Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo F. D. A. B. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamoji byla F. D. A. B. N. atžvilgiu nutraukta.

F. D. A. B. N. perduotas F. B. O., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio Šiauliuose, atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu bei 69 straipsniu, F. D. A. B. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. U. padarytą turtinę žalą (11,58 Eur dydžio).

F. D. A. B. N. įspėtas, kad, jei per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo A. U. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš F. D. A. B. N. A. U. priteista 11,58 Eur (vienuolika eurų 58 euro centai) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. U. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies 250 Eur sumai ir iš F. D. A. B. N. A. U. priteisti likę nesumokėti 100 Eur (vienas šimtas eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. D. A. B. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad jis 2014 m. liepos 15 d., apie 23.25 val., viešoje vietoje – prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto naudojimu, kitų asmenų akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: asmeninio konflikto metu kumščiais ir kojomis sudavė nukentėjusiajam A. U. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip devynis smūgius, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. liepos 15 d., apie 23.47 val., viešoje vietoje – policijos tarnybiniame automobilyje, vykstant iš įvykio vietos į Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo patalpas, esančias Purienų g. 48, Šiaulių m., aiškintis konflikto aplinkybių, vėl kilus konfliktui su nukentėjusiuoju A. U., policijos pareigūnų akivaizdoje trenkė vieną kartą kumščiu jam į veidą, tokiais veiksmais padarydamas A. U. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, viršutinėje lūpoje, dešiniame petyje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, nubrozdinimus abiejų kelių srityje ir kairėje blauzdoje.

Apelianto vertinimu, teismo nuosprendis nepagrįstas dalyje dėl jo (A. U.) teisminio nagrinėjimo metu pareikšto patikslinto civilinio ieškinio – teismas nepagrįstai sumažino jo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis nurodo, kad po jo sumušimo 2014 m. liepos 15 d., jis kitą dieną pasigedo auksinės grandinėlės, kurią nešiojo ant kaklo. Teigia, kad grandinėlė galėjo nutrūkti 2014 m. liepos 15 d. įvykio metu, kai prieš jį fizinį smurtą pavartojo F. D. A. B. N., kuris jį muštynių metu buvo parvertęs ant žemės, buvo suėmęs rankomis už sprando. Auksinės grandinėlės vertė 2000 Lt (579, 24 Eur), ji buvo apie 20 gramų svorio, 585 aukso praba, grandinėlę jis buvo pirkęs prieš 4 metus, todėl šios grandinėlės pirkimo čekio neišsaugojo.

A. U. manymu, F. D. A. B. N. auksinės grandinėlės galėjo nematyti, nes jis (A. U.) šią grandinėlę buvo pasikabinęs ant kaklo po drabužiais. Nurodo, kad jis (A. U.) prašė teismo apklausti kaip liudytoją R. U., kuri galėjo patvirtinti, kad jis auksinę grandinėlę, apie 20 gramų svorio, 585 prabos aukso, buvo nusipirkęs prieš 4 metus iš savo santaupų ir ją iki įvykio turėjo, tačiau teismas jo prašymą apklausti R. U. atmetė. Be to, jis teismo prašė, kad atidėtų teisiamąjį posėdį, kad jis galėtų pateikti auksinės grandinėlės pirkimo etiketę, iš kurios būtų matyti pirktos auksinės grandinėlės aukso praba ir svoris, taip pat kaina, tačiau ir šis jo prašymas buvo atmestas. Pažymi, kad pateikti auksinės grandinėlės pirkimą patvirtinančios etiketės pirmame teismo posėdyje jis negalėjo, nes jos nebuvo suradęs.

Skunde taip pat pažymima, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirto nuostolius ir neturtinę žalą.

Nukentėjusysis A. U. nurodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, šoką. Be to, buvo priverstas eiti į apklausas policijoje, vaikščioti į teismą, buvo sužalotas jo veidas, kol nesugijo veidas ir kiti sužalojimai, jis apie savaitę negalėjo išeiti į lauką, gėrė vaistus nuo skausmo. Kadangi jam buvo sumušta galva, liekamieji reiškiniai gali pasireikšti ateityje, jam ir dabar nuolat skauda galvą, jis pastoviai vartoja vaistus nuo skausmo.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nors ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pareiškęs civilinį ieškinį prašydamas priteisti jam 500 Lt (144, 81 Eur) neturtinę žalą, tačiau teisme, pasinaudodamas jam įstatymo suteikiama teise, jis pareiškė patikslintą ieškinį ir prašė neturtinės žalos dydį padidinti iki 4 344, 80 Eur (15 000 Lt). Pažymi, kad niekas jam nesugrąžins prarastos sveikatos, be to, ji pinigine išraiška yra neįvertinama, neįkainojama. Tačiau teismas jam iš F. D. A. B. N. priteisė tik 250 Eur sumą, priteisiant nesumokėtus 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Esant tokioms aplinkybėms, prašo priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 4 194, 80 Eur, neįskaitant F. D. A. B. N. jam sumokėtos 150 Eur sumos. Atkreipia dėmesį, kad F. D. A. B. N. 150 Eur sumą jam sumokėjo tik teisminio nagrinėjimo metu, nes norėjo, kad teismas jį atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką pagal laidavimą. Mano, kad iš tikrųjų kaltinamasis visiškai nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jo (A. U.) atsiprašė tik formaliai, jau bylą nagrinėjant teisme.

Apygardos teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. U. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė byloje civilinį ieškinį prašydamas priteisti jam iš F. D. A. B. N. 2 040 Lt turtinei žalai ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t. 28 b. l.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš F. D. A. B. N. 4 344,80 Eur neturtinei ir 590,83 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t. 172–173 b. l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies – priteisė A. U. iš F. D. A. B. N. 11,58 Eur turtinei žalai atlyginti ir likusius 100 Eur iš 250 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniu skundu, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. U. prašė padidinti jam iš F. D. A. B. N. priteistą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti iki 590,83 Eur, o ieškinį neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 4 194,80 Eur.

Iš A. U. civilinio ieškinio matyti, kad jame nukentėjusysis nurodė, jog dėl neteisėtų F. D. A. B. N. veiksmų, t. y. dėl to, kad pastarasis jį sumušė, jis turėjo pirkti ir pirko vaistus nuo skausmo, kurie kainavo 10 Lt, taip pat vyko pas ekspertą, pas jį važiavo visuomeniniu transportu, o grįžo taksi ir patyrė 30 Lt kelionės išlaidų. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad kitą dieną po sumušimo jis pasigedo ant kaklo nešiotos auksinės 2 000 Lt vertės grandinėlės, kuri, A. U. manymu, galėjo nutrūkti tuomet, kai F. D. A. B. N. jį parvertęs ant žemės suėmė rankomis jam už sprando (1 t. 172–173 b. l.). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. U. savo ieškinį palaikė, pažymėjo, kad F. D. A. B. N. jam atlygino dalį – 150 Eur – neturtinės žalos ir nurodė, kad F. De A. B. N. grandinėlę nutraukė jiems „vartantis“ prie parduotuvės.

Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turtinė žala turi būti pagrįsta ją patvirtinančiais dokumentais – kvitais, sąskaitomis faktūromis ir (ar) kitais dokumentais. Nors nukentėjusysis A. U. dokumentų, patvirtinančių jam padarytos turtinės žalos dydį, nepateikė, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad nukentėjusiojo nurodytos išlaidos, patirtos už transporto paslaugas, taip pat už pirktus vaistus atitinka protingumo kriterijų, pagrįstai tenkino pastarojo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iš dalies ir priteisė jam iš F. D. A. B. N. 11,58 Eur (tai atitinka 40 Lt) pastarojo patirtų išlaidų perkant vaistus nuo skausmo ir vykstant pas ekspertą.

Nukentėjusiojo A. U. teiginio, kad dėl F. D. A. B. N. neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad pastarasis prieš jį vartodamas smurtą sugriebė už kaklo ir nutraukė auksinę grandinėlę, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Atkreipiamas dėmesys, kad pats nukentėjusysis apklausiamas po įvykio praėjus dviem dienoms, to, kad jis dėl F. D. A. B. N. neteisėtų veiksmų būtų netekęs grandinėlės, apskritai nenurodė (1 t. 23–24 b. l.), o apklausiamas 2014 m. rugsėjo 2 d., t. y. po įvykio praėjus apie pusantro mėnesio, nurodė manantis, kad grandinėlė, kurią jis nešiojo ant kaklo, galėjo nutrūkti 2014 m. liepos 15 d. įvykio metu, kai prieš jį vartodamas fizinį smurtą F. suėmė rankomis jam už sprando. Kartu nurodė, kad F. tyčia grandinėlės nenutraukė, jis nemano, jog grandinėlę F. apskritai ant jo kaklo matė – tąkart jis (A. U.) vilkėjo sportinį kostiumą (1 t. 26–27 b. l.). Akistatos su F. D. A. B. N. metu A. U. nurodė, kad jis nejuto, kaip grandinėlė buvo nutraukta, mano, kad F. grandinėlę galėjo nutraukti jiems besiritant ant žemės (1 t. 92–95 b. l.). Teisiamajame posėdyje A. U. taip pat nurodė, kad kaltinamasis grandinėlės galėjo nematyti, nes ji buvo po rūbais (1 t. 179–180 b. l.). Kaltinamasis F. D. A. B. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bendravo su A. U. dvejus metus, tačiau per tą laiką nė karto nematė, kad pastarasis būtų nešioję ant kaklo auksinę grandinėlę. Pažymėjo, kad jis įvykio metu A. U. grandinėlės nenutraukė, A. U. jokios grandinėlės neturėjo (1 t. 86–88 b. l.). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis analogiškai parodė, kad jis pas A. U. auksinės grandinėlės apskritai nėra matęs (1 t. 178–179 b. l.). Nors nukentėjusysis prie savo apeliacinio skundo pridėjo etiketės kopiją, kurioje nurodyta: praba 585¹, svoris 19,97, kaina 2155,-, tai taip pat nepatvirtina, kad buvo pirkta būtent auksinė grandinėlė, kad ją pirko būtent A. U.. Be to, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. U. įvykio metu neginčijamai būtų segėjęs grandinėlę, ir, kad apskritai būtų ją turėjęs. Nors, kaip teisingai pažymėta nukentėjusiojo skunde, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog jis prašė kaip liudytoją apklausti jo buvusią žmoną R. U., prašė bylos nagrinėjimą atidėti, akivaizdu, kad teismas, vertindamas pateiktus prašymus, pagrįstai vadovavosi kriterijumi, ar šie prašymai turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui, ir motyvuotai nukentėjusiojo prašymus atmetė. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų motyvuotoms išvadoms padaryti. Besąlygiškai tenkinti proceso dalyvių prašymus teismas neprivalo. Kartu pastebėtina, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis į prokurorės klausimą atsakė: „nežinau, kodėl buvusi sutuoktinė nepatvirtino, kad turėjau tokią grandinėlę“. Be to, ir savo apeliaciniame skunde nukentėjusysis pateikė tik prielaidą, kad grandinėlė galėjo nutrūkti 2014 m. liepos 15 d. įvykio metu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. U. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino tik iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei susiformavusia teismų praktika to paties pobūdžio bylose. Įvertinęs visas reikšmingas civiliniam ieškiniui išspręsti aplinkybes, teismas pagrįstai A. U. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat tenkino iš dalies, ir priteisė mažesnę sumą, negu pastarasis prašė. Duomenų, patvirtinančių, kad po sumušimo jam nuolat skauda galvą, jis pastoviai vartoja vaistus nuo skausmo, nukentėjusysis nepateikė.

Iš bylos matyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės F. D. A. B. N. kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką prisipažino ir gailėjosi nusikaltęs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu (1 t. 60–61, 68–69, 86–88, 178–178 b. l., 2 t. 14 b. l.), todėl nukentėjusiojo A. U. skundo argumentas, kad F. D. A. B. N. visiškai nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos atmetamas kaip nepagrįstas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kartu kolegija pažymi, kad, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė teismui pažymą, kurioje nurodyta, kad užmokestis advokatei S. Šulcaitei už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. U. yra 69,48 Eur.

Pažymima, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad F. D. A. B. N. šioje byloje nepripažintas kaltu, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutraukta, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. U., nepriteistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius taip pat pateikė teismui prašymą vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi iš kaltinamojo F. D. A. B. N. priteisti valstybės naudai 94,38 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Šis prašymas netenkinamas. Kaip jau minėta, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu, o F. D. A. B. N. kaltu šioje byloje nepripažintas, be to, BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-371-197/2015).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. U. apeliacinį skundą atmesti.