Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas visiškai.

4. Byloje nustatyta, jog 2016 m. birželio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-245/2016 atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose ir nubaustas laisvės atėmimu 14 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose bei priteisė iš atsakovo nukentėjusiojo R. O. naudai 1 986 Eur turtinę žalą (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). 2017 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-6257 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, išnagrinėję R. O. 2017 m. gegužės 23 d. prašymą kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą, prašymą išmokėti 1 938 Eur dydžio žalą tenkino ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 26587 išmokėjo nukentėjusiajam 1 938 Eur žalą (b. l. 5–9).

5. Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Pagal šį įstatymą taip pat kompensuojamos nukentėjusio asmens patirtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos, kurias priteisė teismas, ir vykdymo išlaidos. Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal šį įstatymą kompensuojama smurtiniais nusikaltimais padaryta teismo nustatyto dydžio turtinė ir (ar) neturtinė žala, neviršijanti šiame straipsnyje nustatytų dydžių (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Pagal šį įstatymą kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis nustatytas, išreikalauti tokio dydžio sumas, kokios sumokėtos (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

6. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnis). CK 6.288 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. R. O. K. apygardos teismo buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl atsakovo padaryto smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-245/2016, nukentėjusiajam buvo priteista turtinė žala. Priteista žala nukentėjusiajam savanoriškai nebuvo atlyginta, todėl Įstatymo nustatyta tvarka nukentėjusiajam buvo išmokėta Įstatymo nustatyto dydžio kompensacija. Valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojos – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išmokėjusi kompensaciją nukentėjusiajam, Įstatymo pagrindu įgijo regreso teisę į atsakovą reikalauti išmokėtos sumos.

7. Atsižvelgiat aukščiau nustatytas aplinkybes, ieškinys tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 1 938 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas (CK 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 44 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis). Tenkinus ieškinį, 44 Eur žyminis mokestis iš atsakovo priteisiamas į valstybės biudžetą.

9. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

10. Atsakovas, motyvuodamas sunkia finansine padėtimi ir tai, kad šiuo metu atlieka bausmę, prašė teismo žalos mokėjimą išdėstyti, kas mėnesį ieškovui mokant po 10 Eur (b. l. 22).

11. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašymu dėl skolos išdėstymo. Nurodė, jog jeigu atsakovas mokės ieškovei po 10 Eur kas mėnesį, tai žalos grąžinimo laikotarpis bus daugiau nei 16 metų. Jeigu atsakovas pateiks teismui dokumentus, pagrindžiančius jo negalėjimą iš karto sumokėti priteistą sumą, mokėjimas galėtų būti teismo išdėstytas nurodant protingą terminą (b. l. 35).

12. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

13. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1485-196/2018; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).

14. Pažymėtina, jog teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Tačiau vien turtinė skolininko padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1533-302/2015).

15. Atsakovas būtinybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą argumentavo tuo, kad šiuo metu atlieka bausmę ir neturi tokių didelių finansų visai skolai sumokėti. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, todėl teismas patikrino VSDFV duomenis, iš kurių matyti, jog atsakovas nedirba ir pajamų negauna (b. l. 38). Valstybės įmonės Registrų centro išrašas patvirtina, jog atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 42). Šiuo metu atsakovas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini).

16. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė atsiliepime į prašymą dėl skolos išdėstymo nurodė, jog sutiktų priteisto skolos mokėjimą išdėstyti protingam terminui, į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, teismas sprendžia, kad priteistos 1 938 Eur skolos mokėjimą išdėstant dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, bus išlaikyta ieškovės ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyra. Teismas vertina, kad tokia teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tvarka ir terminai atitinka CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955, buveinė Gedimino pr. 30, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT574010051004670211, L. B. AS) 1 938,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt aštuonių eurų) smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,00 Eur (keturiasdešimt keturių) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Išdėstyti teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17636-1043/2020 iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 1 938,00 Eur žalą ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) naudai, mokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos ir mokant kiekvieną mėnesį po 80,75 Eur (aštuoniasdešimt eurų 75 ct), įmoką sumokant iki paskutinės mėnesio dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.