- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-152-92-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00042-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Punys
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-92/2014
Teisėja Aiva Survilienė Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00042-2013-0
2014 m. kovo 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. išteisinta pagal BK 155 str. 2 d. nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.
J. K. civilinis ieškinys dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
V. Š. iš J. K. priteista 800 Lt proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. buvo kaltinama tuo, kad 2013 m. vasario 5 d., apie 14 val., iš darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), kompiuterio išsiuntė J. K. adresuotą elektroninį laišką, kurio turinys, o būtent frazė „Mes suprantame, kad tie pinigai yra skirti Jums“ neviešai įžeidė J. K..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-07 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti V. Š. kalta pagal BK 155 str. 2 d. ir nuteisti paskiriant sankcijoje numatytą bausmę, taip pat priteisti iš V. Š. 15 000 Lt dydžio neturtinę žalą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 20 str. 5 d., 305 str., 328 str.), nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, nuosprendį priėmė šališkas teismas.
Pažymi, kad įžeidimas, kaip savarankiška nusikalstama veika, kvalifikuotinas atsižvelgiant ne tik į privataus kaltintojo, bet ir į visuomenės nuomonę, ar veiksmai bei teiginiai pagal savo pobūdį yra užgaulūs ir nepadorūs, o užgaulumas reiškia, kad kaltininko veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Apylinkės teismas nustatė, kad jis įsižeidė dėl antstolės V. Š. elektroniniame laiške esančios frazės, kurią jis suprato kaip kaltinimą pasisavinant klientų pinigus, tačiau visiškai nevertino privataus kaltinimo skunde išdėstytų aplinkybių ir teisme duotų parodymų, nemotyvuotai nusprendė, jog V. Š. nenurodė jokių nepadorių, užgaulių įvertinimų, niekinančių žodžių ar formuluočių, ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį rėmėsi tik tuo, ką omenyje turėjo V. Š. – jog pinigai turėtų būti pervesti į J. K. depozitinę banko sąskaitą, tuo tarpu kitų bylos įrodymų nevertino, neatsižvelgė į visuomenės nuomonę, jog bet koks asmens kaltinimas pasisavinant kitų asmenų pinigus visuomenėje yra vertinamas kaip ypatingai užgaulus ir nepadorus, o toks užgaulumas akivaizdžiai prieštarauja ir įprastoms elgesio taisyklėms, ir bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Tuo labiau, kad V. Š. apkaltino advokatą, kuris nurodomas kaip esantis nesąžiningas ir pasisavinantis savo klientų naudai išieškotus pinigus, kas kenkia ir advokato profesinei veiklai, tai ne tik sunkina atsakomybę, bet ir priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismo posėdžio metu V. Š. pripažino, kad jai buvo žinoma kaip naudojama depozitinė sąskaita ir kad advokatas iš šios sąskaitos pinigų pasisavinti negali, tai parodo V. Š. tyčią ir sąmoningą siekį pažeminti ir įžeisti J. K.. Įžeidimu buvo padaryta labai didelė neturtinė žala, nes buvo pakirstas pasitikėjimas ne tik kaip sąžiningu žmogumi, bet ir kaip advokatu, kas kenkia profesinei veiklai, įžeidimas sukėlė labai stiprų dvasinį smūgį ir sukrėtimus, emocinį ir nervinį šoką bei pastovų stresą. Teismas neįvertino pateiktos medžiagos apie V. Š. padarytus administracinius teisės pažeidimus, kurie liudija, jog V. Š. įprastos elgesio taisyklės ir bendražmogiški moralės reikalavimai, kaip ir įstatymai, negalioja. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir tai, jog V. Š. ir po veikos padarymo nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, išsisukinėjo teigdama, jog nesupranta kuo yra kaltinama, atsisakė atsakyti į nepatogius klausimus, teigė norinti atsiimti pateiktus atsakymus. V. Š. teiginys, jog ji skubėdama netiksliai išsireiškė, yra nepagrįstas, nes atsakymą į elektroninį laišką ji atsiuntė po 22 minučių, toks laiko tarpas yra pakankamas atsakymui apgalvoti, be to, V. Š. net neatsiprašė, kelis kartus prašymus atidėti posėdį atsiųsdavo tik iš ryto, neatvyko į taikinamąjį posėdį, toks elgesys laikytinas nepagarba teismui.
Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dydžius už vieną atstovavimo valandą teisme advokatui gali būti priteista ne daugiau kaip 0,15 minimalios mėnesinės algos, t.y. 150 litų. Kaltinamosios gynėjas 2013-07-11 teisiamajame posėdyje dalyvavo 15 minučių, 2013-10-25 – 1,5 valandos, išrašytoje sąskaitoje valandų skaičius nenurodytas, pinigų priėmimo kvite sutarties numeris nenurodytas, kas reiškia, jog sutarties net nebuvo, pinigų priėmimo kvite nepabraukta, už ką sumokėta, todėl teismas iš viso neturėjo pagrindo priteisti proceso išlaidų arba priteisti ne daugiau nei 262,50 Lt. Be to, priteisdamas procesines išlaidas teismas rėmėsi ir tuo, kad buvo pareikštas nušalinimas teisėjai R. Paužaitei, iš ko galima spręsti, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ir nepagrįsto dydžio proceso išlaidų priteisimas yra kerštas dėl pareikšto nušalinimo. Taip pat apylinkės teismas nutylėjo apie tuos teismo posėdžius, kurie buvo atidedami kaltinamosios ir jo gynėjo prašymu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinį skundą J. K. iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad V. Š. veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nuosekliai ir išsamiai išdėstė byloje ištirtus įrodymus bei visapusiškai ir objektyviai juos įvertinęs padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
BK 155 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams, yra žeidžiantys žmogaus orumą, žeminančio pobūdžio, jais siekiama paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas galimas veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Pagal BK 155 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neviešai įžeidė žmogų.
J. K. kaltina V. Š. jį neviešai įžeidus 2013-02-05 14.18 val. išsiųstame elektroniniame laiške nurodyta fraze „Mes suprantame, kad tie pinigai yra skirti Jums“, kurią privatus kaltintojas suprato kaip įžeidimą, nurodant, kad jis yra nesąžiningas ir siekiantis pasisavinti klientų naudai išieškotus pinigus. Vertinant, ar nurodyta frazė yra užgaulaus ar žeminančio pobūdžio, būtina atsižvelgti į nukentėjusiojo ir išteisintosios susirašinėjimo kontekstą, nes vien tik nukentėjusiojo suvokimas, kad jis buvo įžeistas, nesudaro pakankamo pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti. Apklausiama teismo posėdyje V. Š. tvirtino, jog rašydama „pinigai yra skirti Jums“ norėjo išsireikšti apie išieškotų lėšų pervedimą į advokato J. K. depozitinę sąskaitą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas J. K., kaip K. V. ir J. V. atstovas, kreipėsi į antstolę V. Š. dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ir išieškotus pinigus prašė pervesti į jo, kaip advokato, depozitinę sąskaitą. Iš kartu su privataus kaltinimo skundu pateikto susirašinėjimo matyti, jog V. Š. 2013-02-05 14.18 val. elektroniniu laišku atsakė į nukentėjusiojo J. K. 2013-02-05 13.56 val. elektroninį laišką, kuriame J. K. be kita ko nurodė „dar siandien isiskolinimas nurasytinas nuo skolininko saskaitos ir pervestinas i atstovo depozitine saskaita“, į ką V. Š. ir atsakė, jog „tie pinigai yra skirti Jums“. Taigi, iš susirašinėjimo konteksto matyti, kad V. Š. frazė nelaikytina užgaulia, ji neprieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms ir neperžengia moralės normų, pati formuluotė savaime nėra neigiamo ar žeminančio pobūdžio, iš jos nei tiesiogiai, nei netiesiogiai negalima suprasti, jog advokatas J. K. su į depozitinę sąskaitą pervestais klientų pinigais atliktų kokius nors neteisėtus veiksmus, ką būtų galima traktuoti kaip J. K. įžeidimą, pažeminimą, reputacijos paniekinimą.
V. Š. tyčios nepatvirtina ir tai, kad ji turi teisinį išsilavinimą ir žino, kam yra naudojama depozitinė sąskaita, priešingai, šios aplinkybės kaip tik įrodo tai, kad V. Š. neturėjo jokio tikslo kaltinti J. K. pinigų pasisavinimu. Tariamai padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymui jokios reikšmės neturi ir byloje esantys duomenys apie V. Š. anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus, į šiuos duomenis galėtų būti atsižvelgiama nebent individualizuojant bausmę. Taip pat nereikšmingomis laikytinos tokios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės kaip pasinaudojimas suteiktomis procesinėmis teisėmis (prašymas atidėti posėdį, atsisakymas atsakyti į klausimus), nors V. Š. į taikinamąjį posėdį neatvyko, tačiau atsiuntė prašymą, kuriame nurodė, jog su J. K. taikytis neketina ir prašo perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Nenustačius užgaulaus V. Š. elektroninio laiško pobūdžio, nevertintini apeliacinio skundo argumentai dėl neva nusikalstama veika padarytos žalos – emocinių išgyvenimų, patirto streso ar pakirsto pasitikėjimo J. K. kaip advokatu.
Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl neva nepagrįstai iš J. K. priteistų bylinėjimosi išlaidų. V. Š. baudžiamojoje byloje pagal pateiktą orderį atstovavo advokatas R. Dobrovolskis, todėl nėra pagrindo abejoti, kad tarp išteisintosios ir jos gynėjo buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta sąskaita už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantys, jog V. Š. sumokėjo gynėjui 800 Lt. Nors pinigų priėmimo kvite nepabraukta, už kurias konkrečias teisines paslaugas sumokėti pinigai, tačiau iš išrašytos sąskaitos matyti, jog buvo sumokėta už gynybą 2013-07-11 ir 2013-10-25 teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde minimos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį civilinėse, bet ne baudžiamosiose bylose. Be kita ko, net ir minėtose rekomendacijose nustatyta, kad sprendžiant dėl priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydžio atsižvelgtina ne tik į nustatytus maksimalius dydžius, bet tarp kitų kriterijų ir į būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (rekomendacijų 2.4. p.), taip pat pagal rekomendacijų 3 punktą atlyginamos ne tik advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, bet ir gyvenamosios patalpos nuomos bei kelionės išlaidos. Todėl atsižvelgiant į teismo posėdžių trukmę, bylos pobūdį, į tai, kad J. K. dirba, bei tai, kad V. Š. gynėjui į teismo posėdžius Vilniuje reikėjo vykti iš Šiaulių, pripažintina, jog iš nukentėjusiojo priteistas 800 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas yra pagrįstas ir atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju neturi reikšmės neįvykę teismo posėdžiai dėl išteisintosios gynėjo prašymai atidėti bylos nagrinėjimą.
Vien tai, kad J. K. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymu vertinimu ir priteistu išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimu, nesant byloje jokių objektyvių duomenų, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nukentėjusiojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.