirbti. Civilinį ieškinį kiekvienam nukentėjusiajam po 7500 eurų pripažįsta. Prašytų mažesnės sumos. Žala padaryta ir labai didelė, jokie pinigai neprikels žmogaus, bet suma labai didelė. Žmogaus gyvybės neįmanoma jokiais pinigais įvertinti. Vairuotojo stažas 30 metų. Administracine tvarka keletą kartų baustas. Ikiteisminių tyrimų pradėtų jo atžvilgiu nėra. Po įvykio buvo nuėjęs į laidotuves. Buvo pasiskolinęs pinigų, norėjo atlyginti dalį žalos. Nukentėjusieji buvo užsiėmę, o jis išvažiavo į Kauną darytis operacijos, nes sutriko skydliaukės veikla. Operacijai išleido pasiskolintus pinigus. Nukentėjusiųjų atsiprašė. Automobilį iš įmonės nuomojo, kas mėnesį mokėdavo už nuomą po 1500 Lt. O ką uždirbdavo, tą turėdavo. Daugiau mokėti nereikėjo. Uždirbdavo kartais 1000 Lt, kitą mėnesį 1500 Lt. 2014-11-15 su UAB „D.“ ar buvo darbo sutartis nežino. Buvo dar viena įmonė. Vienai įmonei mokėjo už automobilį, kitai dar už kažką. VMI lankėsi, pasiėmė individualios veiklos pažymėjimą, o iš Šiaulių savivaldybės leidimą dirbti taksi vairuotoju. Kartą metuose mokėjo VMI. UAB „D.“ atlyginimo jam nemokėjo. Ant automobilio durelių buvo užklijuotas jo telefono numeris. Jis pats sprendžia kada jam reikia dirbti. Žmona dirba ligoninėje. Turi tris nepilnamečius vaikus, vienas kurių invalidas. Jis turi 45 procentų darbingą. Darbo biržoje registruotas. Gauna neįgalumo pensiją - 59 eurus. Jei ne pašalpa, jie būtų socialiai remtina šeima. Žalos neatlygino dėl operacijos. Gailisi dėl to kas nutiko.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusysis K. S. parodė, kad 2014-11-15 apie 23 val. iš mamos telefono numerio paskambinęs žmogus prisistatė policijos pareigūnų ir pranešė, kad eismo įvykio metu žuvo mama G. S.. Kiek žino, mama dirbo valytoja „Saulės“ kirpykloje, esančioje T. gatvėje. Po darbo planavo eiti į prekybos centrą „Norfa“, esantį (duomenys neskelbtini) pr. Mama įprastai eidavo iš „Saulės“ kirpyklos per kiemą link V. gatvės. Kai eidavo į prekybos centrą „Norfa“, visada eidavo per pėsčiųjų perėją, esančią V. gatvėje prie Centro poliklinikos. Mama dėl stuburo ligų sunkiai vaikščiojo, turėjo antros grupės neįgalumą. Mama eidavo būtent per šią pėsčiųjų perėją, kadangi ji buvo geriausiai apšviesta ir matoma, o ji vaikščiojo sunkiai, lėtai, todėl galvojo, kad ši perėja saugiausia (60-61 b. l.).
Nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2014-11-15 apie 23 val. paskambino brolis K. S. ir pranešė, kad eismo įvykio metu žuvo mama G. S.. Mama su tėčiu buvo išsituokusi prieš 19-20 metų. Su broliu yra dvyniai, daugiau šeimoje vaikų nėra. Bendru su broliu K. S. sutarimu, baudžiamojoje byloje interesus atstovaus K. S. (67-68 b. l.). Papildomos apklauso metu nukentėjusysis M. S. nurodė, kad jam ir broliui padaryta turtinė ir neturtinė žala, civilinį ieškinį pareikš teisme (74 b. l.).
Liudytoja Z. B. parodė, kad UAB „D.“ dėl eismo įvykio įvykusio 2014-11-15 apie 21.00 val. Šiauliuose, V. gatvėje, kurio metu automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. T123656, nuomotojas V. M. mirtinai sužalojo žmogų, padaryta 2000 litų turtinė žala. UAB „D.“ tai nedidelė žala (75-76 b. l.). Papildomos apklausos metu liudytoja Z. B. parodė, kad pagal UAB „D.“ ikiteisminio tyrimo metu pateiktus dokumentus, V. M. jokių darbinių santykių su UAB „D.“ neturėjo, nebuvo jokios darbo sutarties, jis tik pagal nuomos sutartį nuomojo lengvąjį automobilį „Renault Megane Scenic“, paruoštą taksi darbui, t. y. išimti geltoni numeriai, automobilyje yra racija darbui, taksometras, plafonas ir apklijuotas pagal LR įstatymų nustatytus reikalavimus. Leidimą dirbti taksi vairuotoju, vairuotojas gauna pats. Pirminė nuomos sutartis sudaroma 6 mėnesiams, po to ji pagal poreikį pratęsiama surašant sutarties priedus. Bendrovė išnuomodama automobilį vadovaujasi tyrimui pateiktu priedu prie lengvojo automobilio nuomos sutarties specialiosios dalies, būtent šioje dalyje ir nurodomi būtini duomenys ir informacija. V. M. sumoka tik nuomos mokestį už nurodytą automobilį, už jokias paslaugas jis bendrovei nemoka. Už taksi užsakymus jis moka UAB „Š. V.“, kuriai taip pat atstovauja. Su nurodyta bendrove V. M. yra sudaręs sutartį dėl dispečerinės paslaugų teikimo. Už nuomą ir dispečerinės paslaugas jis sumoka mokėjimo kortele per banką. Nei viena nurodyta bendrovė V. M. jokio atlyginimo nemoka. Už nuomojamo automobilio draudimą moka bendrovė. Už automobilio techninę priežiūrą taip pat atsakinga bendrovė. Darbo laiką V. M. nusistato pats. Prie pateikto priedo dėl automobilio nuomos yra ir pagrindinė nuomos sutartis, kurią pateiks prie nurodyto ikiteisminio tyrimo elektroniniu paštu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas UAB „D.“ priklausantis automobilis, įsipareigojo jį saugoti, tačiau nebuvo išaiškinta, kad negali jo tvarkyti ir tyrėja po apžiūros netgi leido jį tvarkyti, todėl šiuo metu automobilis „Renault Megane Scenic“ yra sutvarkytas ir išnuomotas įmonei (77 b. l.).
Liudytojas D. V. parodė, kad 2014-11-15 dirbant kartu su vyr. patruliu R. B. ekipaže „Dainava 99“, apie 21.21 iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad adresu V. g. 101, Šiauliuose, taksi automobilis partrenkė moterį. Nuvykus į įvykio vietą jau buvo atvykę operatyvinės grupės pareigūnai. Eismo įvykio metu nukentėjusi moteris jau buvo išvežta greitosios medicinos pagalbos. Taksi automobilis buvo „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš geltonų numerių, taksi flakono ant stogo ir ant automobilio šone užklijuotų juostų, suprato, kad tas automobilis yra taksi automobilis. Buvo nustatytas vairuotojo blaivumas, jis buvo blaivus. Matė, kad yra sugadintas automobilio priekinis stiklas ir variklio dangtis. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad taksi automobilio „Renault Megane Scenic“ vairuotojas, važiuodamas V. gatve ties V.-(duomenys neskelbtini) sankryža pertrenkė per kelią ėjusią moterį. Dirbat įvykio vietoje, buvo gautas pranešimas, kad nukentėjusi moteris važiuojant į ligoninę mirė. Ką tiksliai nurodė automobilio vairuotojas apie įvykio aplinkybes, šiuo metu nebepamena. Atlikus reikiamus eismo įvykio vietos apžiūros veiksmus, išvyko toliau dirbti. Šiuo metu kartu dirbęs vyr. patrulis R. B. policijoje nebedirba ir žino, kad jis yra išvykęs į užsienį (82 b. l.).
Apžiūros protokole užfiksuota apžiūra įvykio vietoje prie V. g. 101 namo, Šiauliuose, paimtų daiktų: akinių rėmo, dviejų stiklų ir elektroninės cigaretės (83-87 b. l.).
Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Energetikos ir TVP skyriaus inžinierius V. P. pateikė CD kompaktą su vaizdo medžiaga (91 b. l.).
Apžiūros protokole užfiksuota UAB „Šiaulių vandenys“ pateikto CD kompakto su vaizdo medžiaga, apžiūra. Įraše matosi kaip pėsčioji pradeda eiti 21 val. 21 min. 45 sek. per nereguliuojamą šviesoforu pėsčiųjų perėją nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link V. g. pastato. Baigiant pereiti 21 val. 21 min. 51 sek. matosi, kaip automobilis nestabdęs atvažiuoja V. gatve nuo T. gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės ir, likus pėsčiajai pereiti gatvę 1-3 jos žingsniams, moterį partrenkia automobilis (92-93 b. l.).
UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ rašte nurodyta, kad apšvietimas Šiaulių mieste, taip pat V. gatvėje, atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės, 2014-11-15 buvo įjungtas 16.40 val. Minėtos gatvės ruože yra keturios apšvietimo atramos, ant kurių švietė po vieną šviestuvą. Gedimų neužregistruota (95-96 b. l.).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte Nr. 41D(K)-990 nurodyta, kad 2014-11-15 21.17 val. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas piliečio pranešimas iš telefono numerio 8 637 82218, dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmogus V. g. Šiauliuose (103 b. l.). Minėtas telefonas priklauso V. M. (101 b. l.).
2014-11-15 21:38 val. asmens blaivumo teste užfiksuota, kad V. M. buvo blaivus (137 b. l.).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 270 nurodyta, kad V. M. blaivus ir gali vairuoti (139 b. l.).
BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai: nukentėjusiųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, transporto priemonės apžiūros protokolas, specialisto išvada. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad kaltinamasis V. M. 2014-11-15 apie 21.20 val. vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir artėdamas prie nereguliuojamos (esant geltonam mirksinčiam šviesoforo signalui) pėsčiųjų perėjos, esančios Šiauliuose, ties V. g. 101 pastatu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti per pėsčiųjų perėją vairuotojui iš kairės pusės einančios pėsčiosios G. S., nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, kai pėsčiųjų perėja nėra gerai apžvelgiama, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir dėl to kliudė pėsčiąją G. S., t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. S. tą pačią dieną apie 21.35 val. vežama į ligoninę greitosios medicinos pagalbos automobilyje mirė nuo eismo įvykio metu patirto galvos sumušimo. Atsižvelgiant į nustatytus visus nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 5 dalį kvalifikuota tinkamai.
Skirdamas bausmę V. M. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. M. padarė vieną nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.), nusikaltimas baigtas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Nusikalto būdamas neteistas (146 b. l.), vairuotojo stažas nuo 1980-08-16 (140 b. l.), administracine tvarka už KET pažeidimus baustas 6 kartus: paskutinį kartą – 2013-02-27 (viršijo leistiną greitį) (165-168 b. l.), bedarbis, UAB „Š. V.“ charakterizuojamas teigiamai (162 b. l.), policijos nuovados viršininko charakterizuojamas taip pat teigiamai (164 b. l.). Atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes bei į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir įvertindamas tai, kad už BK 281 straipsnio 5 dalyje padarytą nusikalstamą veiką numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, į kaltinamojo asmenybę, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. M., pirmą kartą teisiamam, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui ir kurios vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiui asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Įvertinus kaltinamojo padarytus KET pažeidimus, kilusius padarinius, tai, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, įvertinus jo asmenybę, kad praeityje ne kartą administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones.
Kaltinamajam V. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai K. S. ir M. S. pareiškė civiliniams atsakovams UAB draudimo komanijai „PZU Lietuva“, UAB „D.“ ir kaltinamajam V. M. civilinį ieškinį prašydami iš draudimo kompanijos priteisti K. S. 7348, 59 Eur turtinės žalos atlyginimo, abiems nukentėjusiesiems po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o sumai viršijant draudimo sumo ribas, prašoma viršytą sumą priteisti solidariai iš UAB „D.“ ir V. M.. Be to, iš kaltinamojo prašoma priteisti K. S. 260 Eur advokato išlaidų (1 t., 193-210 b. l.).
2015-05-05 nukentėjusieji pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydami UAB draudimo komaniją „PZU Lietuva“ nebelaikyti civiliniu atsakovu, kadangi jiems išmokėta draudimo išmoka, prašoma solidariai iš UAB „D.“ ir V. M. priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos, bei pripažinti 260 Eur advokato išlaidų proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo V. M.. Nebeprašoma priteisti turtinės žalos (2 t., 20-21 b. l.).
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika. Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15 000 iki 150 000 Lt (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013).
Pagrįsdami neturtinės žalos dydį, nukentėjusieji K. S. ir M. S. pirminiame civiliniame ieškinyje nurodė, kad patyrė dvasinį skausmą ir sukrėtimą dėl ankstyvos ir netikėtos mamos mirties, labai išgyveno. Ji buvo pats artimiausias ir brangiausias žmogus, visada juos palaikydavo, užjausdavo, skatindavo, padėjo užgauginti vaikus. Kadangi tėvai išsiskyrę, o su tėvu mažai bendraudavo, dėl mamos mirties pasijuto visiškais našlaičiais. K. S. dėl dvasinių išgyvenimų, streso susirgo, buvo nedarbingas nuo 2014-11-24 iki 2014-12-05.
Nukentėjusiųjų K. S. ir M. S. nurodytos aplinkybės įrodo, kad dėl V. M. sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo G. S., jie patyrė skaudžių dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, emocinį stresą. Įvykis turėjo ir šiuo metu turi neigiamą įtaką, nes nukentėjusieji nurodo, kad jų ir mamos tarpusavio santykiai buvo tamprūs, emociškai artimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo veiksmais. Tačiau pažymėtina, kad prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžiai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Patikslintame ieškinyje nukentėjusieji nurodė, kad atsisako reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš draudimo bendrovės, kadangi ji sumokėjo įstatyme nustatytą neturtinės žalos sumą – 5 000 Eur.
Nukentėjusieji prašo patikslintą neturtinės žalos sumą solidariai priteisti iš UAB „D.“ ir kaltinamojo V. M.. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 6.270 straipsnio dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Tokios praktikos laikomasi ir civilinėse bylose - didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku. Taigi, tais atvejais, kai įmonės darbuotojas padaro žalą naudodamas įmonei priklausantį didesnio pavojaus šaltinį, įmonės atsakomybės pagrindas yra CK 6.270 straipsnis (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-682/2006, 3K-3-210/2007,3K-3-255/2007, 3K-3-79/2008).
Šioje byloje nustatyta, kad V. M. eismo įvykį, kurio metu žuvo G. S., padarė vairuodamas ne jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, o UAB „D.“, tačiau su ja V. M. jokių darbinių santykių neturėjo, t. y. buvo sudaryta ne darbo, o lengvojo automobilio „Renault Megane Scenic“, paruošto taksi darbui, nuomos sutartis, buvo mokamas nuomos mokestis už nurodytą automobilį. Be to, V. M. buvo sudaręs sutartį su UAB „Š. V.“ dėl dispečerinės paslaugų teikimo. Nenustatyta, kad kuri nors nurodyta bendrovė V. M. mokėjo atlyginimą. Be to, V. M. buvo gavęs leidimą vykdyti individualią veiklą. Taigi, konstatuotina, kad UAB „D.“ ir V. M. nesiejo darbiniai santykiai, ir UAB „D.“ nebuvo jo darbdavys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikytinas transporto priemonę eismo įvykio metu nuomos sutarties pagrindu valdęs asmuo – V. M..
Vertinant neturtinės žalos dydį svarbus ir kaltinamojo elgesys bei jo turtinė padėtis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po eismo įvykio V. M. nepasišalino, o iškvietė greitąją medicinos pagalbą, savo kaltės neneigė, pripažino civilinį ieškinį. Be to, augina tris nepilnamečius vaikus, šiuo metu yra bedarbis, turi neįgalumą, gauna neįgalumo pašalpą, t. y. jo finansinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teismų praktika, laikytina, jog civilinio ieškinio tenkinimas visa apimtimi taptų sunki ir realiai neįgyvendinama finansinė našta. Todėl įvertindamas išdėstytas reikšmingas aplinkybes neturtinės žalos dydžio nustatymui, siekdamas nukentėjusiųjų K. S., M. S. ir civilinio atsakovo V. M. interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo V. M. nusikalstama veika nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą bendrai įvertina 10 000 Eur, kiekvienam nukentėjusiajam atlyginant po 5 000 Eur.
Civiliniai ieškovai taip pat prašė priteisti K. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 260 Eur advokato pagalbai apmokėti. Kadangi nukentėjusysis K. S. dėl kaltinamojo V. M. padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į advokatą ir turėjo atstovavimo išlaidų, kurios pagrįstos dokumentais, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš V. M..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:
Automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „D.“, tyrimo metu grąžintas saugoti Z. B., paliktinas neribotai įmonės nuosavybei (1 t., 79-80 b. l.).Įvykio vietoje paimti daiktai – akinių rėmas, dveji stiklai ir elektroninė cigaretė – tyrimo metu grąžinti saugoti K. S., paliktini jo neribotai nuosavybei (1 t., 88-89 b. l.).CD kompaktas su vaizdo įrašu ir CD kompaktas su eismo įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, esantys pakete Nr. 1 – paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu bei 68 straipsniu, V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. M. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiųjų K. S. ir M. S. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš V. M. priteisti kiekvienam nukentėjusiajam po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinį ieškinį dalyje dėl proceso išlaidų tenkinti visiškai, ir nukentėjusiojo K. S. patirtas 260 Eur atstovavimo išlaidas priteisti jam iš V. M..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:
- automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „D.“, palikti neribotai įmonės nuosavybei;
- įvykio vietoje paimtus daiktus – akinių rėmą, dvejus stiklus ir elektroninę cigaretę – tyrimo metu grąžintus saugoti K. S., palikti jo neribotai nuosavybei.
- CD kompaktą su vaizdo įrašu ir CD kompaktą su eismo įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, esančius pakete Nr. 1 – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.