- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-14
- Bylos Nr.
- 1-369-718/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- P. D.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), laikinai apsistojęs Lietuvoje adresu: (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal patentą Anglijoje statybininku-pagalbiniu darbininku, teistas:
1) 2004-10-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 201 str. 3 d. - 8 MGL (1.000 Lt) bauda;
2) 2005-05-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. - 12 MGL (1500 Lt) bauda, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2004-10-06 teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė nustatyta 6 MGL (2.000 Lt) bauda;
3) 2006-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 str. - 6 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2005-05-31 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta 6 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 16 MGL (2.000 Lt) bauda;
4) 2013-05-24 Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 str. - 3 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausme; pagal BK 164 str. - 3 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 3 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, 2013-09-27 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis P. D. vengė pareigos pagal 2004-04-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko - sūnaus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 57,92 Eur (200 Lt), indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2003-07-22 iki jo pilnametystės, būdamas darbingas, neieškodamas darbo, nesiregistruodamas darbo biržoje, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui nuo 2012-11-12 iki tų metų gruodžio mėnesio imtinai, visus 2013 metus, visus 2014 metus, visus 2015 metus, visus 2016 metus, 2017 m. sausio mėnesį, jo įsiskolinimas nuo 2012-11-16 iki 2017-01-26 sudaro 3801,24 Eur.
Kaltinamasis P. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad žinojo, jog 2004 m. iš jo priteistas išlaikymas iki sūnaus D. pilnametystės mokėti po 200 litų. Jis, kaltinamasis, K. V. vaiko išlaikymui nemoka nuo 2005 m. Kai buvo Lietuvoje, dirbo pagal patentą, mokėjo vaiko išlaikymui. Kai išvyko į užsienį, ryšiai nutrūko ir jis nemokėjo pinigų vaiko išlaikymui, nes neturėjo K. V. kontaktinių duomenų. 2006 m. neturėjo darbo, po to išvyko į Angliją, kur gyvena ir dirba 6-7 metus, uždirba po 1000 svarų sterlingų į mėnesį, tačiau lėšų vaiko išlaikymui nemokėjo. Darbo biržoje nestovėjo, neįgalumo neturi. Dirba Anglijoje statybose pagalbinius darbus, turi dukrą 4 metų, gyvena ten su moterimi nesusituokęs. Pripažįsta, kad yra skolingas, pasižada grąžinti pinigus. Tik prieš metus pradėjo bendrauti su K. V., ji pati susirado jį. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nori išvažiuoti į Angliją.
Nukentėjusioji K. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2004-04-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priteisė jos vaiko tėvui P. D. išlaikyti vaiką D. D. iki jo pilnametystės ir mokėti po 57,29 Eur (200 litų) kas mėnesį, bet ji nėra gavusi nei vienos įmokos už vaiko išlaikymą. Iki šios dienos P. D. turėjo sumokėti 9383 eurų (32400 litų) už vaiko išlaikymą. Su sugyventiniu P. D. bendrai išgyveno 8 mėnesius (duomenys neskelbtini), nuomojosi butą. Išsiskyrė 2003-07-17 likus maždaug savaitei iki vaiko gimimo. Gimus vaikui P. D. vaiku nesirūpino. Paskutinį kartą su P. D. bendravo per ,,Skype“ prieš 9 mėnesius, jis ten pasivadinęs ,,P. D.“. Ji perspėjo, kad kreipsis į policiją dėl to, kad jis nemoka alimentų, o jis pasakė, kad ji norinti sugadinti jam gyvenimą, jis tvirtino, kad pinigų jai nemokės, kadangi jis galvoja, jog pinigai bus skirti ne vaikui, o jos poreikiams ir išlaidoms. Ji išvyksta į Ispaniją, kur gyvena ir dirba jau 11 metų, su ja gyvena ir sūnus, jai padaryta 9383 eurų turtinė žala (t.1, b. l. 18-19).
Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. V. parodė, kad apie 11 metų gyvena Ispanijoje, išvykimą iš Lietuvos deklaravo tik 2017-01-24. Į Lietuvą atvažiuoja maždaug kartą į metus. Gimus sūnui D. jam buvo suteikta V. pavardė, tačiau po teismo sprendimo 2004-04-14 dėl išlaikymo vaikui priteisimo, gimimo liudijime buvo keičiami įrašai apie tėvą ir buvo pakeista vaiko pavardė, D. suteikta D. pavardė. Ji pati taip pat keitė pavardę, t.y. ištekėjo 2014-11-12 ir tapo V. Ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokos vaikui išlaikyti prieš keletą metų, ir nuo kreipimosi gauna iki šiol nustatytą sumą pinigų. Kokią sumą gauna negali tiksliai pasakyti, pinigai yra pervedami į jos sąskaitą banke. Vykdomasis raštas dėl alimentų išieškojimo vykdymui buvo pateiktas antstolei B. T., ji visą laiką ir vykdė alimentų išieškojimą. Dėl to, kad P. D. nemoka lėšų išlaikymui buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos, jis buvo nuteistas. Iš paties P. D. ji nė karto negavo pinigų vaikui išlaikyti, nėra nupirkęs kokių nors dovanų ar davęs kitų daiktų vaikui. Po alimentų priteisimo lyg ir yra gavusi pinigų per antstolį, kurie buvo išieškoti per P. D. darbovietę. Kada tai buvo ir kokia suma, nepamena. Su P. D. artimaisiais nėra bendravusi ir jokios pagalbos iš jų nėra gavusi. Kur dabar gali gyventi P. D. tėvai, nežino, su kuo jis iš giminių ar draugų galėtų palaikyti ryšius, nežino (t.1, b. l. 22-23).
Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m.balandžio 14 d. sprendimo kopijos matyti, kad šiuo sprendimu iš P. D. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. po 200 litų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui nutarta vykdyti skubiai (t.1, b.l. 29-30).
Iš vykdomojo rašto Nr. N2-610-40/2004 kopijos matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004-04-14 išdavė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išieškojimo iš P. D. K. V. sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2003-07-22 iki sūnaus pilnametystės (t.1, b.l b.l.44-46).
Lietuvos darbo biržos duomenimis P. D. Lietuvos darbo biržoje registruotas nebuvo (t.1, b.l. 40).
SODROS duomenimis nuo 2006-07-22 informacijos apie P. D. draudėjus ir darbovietes nėra (t.1, b.l. 48).
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos duomenų matyti, kad P. D. nėra teikęs metinių pajamų mokesčio deklaracijų (t.1, b.l. 50-54).
Iš 2017-02-14 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos Nr. (7.4) D2-3364 matyti, kad K. V. kreipėsi dėl išmokos sūnaus D. D. išlaikymui, išmoka jai yra mokama nuo 2012 m. spalio mėnesio (t.1, b. l. 36-37 ).
Iš antstolės B. T. 2017-01-30 pažymos matyti, kad P. D. įsiskolinimas nuo 2012-11-16 iki 2017-01-26 yra 3801,24 Eur. Per šį laikotarpį lėšos nebuvo mokėtos nė karto. Viso P. D. įsiskolinimas sūnaus D. išlaikymui yra 10824,70 Eur (t.1, b.l. 43-46).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. vasario mėn. 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008).
Akivaizdu, jog įrodymų, liudijančių esant objektyvių ar pateisinamų priežasčių, trukdančių P. D. tinkamai rūpintis nepilnamečiu savo vaiku, nėra. Byloje neginčijamai nustatyta, jog nėra ir įrodymų, liudijančių kaltinamąjį esant nedarbingą, ar turintį sveikatos problemų. Kaltinamasis neneigė netinkamai vykdęs savo pareigą teikti vaikui išlaikymą, tvirtino, kad 6-7 metai dirba ir gyvena Anglijoje, uždirba apie 1000 svarų sterlingų į mėnesį, tačiau sūnaus D. išlaikymui pinigų nemokėjo. Iš byloje esančios Lietuvos darbo biržos pažymos matyti, kad P. D. Lietuvos darbo biržoje registruotas nebuvo (t.1, b.l. 40). SODROS duomenimis nuo 2006-07-22 informacijos apie P. D. draudėjus ir darbovietes nėra (t.1, b.l. 48).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. iškyla tik tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t. y., žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65/2007).
LR CK 3.192 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Antstoliui neturint galimybės iš skolininko išieškoti lėšų vaikui išlaikyti, K. V. buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. Nuo pareigos mokėti išaikymą vaikui kaltinamojo neatleidžia ir jo nurodyta aplinkybė, kad K. V. išvežė sūnų į užsienį ir jis nežinojo kur yra vaikas, neturėjo vaiko ir vaiko mamos kontaktinių duomenų. Kaltinamasis pats išvykimo iš Lietuvos nedeklaravo, Lietuvoje nedirbo ir negyveno, ilgą laiką dirbo ir šiuo metu dirba Anglijoje, už darbą gaudavo atlyginimą po 1000 svarų sterlingų į mėnesį, tačiau iš šių gautų pinigų jis nemokėjo lėšų vaiko - sūnaus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Kaltinamasis jau du kartus yra nuteistas už vengimą mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą, žinojo, kad išieškojimą vykdo antstolė B. T., taigi žinojo arba galėjo sužinoti K. V. kontaktinius duomenis.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis privalėdamas pagal 2004-04-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko - sūnaus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 57,92 Eur (200 Lt), indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2003-07-22 iki jo pilnametystės, būdamas darbingas, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui nuo 2012-11-12 iki tų metų gruodžio mėnesio imtinai, visus 2013 metus, visus 2014 metus, visus 2015 metus, visus 2016 metus, 2017 m. sausio mėnesį, jo įsiskolinimas nuo 2012-11-16 iki 2017-01-26 sudaro 3801,24 Eur.
Taip, būdamas darbingas, dirbdamas Anglijoje, tyčia piktybiškai vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką, mokėti lėšas vaiko išlaikymui ar teikti kitą būtiną materialią paramą. Akivaizdu, jog apie teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametį vaiką neabejotinai žinodamas, taigi privalėdamas jį išlaikyti, būdamas darbingas ir dirbdamas užsienio valstybėje, kaltinamasis P. D. šios pareigos nevykdė ilgą laiką sąmoningai. Kaltinamasis būdamas darbingas ir dirbdamas užsienyje neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui, tai yra vengė išlaikyti vaiką.
Kaltinamojo kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, kadangi kaltinamasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką.
Kaltinamasis P. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines faktines veikų aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. P. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. P. D. padarė nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – P. D. Lietuvoje nedirba, tačiau nurodė, kad dirba Anglijoje, teisiamas penktą kartą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti P. D. paskyrus BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Atsižvelgiant į tai, jog P. D. kaltu prisipažino, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir P. D. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 str., teismas
nusprendžia:
P. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę P. D. paskirti – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.
P. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.