Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. G. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimo, kuriuo T. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį 20 parų administraciniu areštu su automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. nubaustas už tai, kad 2015 m. sausio 25 d. 19.35 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, būdamas baustas 2015-01-15 Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 2015-01-22 Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. J..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pastebėtina, kad skunde prašoma panaikinti teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme, tačiau jokių argumentų, kodėl byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo teisme ar koks padarytas esminis procesinis pažeidimas, apeliantas nenurodo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija pagal ATPK 130² straipsnį bei jam paskirta administracine nuobauda – transporto priemonės konfiskavimu, o tai nėra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme.

Apeliantas teigia, kad jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis dėl girtumo nesuvokė savo minčių, pasirašė nesupratęs ant ko pasirašo bei kad dėl tokio girtumo jam negalėjo būti aiškinamos teisės. Toks apelianto skundo argumentas yra nepagrįstas. Iš alkotesterio šaknelės (11 b. l.) matyti, kad jam nustatytas 1,87 promilių girtumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis. T. G. jam surašytame protokole nurodė, kad jis automobilį vairavo išgėręs ir neturėdamas teisių (4 b. l.). Tas pačias aplinkybes, jog vairavo išgėręs ir neturėdamas teisės vairuoti, tik vairuotojo pažymėjimas iš jo nebuvo paimtas, nurodė ir teisme. Be to, teisme T. G. nurodė, kad automobilį vairavo išgėręs alaus (36 b. l.). Įvertinus apeliantui nustatyto girtumo laipsnį bei jo paties paaiškinimus, daroma išvada, kad T. G. pažeidimo padarymo metu suvokė, jog yra neblaivus, suprato padaręs pažeidimą bei suprato ne tik tai, kad jis pasirašo jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, bet ir jam išaiškinamas teises. Dėl to nėra pagrindo laikyti, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas neteisėtai ir nepagrįstai.

Apeliantas taip pat nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija pagal ATPK 130² straipsnį, nes Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-15 nutarimas, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 2015-01-25 padaryto pažeidimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs.

ATPK 130² straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124² straipsnio 3 ar 4 dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad naujo pažeidimo padarymo metu T. G. atžvilgiu buvo priimtas ne tik Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-15 nutarimas, kuriuo apeliantas buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 d., 124¹ straipsnio 7 dalį 650 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, bet ir Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-22 nutarimas, kuriuo T. G. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį 1258 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams (25–26 b. l.). Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad minėtų nutarimų apeliantas neskundė ir jie įsiteisėjo atitinkamai 2015-02-05 ir 2015-02-12. Nors minėti nutarimai nebuvo įsiteisėję nagrinėjamo teisės pažeidimo padarymo metu, t. y. 2015-01-25, tačiau jie jau buvo įsiteisėję skundžiamo nutarimo priėmimo metu, todėl pagrįstai apylinkės teismas T. G. veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 130² straipsnį, nes tiek ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tiek ir ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytas teisės pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų teisės pažeidimų sąrašą. Be to, T. G. žinojo, kad jis yra nubaustas Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-15 ir 2015-01-22 nutarimais už teisės pažeidimus, padarytus būnant neblaiviam, ir kad už šiuos pažeidimus jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau praėjus vos kelioms dienoms po paskutinio nubaudimo vėl girtas vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, todėl toks apelianto elgesys rodo, kad jis turėjo suprasti ir suprato darantis teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Dėl to pagrįstai T. G. veiksmai kvalifikuoti pagal minėtą ATPK straipsnį. Tai, kad apeliantui skundžiamame nutarime suformuluotame kaltinime nurodyta, kad jis yra baustas ir Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-22 nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, nors tokie duomenys nebuvo nurodyti surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nelaikytina esminiu ATPK pažeidimu, nes kaip minėta, teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą, toks kaltinimo patikslinimas pažeidėjo veiksmų apimties nepadidino, kaltinimo nepasunkino, be to, T. G. žinojo, kad jis yra nubaustas minėtu 2015-01-22 teismo sprendimu. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad T. G. kaltinimas nurodant baustumą ir pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-22 nutarimą, nebuvo praplėstas, todėl nėra pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą apeliantui nutraukti.

ATPK 130² straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymas teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia baudą nuo 1158 iki 1448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

T. G. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino neblaivus vairavęs automobilį ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas nenustatė T. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. T. G. yra išsituokęs, dirba (33, 34 b. l.). Iš pažymos apie T. G. baustumus matyti, kad per dešimtį metų jis iš viso baustas 16 kartų, tarp jų net 11 kartų baustas pagal ATPK 178 straipsnį (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose), 3 kartus už pažeidimus transporte (pagal ATPK 124, 126, 127 straipsnius) ir 2013-11-11 jam buvo surašytas administracinis nurodymas už greičio viršijimą (18–26 b. l.). Baustumų skaičius ir pažeidimų pobūdis rodo, kad T. G. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, daro teisės pažeidimus, o paskutinieji baustumai rodo, kad apeliantas pažeidimus padarė būdamas neblaivus bei vairuodamas svetimą transporto priemonę, todėl daroma išvada, kad anksčiau T. G. taikytos administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jam nepadarė, jis toliau daro teisės pažeidimus. Be to, 2015-01-25 T. G. padarė šiurkštų teisės pažeidimą, susijusį su KET nesilaikymu, nes apeliantas, vairuodamas automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pastebėtina, kad T. G. per trumpą laiką, t. y. per tris mėnesius, vairavo automobilį būdamas neblaivus trečią kartą (25–26 b. l.). Jam nustatytas neblaivumas pakankamai žymiai viršija įstatymo leistiną normą (net 1,43 promilėmis). Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai T. G. paskyrė griežčiausią ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą.

Pagal ATPK 130² straipsnyje numatytą sankciją skiriant teisės pažeidėjui administracinį areštą, transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas.

Apeliantas skunde teigia, kad jo atžvilgiu turi būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir A. J. priklausantis automobilis nekonfiskuotas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal teismų praktiką ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra siejamas tik su visuma tam tikrų ATPK 30¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios pažeidėjo atsakomybę, todėl taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas daikto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, savininko naudai nėra pagrindo.

Įvertinus šios bylos duomenis daroma išvada, kad tokių aplinkybių – ypatingai švelninančios pažeidėjo atsakomybę – šioje byloje nenustatyta, nes T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis dirba, yra baustas už pažeidimus transporte, turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl nėra pagrindo apeliantui taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Būtina pažymėti tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

T. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas, t. y. transporto priemonių vairavimas neblaivaus asmens (šiuo nagrinėjamu atveju jau trečią kartą vairuojant tą patį A. J. priklausantį automobilį), yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. T. G. buvo nustatytas 1,87 promilių girtumas, ir tai rodo jo neatsakingumą, nepaisymą KET reikalavimo, draudžiančio vairuoti transporto priemonę neblaiviam. Taigi, nesant ATPK 30¹ straipsnyje numatytų aplinkybių visumos, nėra pagrindo T. G. netaikyti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos privalomos papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimą. Todėl nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio – konfiskavimas yra būtinas ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti.

Teismas sutinka su apelianto teiginiais bei A. J. atsiliepime į skundą nurodytais teiginiais, kad A. J. priklausančios transporto priemonės konfiskavimu ribojamos savininko nuosavybės teisės, tačiau nuosavybės neliečiamumas nėra absoliutus. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Nors panaudotas automobilis ir nėra T. G. nuosavybė, tačiau ATPK 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad daiktai, buvę ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinės teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso. Automobilio savininkė A. J. nurodė, kad automobilį davė naudotis T. G., kad ji nežinojo, jog jis automobilį vairuos neblaivus ar kad jis neturi teisės vairuoti. Be to, būtina pažymėti ir tai, kad minėtu A. J. priklausančiu automobiliu T. G. padarė jau trečią šiurkštų pažeidimą – vairavo automobilį neblaivus. Teisme A. J. nurodė, tais atvejais, kai jai priklausantis automobilis policijos pareigūnų buvo paimtas iš T. G., ji automobilį atsiimdavo iš saugojimo aikštelės bei nereikalaudavo iš T. G. atlyginti jos patirtas išlaidas už automobilio saugojimą aikštelėje. Tokie A. J. aiškinimai rodo, kad ji, atsiimdama automobilį iš saugojimo aikštelės ir neišsiaiškindama tikrųjų automobilio saugojimo aikštelėje priežasčių, nebuvo pakankamai rūpestinga automobilio savininkė ir nepasirūpino automobiliu bei neužtikrino, kad jos automobiliu kiti asmenys nedarytų pažeidimų. Taigi, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. J. yra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Dėl visų išdėstytų aplinkybių A. J. priklausančio automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas laikytinas proporcingu teisės pažeidimui, kurį įvykdė T. G., ir atitinka visuomenės siekiamus ir visuotinai svarbius tikslus, ir nesuvaržo asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju T. G., įvykdžiusiam ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, apylinkės teismas pagrįstai skyrė papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl T. G. apeliacinis skundas netenkinamas. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas turi teisę kreiptis į teisės pažeidimą padariusį asmenį dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.