- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-2166-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17161-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr.2SP-27054-920/2019 pagal pareiškėjo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolė J. Ž. ir Centro kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Prašymo esmė
1. Pareiškėjas A. V. 2019 m. spalio 16 d. pateikė antstolei J. Ž. skundą dėl jos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašymą Kauno apylinkės teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėjas prašė panaikinti antstolės J. Ž. 2019 m. rugsėjo 30 d. priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto vertės nustatymo“ ir įpareigoti antstolę šioje vykdomojoje byloje atlikti pakartotinę nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.1371 ha, adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Šį skundą antstolė perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui, kuris jį nagrinėjo civilinėje byloje Nr.2YT-27841-886/2019.
3. Paduodamas skundą dėl antstolės veiksmų pareiškėjas prašė iki teismo sprendimo priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes bei sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad nėra pagrindo jo skundą vertinti kaip prima facie nepagrįstą, jei nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, būtų sudarytos sąlygos antstolei paskelbti varžytines ir parduoti turtą. Turto realizavimas iki jo pateikto skundo išnagrinėjimo padarytų galimai jo atžvilgiu palankaus procesinio sprendimo įvykdymą neįmanomu, nes skundo reikalavimų patenkinimas prarastų prasmę, t. y. skundžiamų antstolės veiksmų pripažinimas neteisėtais prarastų savo tikslą – atkurti teisėtumą vykdomojoje byloje. Be to, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, iškiltų grėsmė kilti neteisėtoms pasekmėms – nepagrįstai ir neteisėtai nustatytos turto vertės pagrindu įvykdytų varžytinių pagrindu būtų atliekami kiti veiksmai, kurie ginčijant kiltų būtinybė inicijuoti papildomus teisminius procesus. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai būtų bloginama jo padėtis, nes jo skundo reikalavimai liktų neužtikrinti, o antstolė ir išieškotoja Centro kredito unija atsidurtų geresnėje padėtyje, galėtų atlikti veiksmus, susijusius su turtu, kada vykdomojoje byloje yra susidarę esminiai neaiškumai dėl tikrosios turto rinkos vertės, yra pažeistos pareiškėjo teisės dalyvauti turto įkainojime. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą – išieškotojos interesai liktų apsaugoti turtu ir jos naudai būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos pagal vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu atliekamas išieškojimas iš turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės – kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių turtas gali būti parduotas iš varžytynių, todėl išnagrinėjus skundą sprendimo vykdymas būtų neįmanomas, gali kilti kiti teisminiai procesai – teismo vertinimu, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pavyzdžiui, kad vykdomojoje byloje yra paskelbtos varžytynės. Todėl teismas vertino, jog pareiškėjas šiuo metu nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ar, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti pareiškėjo interesai ar jiems padaryta nepataisoma žala (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
6. Taip pat teismas nurodė, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus. Nepagrįstas išieškojimo sustabdymas gali neproporcingai pažeisti išieškotojo teises ir teisėtus interesus. Be to teismas pastebėjo, jog sprendžiant skundus dėl antstolio veiksmų, pagal CPK 510 straipsnio nuostatas yra numatyta galimybė tik vykdymo veiksmų sustabdymas, kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo vykdyti turto varžytines ir pan. įstatymo leidėjas nėra numatęs.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-27054- 920/2019 ir klausimą išspręsti iš esmės – jo pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2SP-27054-920/2019 tenkinti. Jis nurodo, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra neteisėta ir nepagrįsta.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodo, jog pareiškėjas šiuo metu nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ar kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjo interesai ar jiems padaryta nepataisoma žala. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje – tokios priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
2.2. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora - delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidalyti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 280/2012). Tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo.
2.3. Byloje nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, kiltų reali grėsmę, kad būtų paskelbtos turto varžytynės ir turtas būtų pardavinėjimas už kainą, kuri yra akivaizdžiai per didelė ir absoliučiai neatitinka realios turto būklės. Tokia rizika yra itin reali, nes antstolė itin operatyviai atlieka vykdymo veiksmus, vykdomojoje byloje nesulaukia dokumentų įteikimo, pažeidžia jo, kaip skolininko teisę reikšti nuomonę dėl atrinko eksperto bei dėl pačios turto vertės.
2.4. Turto pardavimas varžytynėse ar bet kokio kito vykdomojo veiksmo, susijusio su turto realizavimu viena ar kita specialiąja forma, atlikimas iki skundo išnagrinėjimo padarytų galimai šio skundo atžvilgiu palankaus procesinio sprendimo įvykdymą visiškai neįmanomu, nes skundo reikalavimų patenkinimas prarastų absoliučiai bet kokią prasmę, t. y. skundžiamų antstolės veiksmų pripažinimas neteisėtais prarastų savo tikslą atkurti teisėtumą vykdomojoje byloje. Dėl to situacija yra elementari – jeigu nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bus įvykdytas išieškojimas iš turto ir tada šio skundo nagrinėjimas taps beprasmis.
2.5. Tokio pobūdžio ginčo situacijoje yra būtina įtvirtinti „status quo“ situaciją (įšaldyti ginčo situaciją), kad būtų užkirstas kelias galimiems tolesniems neteisėtiems 2019-09-30 Patvarkymo pagrindu priimamiems sprendimams bei būtų apsaugota nuo papildomų teisminių procesų.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.)
11. Byloje nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padavus skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. V., pateikdamas skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 16 d. pateikė Kauno apylinkės teismui ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šį prašymą jis grindė tuo, kad nėra pagrindo jo skundą vertinti kaip prima facie nepagrįstą, jei nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, būtų sudarytos sąlygos antstolei paskelbti varžytines ir parduoti turtą. Turto realizavimas iki jo pateikto skundo išnagrinėjimo padarytų galimai jo atžvilgiu palankaus procesinio sprendimo įvykdymą neįmanomu, nes skundo reikalavimų patenkinimas prarastų prasmę, t. y. skundžiamų antstolės veiksmų pripažinimas neteisėtais prarastų savo tikslą – atkurti teisėtumą vykdomojoje byloje. Be to, jo nuomone, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, iškiltų grėsmė kilti neteisėtoms pasekmėms – nepagrįstai ir neteisėtai nustatytos turto vertės pagrindu įvykdytų varžytinių pagrindu būtų atliekami kiti veiksmai, kuriuos ginčijant kiltų būtinybė inicijuoti papildomus teisminius procesus. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 21 d. pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Pareiškėjas dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą.
13. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas apskųstojoje nutartyje nenurodė, kaip jis preliminariai vertina pareiškėjo skunde nurodytus reikalavimus, ar skundas tikėtinai pagrįstas.
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.2YT-27841-886/2019 pagal pareiškėjų A. V. ir D. V. skundus dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys – antstolė J. Ž. ir Centro kredito unija (išieškotoja), pareiškėjų A. V. ir D. V. skundus dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė.
16. Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl šaliai palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas šaliai nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017).
17. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal pareiškėjo A. V. prašymą šioje byloje buvo netaikytos pagrįstai, todėl naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį pagrindo nėra. Ši nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Pripažinus, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal pareiškėjo A. V. prašymą byloje netaikytos pagrįstai, dėl konkrečių atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.