Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

žodinio proceso tvarka administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjo pareiškėjos I. Č. skundą dėl Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK 2023-01-18 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK 23193973163, panaikinimo ir A. Š. nubaudimo pagal LR teisės aktus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos AVPK Kretingos rajono vyresnysis tyrėjas A. T. 2023-01-18 nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK 23193973163, nepradėjo administracinės bylos teisenos dėl Lietuvos Respublikos Administracinių Nusižengimo Kodekso (toliau - ANK) 481 str. 1 d., pagal 2023-01-02 I. Č. pareiškimą, nes nėra administracinio nusižengimo požymių ir nepripažino I. Č. nukentėjusiąja.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinė atsakomybė pagal ANK 481 str. straipsnį kyla už nedidelį chuliganizmą, tai yra, necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ANK 481 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas turi būti padarytas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nėra tyčios pažeisti viešosios tvarkos ir nesant kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 str. nuostatas.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad 2023-01-02 Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK gautas I. Č. pareiškimas dėl A. Š. elgesio 2023-01-02 apie 18 val kaime Kretingos rajone. Minėtame pareiškime nurodydama, kad A. Š. įvykio metu demonstravo agresiją, įžeidinėjo pareiškėją necenzūriniais žodžiais, varė iš teritorijos, mėtė drabužius, atėmė virdulį, išmėtė daiktus nuo stalo, demonstravo fizinę jėgą ir tempė pareiškėją už megztuko apykaklės mažamečio vaiko akivaizdoje, o stojus vaikui ginti mamą, nustūmė vaiką, todėl pastarasis krito ant grindų.

Bylos medžiagoje yra I. Č. 2023-01-02 pareiškimas bei A. M. ir A. Š. 2023-01-02 paaiškinimai.

Bylos medžiagoje yra VVTAĮT prie SADM Klaipėdos apskriteis vaikų teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketa, sudaryta 2023-01-03 Nr. 5VSV-39, kurios 28 dalyje konstatuojama, jog dėl įvykio vaikui nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis.

Klaipėdos AVPK Kretingos rajono vyresnysis tyrėjas A. T. 2023-01-18 nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK 23193973163, nepradėjo administracinės bylos teisenos dėl ANK 481 str. 1 d., pagal 2023-01-02 I. Č. pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad nėra administracinio nusižengimo požymių. Minėtame nutarime pareigūnas atliko pilietės nurodytų aplinkybių patikrinimą ir nurodė, kad aplinkybių tikslinimo metu gautas A. M. paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog 2023-01-02 apie 18.00 val. buvo atvykusi I. Č., kuri kartu su A. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, tarp abiejų įvyko žodinis konfliktas, dėl ko kilo žodinis konfliktas tiksliai pasakyti negali, bet kiek suprato, dėl kažkokių lažybų. A. M., nurodė, kad ji negirdėjo, kaip A. Š. įžeidinėjo I. Č. necenzūriniais žodžiais. A. M. teigė, kad girdėjo, kaip A. Š. I. Č. pasakė, kad ji eitų lauk iš žirgyno. Tačiau I. Č. išeiti atsisakė. Tada A. Š. paėmė nuo kėdės I. Č. priklausančią striukę ir nešė į lauką sakydamas I. Č., kad ji eitų lauk. I. Č. kartu ėjo link laukinių durų, bet staiga ji apsisuko ir grįžo atgal į žirgyną, o A. Š. neštą striukę padėjo arklidėje ant laiptų. I. Č. nuėjo prie virdulio, įsipylė vandens, o A. Š., jai pasakė, kad ji nešeimininkautų ne savo nuosavybėje, o eitų lauk iš žirgyno. Tada A. Š. paėmė iš I. Č. virdulį, tačiau I. Č. atiduoti virdulio nenorėjo, todėl A. Š. iš I. Č. rankų ištraukė virdulį. Traukiant virdulį iš virdulio išsilaistė vanduo. Pasak A. M., A. Š. paimto virdulio nenumetė ant grindų, o padėjo ant virtuvės stalviršio.

Minėtame nutarime taip pat nurodoma, kad aplinkybių tikslinimo metu gautas A. Š. paaiškinimas, kuriame nurodo, kad 2023-01-02 apie 18.00 val. buvo atvykusi I. Č., su kuria vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jo ir I. Č. įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad jis I. Č. per kalėdas neįsileido į žirgyną. Pasak A. Š., vykstant žodiniam konfliktui jis I. Č. paprašė, kad ji važiuotų namo. Tačiau ji atsisakė tai daryti ir pasakė „”. I. Č. pasiėmusi virdulį su vandenių pasakė „aš čia būsiu tiek kiek man reikės“ tada jai pasakė, dar karta, kad ji eitų lauk iš žirgyno ir važiuotų namo, tačiau ji pakartojo, „ kad būsiu tiek, kiek norėsiu“. A. Š. nurodė, kad paėmė iš I. Č. virdulį ir pasakė, „kad tu čia daugiau nevalgysi ir negersi ir važiuok namo”. Paėmus virdulį iš I. Č. iš virdulio šiek tiek išsipylė vanduo. Pasak A. Š., jokių daiktų nuo stalo nemetė. A. Š. nurodė, kad I. Č. prašė eiti lauk iš žirgyno ir paėmęs striukę išnešė į lauką, jai sakydamas, kad ji išeitų. I. Č. staiga sugrįžus į arklides, minėtą jos striukę padėjo ant laiptų arklidėse. Pastarasis nevadino pareiškėjos necenzūriniais žodžiais.

Pareigūnas, atlikęs įvykio tyrimą, konstatavo, kad konflikto priežastis yra asmeniniai A. Š. ir I. Č. nesutarimai, o tarpusavio konflikto metu išsakytos replikos ar užgauliojimai negali būti vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimai. Išsakyti įžeidžiantys žodžiai, išreikšti gestai ar panašaus pobūdžio veiksmai vertintini kaip įžeidimas, o asmuo, kuris jaučiasi įžeistas, turi teisę savo teises ginti civiline tvarka, pareikšdamas ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai medžiagoje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tiriant pareiškimą nesurinka pakankamai duomenų įrodančių, kad A. Š. padarė ANK 481 str. numatytą veiką, todėl ANK 591 str. pagrindu administracinę teiseną nutraukė.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja A. M. keitė savo ankstesnius paaiškinimus policijos pareigūnui dėl įvykio aplinkybių, žodinio konflikto tarp I. Č. ir A. Š., bet iš esmės nepatvirtino, kad tarp I. Č. ir A. Š. buvo fizinis kontaktas, ar tarp I. Č. sūnaus ir A. Š. buvo fizinis kontaktas, o šios aplinkybės paneigia pareiškėjos I. Č. pareiškime, skunde teismui bei teismui duotų paaiškinimų pagrįstumą, o tarpusavio konflikto metu išsakytos replikos ar užgauliojimai negali būti vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimai. Išsakyti įžeidžiantys žodžiai, išreikšti gestai ar panašaus pobūdžio veiksmai vertintini kaip įžeidimas, o asmuo, kuris jaučiasi įžeistas, turi teisę savo teises ginti civiline tvarka, pareikšdamas ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo. Be to, VVTAĮT prie SADM Klaipėdos apskriteis vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketa, sudaryta 2023-01-03 Nr. 5VSV-39, kurios 28 dalyje konstatuojama, jog dėl įvykio vaikui nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis, patvirtina, kad ginčo konfliktu jokia žala vaikui nepadaryta.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-85/2013).

Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę. Šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, teismas I. Č. skundą atmeta, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK 2023-01-18 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK 23193973163, palieka galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591, 642, 644 ir 646 straipsniu,

nutaria:

I. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK 2023-01-18 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK 23193973163, kuriuo nuspręsta nepradėti administracinės bylos teisenos dėl ANK 481 str. 1 d., pagal 2023-01-02 I. Č. pareiškimą, nes nėra administracinio nusižengimo požymių.

Išaiškinti I. Č., jog asmuo, kuris jaučiasi įžeistas, turi teisę savo teises ginti civiline tvarka, pareikšdamas ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.