Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. buvo kaltinama tuo, kad ji 2013-02-05 apie 14 val. iš darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini ), kompiuterio išsiuntė J. K. adresuotą elektroninį laišką, kurio turinys, o būtent frazė „Mes suprantame, kad tie pinigai yra skirti Jums“ neviešai įžeidė pastarąjį, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d.

Apklausta kaltinamoji V. Š. nepripažino savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parodė, jog su J. K. bendravo darbiniais reikalais, t.y. gavus pastarojo prašymą dėl vykdomųjų raštų išdavimo. Užvedus bylas buvo laukiama dokumentų originalų, ir su J. K. vyko susirašinėjimas. Kadangi nebuvo pateikti dokumentų originalai, buvo nutarta bylą nutraukti. Su J. K. susirašinėjo ji, ir frazę „Mes suprantame, kad tie pinigai yra skirti Jums“ parašė ji. Rašydama šią frazę įžeisti J. K. nenorėjo, rašydama turėjo omenyje, jog pinigai turėtų būti pervesti į J. K. depozitinę banko sąskaitą. Tikrai neturėjo omenyje, kad J. K. pinigus pasisavins, juolab supranta, kad pinigų iš depozitinės sąskaitos neįmanoma pasisavinti.

Apklaustas nukentėjusysis J. K. nurodė, jog atstovaudamas ieškovą, gavęs skenuotus vykdomuosius raštus, kreipėsi į antstolę V. Š. dėl vykdymo proceso pradėjimo. Negavęs informacijos apie vykdomųjų raštų vykdymo procesą, skambino antstolei, tačiau su šia pasikalbėti nepavyko, dėl ko į antstolę 2013-02-05 kreipėsi elektroniniu laišku. Į jo raštą antstolė parašė elektroninį laišką, kuriuo jį įžeidė. Jį įžeidė frazė „Mes suprantame, kad tie pinigai yra skirti Jums“. Jis suprato, kad V. Š. jį kaltina klientų pinigų pasisavinimu, dėl to tai jį ypatingai įžeidė, jis patyrė šoką. Visiems yra suprantama, jog iš depozitinės sąskaitos pinigų neįmanoma pasisavinti, todėl mano, jog V. Š., tą suvokdama, tyčia jį įžeidė, kaltindama klientų pinigų pasisavinimu. Tokiu įžeidimu pakertamas pasitikėjimas juo, kaip advokatu, jis partyrė ypatingą pažeminimą, dėl ko negali atsigauti iki šiol.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto susirašinėjimų teksto matyti, jog 2013-02-05 14.18 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini ) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini ) atsiųstas tokio turinio raštas „ Šiaip jeigu yra pateikiamas vykdomasis raštas iš skolininko ir tuo pačiu kreditoriaus CPK 687 str. numato tarpusavio įskaitymą, todėl nereikia nei vienos šalies sutikimo. Mes suprantame, kad tie pinigai yra skirti Jums, tačiau negalime nepaisyti įstatymo. Kada sulauksime originalių vykdomųjų dokumentų? Pagarbiai, antstolė V. Š.“ ( b.l. 3-4 )

BK 155 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kuris neviešai įžeidė žmogų. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Be to, įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis vertinimas atitinka tiesą. Baudžiamosios teisės prasme įžeidimo būtinasis objektyvusis požymis yra užgaulumas, jei asmuo tai suvokia kaip savo paties įžeidimą. Tačiau užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Teismų praktikoje padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu nepripažįstamas. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.

J. K. nurodė, jog įžeistas pasijuto gavęs antstolės V. Š. elektroninį laišką, kuriame buvo frazė „Mes suprantame, kad tie pinigai yra skirti Jums“, kurią jis suprato kaip kaltinimą pasisavinant klientų pinigus. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad V. Š. savo rašte nenurodė jokių nepadorių, užgaulių J. K. įvertinimų, niekinančių žodžių ar formuluočių, J. K. nekaltino pasisavinant klientų pinigus. Kaip paaiškino V. Š., rašydama frazę „Mes suprantame, kad tie pinigai yra skirti Jums“, turėjo omenyje, kad pinigai turėtų būti pervesti į J. K. depozitinę banko sąskaitą, iš kurios pinigai patenka klientams, o ne J. K.. Akivaizdu, kad rašte išsakytu teiginiu V. Š. nesiekė įžeisti J. K.. Šios aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad V. Š. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl ji dėl šios veikos išteisintina (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusysis J. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 15000 Lt neturtinę žalą. Kadangi V. Š. yra išteisintina, nes nepadaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu.

Kaltinamoji V. Š. prašo priteisti iš nukentėjusiojo J. K. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš pinigų paėmimo kvito matyti, jog V. Š. 2013-10-25 sumokėjo advokatui R. D. 800 Lt už suteiktas teisines paslaugas, t.y. už dalyvavimą teismo posėdžiuose 2013-07-11 ir 2013-10-25 (b.l. 129-130). Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nuketėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, jog gynėjui teko dalyvauti ne viename, o dviejuose posėdžiuose, nes nukentėjusysis 2013-07-11 posėdžio metu pareiškė tuo metu bylą nagrinėjusiai teisėjai R. P. nušalinimą, ir teisėja nusišalino, į nukentėjusiojo padėtį – turintis darbą, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalimi, kaltinamosios prašymas dėl turėtų proceso išlaidų, t.y. 800 Lt, tenkintinas visiškai, ir iš nukentėjusiojo išieškotina 800 Lt proceso išlaidų V. Š. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 8 p., 105 str., 297 - 298, 301 - 305, 307 str., teismas,-

nusprendžia:

išteisinti V. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių ( Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo J. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės 15000 lt. dydžio žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d., V. Š. prašymą dėl proceso išlaidų, t.y. 800 Lt išieškojimo iš nukentėjusiojo J. K., tenkinti visiškai, ir išieškoti V. Š. naudai 800 Lt iš nukentėjusiojo J. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.