Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Arinega“, I. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškimas dėl baudos skyrimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus proceso dalyviams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

3. Byloje esančiais duomenis nustatyta, jog antstolė Greta Žutautė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/18/00318, pradėtą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą dėl 218,02 Eur išieškojimo iš skolininkės I. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė I. G. dirba UAB ,,Arinega“.

4. Antstolė 2024 m. balandžio 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-188-11097 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriuo įpareigojo skolininkės darbovietę UAB ,,Arinega“ iš skolininkė I. G. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį atlikti nustatyto dydžio išskaitas. Nurodytu patvarkymu UAB ,,Arinega“ išaiškintos pasekmės už antstolės įpareigojimų nevykdymą, numatytos CPK 585 straipsnyje. Tačiau nurodyta bendrovė šio antstolės reikalavimo nevykdė. Antstolė keturis kartus kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, teikdama pareiškimus dėl skolos paskyrimo, priimti keturi teismo procesiniai sprendimai, tačiau UAB „Arinega“ nevykdo antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo ir nepateikia jokios informacijos, kodėl vėluojama pervesti lėšas, todėl antstolė pakartotinai kreipėsi į teismą dėl baudos įmonei skyrimo už reikalavimų nevykdymą.

5. Pirmiau paminėtas antstolės 2024 m. balandžio 8 d. patvarkymas Nr. S-24-188-11097 2024 m. balandžio 8 d. išsiųstas UAB ,,Arinega“ registruotos buveinės adresu Vasario 16- osios g. 13-2, Mažeikiai, nurodytu Juridinių asmenų registre, registruotąja pašto siunta. UAB „Arinega“ buveinės adresu siųsta siunta grįžo neįteikta, nes adresatas neatsiėmė korespondencijos per siuntos saugojimą terminą. Pažymėtina, kad šis adresas sutampa su įmonės vadovės ir skolininkės I. G. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Be to, patvarkymas išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu ir išviešintu bendrovės elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini). Taigi, vadovaujantis CPK 604, 605, 624¹ straipsniais, antstolės 2024 m. balandžio 8 d. patvarkymas laikomas įteiktu tinkamai.

6. Duomenų, kad UAB ,,Arinega“ būtų įvykdžiusi antstolės reikalavimus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio ar informavusi antstolę apie 2024 m. balandžio 8 d. patvarkymo „Dėl skolos išieškojimo“ nevykdymo priežastis, nėra. Jokių objektyvių priežasčių (kliūčių), sutrukdžiusių įvykdyti antstolės reikalavimus, nenustatyta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkė I. G. įmonėje dirba iki šiol ir jai yra mokamas darbo užmokestis.

7. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB ,,Arinega“ vadovė yra I. G., todėl būtent ji yra atsakinga už įmonės veiklą, ji privalo užtikrinti, kad jos vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi antstolio reikalavimai, t. y. I. G. kyla atsakomybė už antstolio patvarkymo nevykdymą (CPK 585 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 ir 4 dalys).

8. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

9. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad iki antstolės kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo įmonės vadovei ir atsakingam asmeniui, kuri tuo pačiu yra ir skolininkė, įmonė neįvykdė antstolės patvarkyme „Dėl skolos išieškojimo“ nurodytų įpareigojimų.

10. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą.

11. Pažymėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-219/2018 24 punktas).

12. Antstolė nurodo, kad jos reikalavimai, nurodyti patvarkyme, nevykdomi. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą atleisti įmonės vadovę nuo pareigos vykdyti antstolės reikalavimus. Tai, kad UAB ,,Arinega“ nevykdo antstolės įpareigojančio patvarkymo, apsunkina vykdomojo dokumento vykdymą.

13. Įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje būtų vykdomi privalomi vykdyti vykdomieji dokumentai, antstolio reikalavimai vykdyti teismų sprendimus bei kiti reikalavimai. Antstolės įpareigojimų nevykdymas, nenustačius svarbių tokio nevykdymo priežasčių, leidžia teismui konstatuoti, kad antstolės reikalavimai nevykdomi be jokio teisinio pagrindo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad UAB ,,Arinega“ vadovės neveikimas sukelia teisines pasekmes ir sudaro teisinį pagrindą skirti baudą už antstolės teisėto reikalavimo nevykdymą, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas (CPK 585 straipsnio 2 dalis).

14. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog baudos dydis, CPK 585 straipsnio nustatyta tvarka teismo skiriamas už kiekvieną teismo procesinio sprendimo ar teisėto antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, o ne nubaudimo tikslą. Svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą, gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017, nutarties 36 punktas).

15. Sprendžiant dėl skiriamos baudos dydžio, atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių antstolės reikalavimai neįvykdyti, į baudos vykdymo procese paskirtį – garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškojimą, į išieškomos sumos dydį, taip pat į tai, kad bauda UAB ,,Arinega“ vadovei skiriama ne pirmą kartą, siekiant suinteresuotą asmenį paskatinti operatyviau vykdyti antstolės reikalavimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, pareiškimas tenkintinas, UAB ,,Arinega“ vadovei I. G. už antstolės 2024 m. balandžio 8 d. patvarkymo ,,Dėl skolos išieškojimo“ nevykdymą skirtina 15 Eur dydžio bauda už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, CPK 585 straipsnio 2 dalis).

16. Taip pat siekiant užtikrinti, kad nebūtų priskaičiuota neproporcingai didelė baudos suma, nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti, jog maksimali išieškotina iš UAB ,,Arinega“ vadovės baudos suma negali viršyti 1350 Eur. Jei I. G. priskaičiuota baudos suma pasieks nustatytą maksimalią sumą, bet antstolės patvarkymas vis dar nebus įvykdytas, antstolė galės iš naujo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-333-1092/2021).

17. Nors antstolė baudą prašo skirti nuo 2025 m. kovo 27 d., tačiau, teismo nuomone, tai neatitiktų proporcingumo principo, nes antstolės pareiškimas teisme gautas ir užregistruotas 2025 m. balandžio 8 d., todėl paskirta bauda skiriama nuo teismo nutarties priėmimo dienos (CK 1.5 straipsnis, CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalys, CPK 734 straipsnio 3 dalis).

18. Išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus (CPK 75 straipsnio 2 dalis). Baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 585 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą dėl baudos paskyrimo tenkinti.

Už antstolės Gretos Žutautės 2024 m. balandžio 8 d. patvarkymo Nr. S-24-188-11097 ,,Dėl skolos išieškojimo“ nevykdymą uždarosios akcinės bendrovės ,,Arinega“ vadovei I. G. paskirti 15 Eur dydžio baudą už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 11 d., paskirtą baudą išieškant valstybės naudai.

Nustatyti, kad maksimali išieškotina iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Arinega“ vadovės I. G. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 1350 Eur.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0188/18/00318 grąžinti antstolei Gretai Žutautei.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.