Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės,

dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui, Sigutei Malinauskienei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 150 MGL (19500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, būdamas atsakingu asmeniu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. Rokiškio mieste, pažeisdamas buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir taip aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)” teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį – Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą:

nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. neišsaugojo 2009 metų mokėtino darbo užmokesčio bei darbo laiko apskaitos dokumentų, 2009 metų apskaitos registro „Didžioji knyga”;

laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitų apskaitos registrų;

laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. neišsaugojo į UAB „(duomenys neskelbtini)” 2009 m. vasario 1-28 d. atskaitinio asmens A. K. avanso apyskaitą Nr. 02 įtrauktų kuro pirkimą už 153,61 Lt patvirtinančių dokumentų;

laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. neišsaugojo į UAB „(duomenys neskelbtini)” 2009 m. birželio 1-30 d. atskaitinio asmens A. K. avanso apyskaitą įtrauktų 1344,70 Lt apmokėjimą AB „Rytų skirstomieji tinklai” patvirtinančių dokumentų;

laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. neišsaugojo į UAB „(duomenys neskelbtini)” 2009 m. birželio 1-30 d. atskaitinio asmens A. K. avanso apyskaitą įtrauktų kuro pirkimą už 1479,01 Lt patvirtinančių dokumentų;

laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. neišsaugojo į UAB „(duomenys neskelbtini)” 2009 m. liepos 1-31 d. atskaitinio asmens A. K. avanso apyskaitą įtrauktų 740,57 Lt apmokėjimą AB „Rytų skirstomieji tinklai” patvirtinančių dokumentų;

laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. neišsaugojo į UAB „(duomenys neskelbtini)” 2009 m. rugpjūčio 1-31 d. atskaitinio asmens A. K. avanso apyskaitą įtrauktų kuro pirkimą už 1126,57 Lt patvirtinančių dokumentų;

laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. neišsaugojo į UAB „(duomenys neskelbtini)” 2009 m. rugsėjo 1-30 d. atskaitinio asmens A. K. avanso apyskaitą įtrauktų kuro pirkimą už 30,50 Lt patvirtinančių dokumentų;

laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. neišsaugojo į UAB „(duomenys neskelbtini)” 2009 m. birželio 1-30 d. kasos knygą įtrauktų 48134,14 Lt išlaidas atlyginimams išmokėti patvirtinančių dokumentų – darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių ar kitų atlyginimų išmokėjimo dokumentų.

Dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir materialiai atsakingu asmeniu už bendrovės turtą, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą – grynuosius pinigus, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 dienos, UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos patalpose Rokiškio mieste, Vilties g. 28-20, 2005 m. sausio 1 d. dienai turėdamas nepanaudotų bendrovės grynųjų pinigų – 106 487,45 Lt likutį iš praėjusių metų kaip atskaitinis asmuo bendrovės reikmių naudojimui, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. iš bendrovės kasos bei bendrovės turimų sąskaitų bankuose ūkio išlaidoms ir įvairiems mokėjimams kaip atskaitinis asmuo gavęs dar 3 856 735,85 Lt (iš jų: 2005 metais – 611 319,94 Lt, 2006 metais – 698 062 Lt, 2007 metais – 1 507 300 Lt, 2008 metais – 986 670 Lt, 2009 metais – 533 83,91 Lt) sumą ir bendrovės reikmėms pateisinęs 3 138 213,39 Lt (iš jų 2005 metais – 403 366,68 Lt, 2006 metais – 693 082,58 Lt, 2007 metais – 880 215,40 Lt, 2008 metais – 1 014 373,86 Lt, 2009 metais – 147 174,87 Lt) panaudojimą dokumentais, pagal 2009 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)”, privalėdamas per 10 dienų perduoti paskirtam bendrovės administratoriui bendrovės turtą – pinigus 825 009,91 Lt, kuriuos pagal 2009 m. rugsėjo 1-30 d. avanso apyskaitą Nr. 10 turėjo, klaidingai joje nurodydamas 825 045,46 Lt sumą iki 2009 m. lapkričio 30 d. neperdavęs pas jį likusios grynųjų pinigų – 825 009,91 Lt sumos, išduotos jam kaip atskaitiniam asmeniui ir nepateikęs šių pinigų panaudojimą pagrindžiančių buhalterinių dokumentų paskirtajam bankroto administratoriui, taip tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB “(duomenys neskelbtini)” turtą – pinigus 825 009,91 Lt.

Nuteistasis A. K. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis iš dalies sutinka, kad kai kurių dokumentų neišsaugojo (pvz. degalų čekių) ir dėl tokio aplaidumo labai gailisi. Mano, jog teismo paskirta bauda yra aiškiai per didelė, prašo atsižvelgti į jo turtinę padėtį ir ją sumažinti.

Nuteistojo nuomone, teismas rėmėsi neteisinga specialisto išvada Nr. 5-5/34, kurioje nurodyta, kad A. K. šeimos išlaidos 2007 - 2010 metais viršijo pajamas 230 066,98 Lt. Nurodo, jog šie skaičiavimai yra neteisingi ir nepagrįsti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavę teismo posėdyje prašė: nuteistasis A. K. ir jo gynėjas – tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. K. kaltės padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą : 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą įstatymų nustatyta tvarka. A. K. nuteistas už trečią veiką, kuri numatyta šiame straipsnyje. A. K. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas ūkio subjekto vadovu ir atsakingu asmeniu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir per įstatymų nustatytą laiką neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų mokėtino darbo užmokesčio bei darbo laiko apskaitos dokumentų, 2009 metų apskaitos registro „Didžioji knyga“, sąskaitų apskaitos registrų, į atskaitingo asmens avanso apyskaitą įtrauktų kuro pirkimą, apmokėjimą AB „Skirstomieji tinklai“ patvirtinančių dokumentų, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių ar kitų atlyginimų išmokėjimo dokumentų, patvirtinančių išlaidas tam tikru laikotarpiu. Kvalifikuodamas A. K. veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį teismas nustatė konkretaus teisės akto – Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalių, 19 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus ir padarinius, kurie yra būtinasis šio nusikaltimo požymis: dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes tinkamai nustatė ir ištyrė bylos duomenis, susijusius su aplaidžiu apskaitos tvarkymu (nuteistojo A. K. parodymus apie tai, kad nežino kur bendrovės dokumentai, jis sutinka, kad neišsaugojo kai kurių dokumentų (t. 12, b. l.88-90), liudytojos G. E. parodymus apie tai, kad bendrovėje dirbo iki 2009 m. gegužės mėnesio pabaigos, už balandį dokumentai buvo sutvarkyti, I-o ketvirčio balansas buvo suvestas, didžioji knyga sutvarkyta (t. 12, b. l. 87), liudytojos V. K. parodymus apie tai, kad po to, kai iš darbo išėjo G. E., ji perėmė bendrovės apskaitos dokumentus pagal aktą, finansines apyskaitas pildydavo ji, dokumentų saugojimo tvarka bendrovėje nebuvo nustatyta (t. 12, b. l. 87-88), 2009-05-25 dokumentų perdavimo aktą, iš kurio matyti, kad G. E. perdavė V. K. dokumentų bylas, iš jų 2009 metų mokėtiną darbo užmokestį, darbo laiko apskaitos dokumentus ir Didžiąją knygą (t.8, b. l. 117-118), liudytojo N. S. parodymus (t. 12, b.l.85-87), Panevėžio apygardos teismo 2009-11-05 nutartį (t.9, b. l. 74-75), 2009-11-19 perdavimo – priėmimo aktą (t. 9, b. l. 81), 2009-11-20 bankroto Rokiškio rajono administratoriaus pranešimą Nr. 10 (t. 9, b. l. 82), 2010-01-12 Nr. 115-10-03 ir 2010-03-23 Nr. 115-10-06 antstolės I. B. surašytus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus (t. 1, b. l.22-31, t. 9, b. l. 87-97), Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-03-30 baudžiamąjį įsakymą (t. 11, b. l. 165-166), 2011-03-28 specialisto išvadą Nr. 5-5/22 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (t. 8, b. l. 99-180), specialistės N. Š. parodymus teisme (t. 12, b. l. 90), iš kurių viseto matyti, kad iš A. K. bendrovės dokumentai buvo perimti naudojant įstatyme numatytas prievartos priemones, tarp jų nebuvo dokumentų, už kurių neišsaugojimą jis nuteistas. Teismas argumentuotai pagrindė savo išvadas šiuo klausimu, todėl sprendimas nuteisti A. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį negali būti pripažintas nepagrįstu.

Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė neteisingą bausmę.

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neatsargus nusikaltimas, padaromas dėl neatsargumo, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad A. K. veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Teismas tai nurodė nuosprendyje (t.12, b.l.109). Tai reikštų, kad teismas A. K. nusikaltimą laiko padarytą dėl neatsargumo, ir tai teisinga. Tačiau po to, kai teismas sprendė bausmės paskyrimo klausimą, A. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai priskyrė nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), ir paskyrė neteisingą 150 MGL (19 500 Lt) dydžio baudą (t. 12, b. l. 112), kuri savo dydžiu galima už nesunkų nusikaltimą, bet ne už neatsargų. Nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p. 2 p.). A. K. padarė neatsargų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, administracine tvarka nebuvo baustas. Straipsnio, pagal kurį kvalifikuota A. K. nusikalstama veika, sankcijoje numatytos penkių rūšių alternatyvios bausmės: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nusikalstamą veiką ir A. K. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetą, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis apie bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), teismo pagrįstai parinkta viena švelniausių bausmių rūšių – bauda. Už neatsargų nusikaltimą BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta bauda iki 75 MGL dydžio. A. K. paskirtina bauda savo dydžiu mažesnė už šios rūšies bausmės vidurkį.

Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo esmė yra tai, kad kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai neatlygintinai paverčia savo turtu ir taip padaro žalą turto savininkui. Nusikaltimo dalykas yra ne bet koks turtas (turtinė teisė), bet tik kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (kasacinės nutartys Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006, 2K-368/2008, 2K-574/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir materialiai atsakingu asmeniu už bendrovės turtą, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – grynuosius pinigus – 825 009,91 Lt, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2009-10-31 iš bendrovės kasos bei bendrovės turimų sąskaitų bankuose paėmė nepateikęs šių pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, taip tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Teismas pagrįstai pripažino A. K. kaltu pasisavinus jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Pirma, A. K. buvo suteikti įgaliojimai atstovauti bendrovę, atliekant visas procedūras, susijusias su įmonės valdymu, taip pat pasirašyti visus finansinius dokumentus ir sutartis. Jis turėjo juridiškai apibrėžtus įgaliojimus bendrovės turto atžvilgiu, taigi šis turtas buvo jo žinioje. Nors bendrovės direktorius turi tam tikrus įgaliojimus, susijusius su turtu, tačiau nei turtas, nei turtinės teisės netampa direktoriaus, kad ir vienintelio akcininko, nuosavybe, todėl jam yra svetimos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais. Sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje. Kai pats bendrovės vadovas pagal išlaidų orderį iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus saviems tikslams, o ne įmonės interesams, šis veiksmas vertintinas kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008).Šiame kontekste taip pat pasiremtina Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teismų praktika, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. BK 20 straipsnio 4 dalies nuostata (įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais) suponuoja, kad toks reikalavimas negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesais), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 str.), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-213/2012).

Nuteistasis A. K. neginčija byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų pagrindu teismo nustatyto akivaizdaus fakto, kad jis iš bendrovės kasos ir banko sąskaitos paėmė jam inkriminuoto dydžio pinigų sumą, t. y. 825 009,91 Lt, tačiau teigia, kad juos panaudojo bendrovės reikmėms ir bendrovėje turėjo būti išlaidas pateisinantys dokumentai, tačiau kur jie negali pasakyti. Pažymėtina, kad teismas, remdamasis įrodymais, atmetė tokius A. K. parodymus, ir tai padarė pagrįstai. 2011-03-28 specialisto išvada Nr. 5-5/22 dėl UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (t. 8, b. l. 99-116), specialistės N. Š., kaip liudytoju apklausto bankroto administratoriaus N. S. parodymai (t. 12, b. l. 85- 87) ir visa bylos rašytinė medžiaga, liečianti A. K. veiksmus tyčia neperduodant bankroto administratoriui bendrovės finansinių dokumentų, o šiam panaudojus įstatyme numatytų priemones ir perėmus juos, A. K. minėtas išlaidas pateisinančių dokumentų nerasta. Išlaidas patvirtinančių dokumentų nebuvimo faktą patvirtina liudytojos G. E. parodymai apie tai, kad bendrovės pinigų likutis buvo apie 800 000 Lt. Pinigus paimdavo direktorius A. K., o atsiskaitymo nebuvo. Kur jis naudojo tuos pinigus, nežino. Direktoriui pasakydavo koks likutis. Jis sakė, kad pristatys dokumentus, kad bus kažkoks pirkimas. Kur tie grynieji pinigai, nepadengti dokumentais, dingo, nežino (t. 12, b. l. 87), tai pat liudytojos V. K. parodymai apie tai, kad finansines apyskaitas iš pradžių pildydavo G. E., o po to, kai G. E. išėjo iš darbo, pildydavo ji. Kad didelis likutis matė, tie pinigai buvo išduoti A. K.. Kur yra tie pinigai ar dokumentai, pateisinantys išlaidas, A. K. neklausė ir nežino (t. 12, b. l. 87-88). Nors liudytoja V. K. vėliau parodė, kad visi dokumentai tikrai buvo, tačiau ji (teisingai teismo pastebėta) prieštarauja savo ankstesniems parodymams bei tiems, kuriuose ji parodė, kad kol išėjo iš darbo, jai direktorius nepateikė jokių dokumentų, pateisinančių tų grynų pinigų išleidimą. Bendrovės vadovo A. K. sumanymo turinį paimti pinigus ir juos panaudoti ne įmonės reikmėms, o asmeniniams poreikiams tenkinti atskleidžia kiti teismo ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai. Iš 2011-05-04 specialisto išvados Nr. 5-5/34 matyti, kad A. K. banko sąskaitų išrašuose užfiksuoti atvejai, kai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų pervestas avansas ūkio išlaidoms (kaip atskaitingam asmeniui) buvo panaudojamas A. K. asmeninėms išlaidoms apmokėti, kad A. K. laikotarpiu nuo 2005-05-01 iki 2008-12-31 įsigijo žemės sklypų (daugiausia ūkio paskirties žemės), gyvenamųjų namų su ūkiniais pastatais, gamybinių dirbtuvių, taip pat, kad A. K. kaip atskaitingam asmeniui ne tik išduodami pinigai iš kasos, bet ir pinigus pervedant į jo asmeninę sąskaitą. Iš A. K. pervesto UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso 2005 m. – 2010 m. panaudojimo suvestinės matyti, jog dalį pervestų pinigų A. K. išsiėmė grynais pinigais – 497 560 Lt., pervedė į savo sąskaitą, paskolino, apmokėjo už G. E. langus, sumokėjo savo mokesčius, baudas, PVM, pervedė pinigus už įsigyjamus sklypus (t. 9, b. l. 56-61). Iš bylos duomenų nustatyta, kad pinigus paimant ir panaudojant buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė žala. Iš 2010-10-04 Panevėžio apygardos teismo sprendimo matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista iš buvusio direktoriaus A. K. 831 587,38 Lt pinigų suma (t.9, b. l. 102).

Išvadas dėl A. K. kaltės pirmosios instancijos teismas padarė išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius minėtus duomenis, nustatęs veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis nepateikė savo teiginius dėl grynų pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms patvirtinančių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai (metinės pajamų mokesčio deklaracijos, finansiniai dokumentai, susiję su A. K. individualia veikla), kurie buvo ištirti apklausiant dėl jų A. K. ir specialistę N. Š., nepatvirtina grynųjų pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms. Specialistė N. Š. parodė, kad šie duomenys, atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos bei A. K. ir V. K. pajamų – išlaidų tyrimus, specialistei buvo žinomi, tai nėra nauji duomenys ir jų pateikimas teismui nekeičia surašytų išvadų dėl minėtų tyrimų rezultato. Neigdamas savo kaltę dėl pinigų pasisavinimo, A. K. teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka parodė, jog 2008 metais, iš I. E. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko žemės sklypą, už kurį buvo sumokėti 135 000 Lt. Nuteistasis kaip fizinis asmuo įnešė už šį žemės sklypą grynuosius pinigus – 100 000 Lt ir 35 000 Lt į I. E. nurodytą sąskaitą, esančią AB DNB banke. Tikrinant iškeltos versijos atitikimą tikrovei, prokurorui buvo pavesta gauti iš minėto banko duomenis, galinčius šią versiją patvirtinti ar paneigti. A. K. nurodyta aplinkybė nepasitvirtino. Iš sąskaitos išrašo 1/3-2/3 lapo matyti, kad 2008-09-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo I. E. už 1605/3210 žemės sklypo, kadastrinis adresas 3673/0004: 16 Šilų k. v., unikalus Nr. 4400-0427-9107, pirkimą – 120 000 Lt. Mokėjimas padarytas banko viduje iš juridinio asmens sąskaitos į fizinio asmens sąskaitą. A. K. nepanaudojo pasisavintų pinigų bendrovės reikmėms, t. y. sklypo pirkimui iš I. E.. Pažymėtina, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina nuteistojo versijų, kad pinigus panaudojo bendrovės reikmėms, kad bendrovėje buvo dokumentai, patvirtinantys šias išlaidas, kad sau neįsigijo žemės sklypų ir kitokios nuosavybės už bendrovės pinigus.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad bendrovės dokumentai buvo paimti pažeidžiant Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 straipsnio (turėtų būti 20 str.) nuostatą, kad valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios teisę įstatymo nustatyta tvarka paimti ūkio subjektų apskaitos dokumentus, gali juos paimti jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, surašiusios apskaitos dokumentų paėmimo aktą. Šie apeliacinio skundo argumentai nepripažįstami pagrįstais ir paneigiami pirmosios instancijos teisme ištirtais ir nuosprendžiu įvertintais įrodymais: apklausto kaip liudytojo bankroto administratoriaus N. S. parodymais apie tai, kad įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2009-11-09 nutarčiai, A. K. buvo įpareigotas per 15 dienų perduoti visą turtą ir dokumentus, tačiau jis savo pareigos neįvykdė, su juo nebendravo ir į registruotus laiškus neatsakė. Kadangi A. K. atsisakė perduoti bendrovės dokumentus ir turtą, jis buvo priverstas kreiptis Į Biržų policijos komisariatą, išsikvietė antstolę, kad nustatytų faktines aplinkybes, ir dalyvaujant buhalterei buvo aprašyta dalis turto. Dokumentus jie rado antrą kartą apžiūrėdami patalpas, dokumentai buvo sumesti maišuose, aprašo A. K. nepadarė. Dokumentus teko aprašyti antstolei. Perėmus dokumentus ir atlikus analizę buvo nustatyta, kad A. K. imdavo iš įmonės kasos ir banko pinigus ir nepateikdavo dokumentų, patvirtinančių išlaidas. A. K. kreditorių susirinkime sutiko su skola bendrovei, pažadėjo kreditoriams ją padengti. Kadangi jis po susirinkimo neperdavė UAB ,‚(duomenys neskelbtini)“ turto, t. y. grynųjų pinigų, buvo kreiptasi į teismą, šis skolą priteisė (t. 12, b. l. 85-87); šiuos parodymus patvirtinančiais duomenimis: Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškeltas bankrotas ir A. K. įpareigotas administratoriui perduoti turtą ir dokumentus, perdavimo – priėmimo aktu apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudo, registravimo pažymėjimo, PVM mokėtojo registracijos pažymėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų perdavimą administratoriui, N. S. rašytiniu pranešimu A. K., kurį pastarasis atsisakė pasirašyti, perduoti pagal teismo nutartį bendrovės turtą ir dokumentus, Panevėžio apygardos teismo sprendimu priteisti iš A. K. 831 587,38 Lt pinigų sumą, antstolės I. B. protokolais apie administratoriaus apžiūrėtas patalpas, turto ir dokumentų išėmimą, Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pagal BK 245 straipsnį nubaustas A. K. už nevykdymą teismo sprendimo perduoti bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir dokumentus. Iš šių duomenų matyti, kad bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini) dokumentus paėmė vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus per teismo nustatytus terminus. Nuteistasis neteisus, teigdamas, kad išimant dokumentus buvo padarytas BPK 149 straipsnio pažeidimas. Šis straipsnis numato procesinės prievartos priemonės – kratos ar poėmio darymo tvarką. Gi bankroto administratorius turtą ir dokumentus paėmė, kai dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir veikė vadovaudamasis ne BPK normomis, o Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. K. kaltės ir jo veiksmų kvalifikacijos. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas. Šiuo atveju nerasta pažeidimų, kuriems esant galima būtų teigti, kad įrodymai įvertinti neteisingai.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bausmei skirti reikšmingas aplinkybes (kvalifikuotas turto pasisavinimas pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriamas sunkių nusikaltimų grupei, savo noru nepašalinta ir neatlyginta bent iš dalies turtinė žala, nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas), A. K. paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Straipsnio, pagal kurį kvalifikuota A. K. nusikalstama veika, sankcijoje yra nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, tokio dydžio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, nuteistojo asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šiuolaikinės baudžiamosios teisės doktrinoje akcentuojama vis didesnė bausmės individualios prevencijos (pataisymo) paskirtis, o nubaudimas imamas laikyti tik priemone kitiems bausmės tikslams pasiekti. Skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, neįmanoma labai tiksliai įvertinti individualių jo savybių ir iš anksto nustatyti terminą, per kurį bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tam tikrų aplinkybių, kurių teismas neaptarė, buvimas leidžia teigti, kad teismo paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė yra neekonomiška ir neefektyvi poveikio priemonė asmeniui, padariusiam savanaudišką ir turtinę žalą sukėlusią nusikalstamą veiką. Padarytas nusikaltimas, nors priskiriamas sunkių nusikaltimų grupei, tačiau pagal savo kokybinę charakteristiką teisinių gėrių skalėje, yra mažiau pavojingas (nusikaltimo objektas nuosavybė, padarytas dirbant savo įmonėje, pačiam esant vieninteliu akcininku, pakankamai neįsigilinus į tai, kad akcinės bendrovės turtas net ir vieninteliam akcininkui yra svetimas, pasinaudojant palankiomis aplinkybėmis, susiklosčiusiomis įmonėje (buvo pavaldūs ir apskaitos dokumentus tvarkė jo šeimos nariai). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.). Nuteistojo apeliaciniame skunde nors to neprašoma, vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, tuo pakeitimu nebus peržengtos apeliacinio skundo ribos, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai apeliantas prašo išteisinti, apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti nurodomos išvados dėl įrodymų įvertinimo, pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos bausmės (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 331 straipsnio 1, 4 punktais,

n usprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nuosprendį pakeisti.

A. K., nuteistam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmes:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą dvejiems metams;

- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BPK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu (griežtesne apimant švelnesnę) ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.