- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2YT-469-797/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04908-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, D. B., G. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui, (duomenys neskelbtini)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant R. J., dalyvaujant teismo patalpose pareiškėjai D. L., nuotoliniu būdu - jos atstovei advokatei V. P. ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. R., teismo patalpose dalyvaujant D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: D. B., G. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Turto bankui, (duomenys neskelbtini) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino palikimui priimti atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, kad M. M., mirusi (duomenys neskelbtini), karto po savo sūnaus S. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti sūnaus turtą ir atnaujinti pareiškėjai dėl svarbios priežasties praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios M. M. palikimui priimti pagal testamentą. Pareiškime nurodė, jog ji su S. M. nesusituokę pragyveno (duomenys neskelbtini) m., kartu sugyveno turtą, kuris buvo jo vardu ir jam (duomenys neskelbtini) mirus, ji kaip sugyventinė neturėjo teisės paveldėti jo turto. Tada sugyventinio motina M. M. po sūnaus S. M. mirties palikimą priėmė faktiškai iš karto po jo mirties pradėdama valdyti ir tvarkyti aktyviais savo veiksmais: ji iš karto po sūnaus mirties pareiškėjai perdavė buto ir garažo raktus, leido pasiimti visus jos su S. M. įsigytus namų apyvokos daiktus, iš karto po sūnaus mirties pareiškėjos vardu (duomenys neskelbtini) parašė testamentą, kuriame nurodė, kad turtą, kurį ji paveldės po sūnaus S. M. mirties, palieka pareiškėjai. Po S. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Paaiškėjo, kad M. M. pas notarą sūnaus palikimo dokumentų nesusitvarkė, nors visą jo turtą valdė kaip savininkė, nes iš karto po sūnaus mirties išreiškė savo valią dar (duomenys neskelbtini) testamentu. Pareiškėja nurodo, jog dėl sunkios materialinės padėties laiku nenuėjo pas notarą, kaip testamentinė įpėdinė nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, nes neturėjo lėšų susimokėti notarui už paslaugas, buvo pablogėjusi sveikata, o dabar jos sūnus T. L. pažadėjo jai finansiškai padėti sutvarkyti palikimo dokumentus. Juridinis faktas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Pareiškėja prašymą palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) metų gyveno su S. M., kuris mirė dėl (duomenys neskelbtini), testamento nepaliko. Sugyventinio motina M. M. paprašyta testamentu paliko jai tą turtą, kurį ji buvo sugyvenusi su S. M.. Per prievartą rašyti testamento M. M. tikrai neliepė, jokių pretenzijų dėl turto ji nereiškė, tai buvo motinos valia. Bendrai sugyventą turtą sudarė: 3 kambarių butas (duomenys neskelbtini), garažas ir 3 ha žemės. Po S. M. mirties turtu rūpinosi jos sūnus, kadangi jie ten negyveno net ir prieš S. M. mirtį, butas buvo užrakintas, niekas juo nesirūpino. Raktai buvo pas ją ir sūnų. Į minėtą butą ji neidavo, šiuo metu butas yra avarinės būklės. M. M. ir mirusio sugyventinio sesės taip pat nesirūpino turtu, juo nesinaudojo. Garažu po S. M. mirties rūpinosi jos sūnus T. L., kuris keitė jo duris, stogą. Tiksliai nežino, bet gali būti, jog S. M. skirta žemė buvo neišpirkta. Paaiškino, jog po testamento sudarymo jos sūnus pardavė S. M. priklausančią transporto priemonę. Mirus M. M., laiku nesikreipė į notarą su testamentu dėl svarbių priežasčių, sunkios finansinės padėties, blogos sveikatos, todėl dabar prašo atnaujinti praleistą terminą. Šiuo metu finansinė būklė pagerėjo, nes padeda sūnus.
Pareiškėjos atstovė nurodė, jog iš M. M. testamento aišku, kad nuo jo parašymo ji aktyviais veiksmais priėmė sūnaus palikimą ir perdavė tvarkyti turtą pareiškėjai. Jos nuomone, M. M. suvokė, kad priėmė palikimą. Prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, kadangi brolio sugyventinė (pareiškėja) nesirūpino jos motina per (duomenys neskelbtini) metų kol ji buvo gyva, nesilankė pas motiną, nedalyvavo motinos laidotuvėse, turėjo galimybę priimti palikimą. Ji nenorinti pareiškėjos nei matyti, nei dalyvauti toje byloje.
Suinteresuotas asmuo D. B. teisme paaiškino, jog yra S. M. sesuo ir M. M. dukra. Paaiškino, jog nesutinka su pareiškimu toje dalyje, kad jos motina M. M. po brolio S. M. mirties valdė jo turtą. Nei pareiškėja nei jos sūnus jokių raktų jos motinai M. M. nedavė, ji to buto nėra mačiusi, turtu nesirūpino, palikimo po brolio mirties nebuvo priėmusi. Kiek jai žinoma, pareiškėja su sūnumi jos motiną nuvežė rašyti testamento, bet ji nebuvo priėmusi turto, likusio po sūnaus S. M. mirties. Testamentą motina parašė taip, kaip jai pasakė. Patvirtina, jog testamente nurodytas turtas priklausė jos broliui S. M.. Motinai M. M. nerūpėjo po sūnaus mirties likęs turtas. Mano, jog pareiškėja turėjo daug laiko susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, nes ir pati M. M. mirė tik (duomenys neskelbtini) metais. Kiek jai žinoma, faktiškai po jos brolio mirties likusiu turtu rūpinosi pareiškėjos sūnus T. L.. Paaiškino, jog pareiškėja su jos broliu gyveno kartu apie (duomenys neskelbtini) metų, todėl mano, kad turtas jai ir priklauso, kadangi jį kartu ir sugyveno. Taip pat paaiškino, jog po S. M. mirties jos motina sirgo (duomenys neskelbtini), galėjo nesuvokti savo veiksmų, todėl ji ir dėl sveikatos priežasčių nebūtų galėjusi valdyti jokio turto. Nurodė, jog pati nepretenduoja į brolio turtą. Jos manymu, pareiškėja tiesiog neteisingai nurodo, kad motina M. M. faktiškai valdė brolio turtą, likusį po jo mirties, kadangi ji nevaikščiojo, turėjo problemų, net nežinojo, kur tas turtas. Nežino, kodėl po jos motinos mirties pareiškėja nesikreipė į notarą. Jai žinoma, jog broliui priklausiusiame bute niekas negyvena, jis avarinės būklės. Neprieštarauja, jog mirusio brolio turtas atitektų valstybei.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą, jog pagal Civilinio kodekso redakcijos, galiojusios M. M. testamento sudarymo metu, nuostatas notariškai patvirtintiems testamentams neprilyginami seniūnų tvirtinami testamentai, todėl mano, jog M. M. (duomenys neskelbtini) seniūno patvirtintas testamentas neatitinka formos, įstatymų reikalavimų. Taip pat nurodė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nesuformuotas. Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2020-04-01 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piliečių, kurie nenaudoja jiems skirtos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį (duomenys neskelbtini), sąrašo patvirtinimo“ priedo 20 punktu S. M. įtrauktas į sąrašą asmenų, kurie patys nenaudoja asmeninio ūkio žemės. Pagal Žemės reformos 15 straipsnio 11 ir 12 dalies nuostatas, asmeninio ūkio žemė S. M. įpėdiniams neparduodama, nes S. M. pats skirtos asmeninio ūkio žemės nenaudojo. Terminas pateikti prašymą dėl naudotos asmeninio ūkio žemės įsigijimo iš valstybės baigėsi 2023-09-30. Tarnyba neturi duomenų apie S. M. palikimo priėmimo aplinkybes, todėl ir atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo, nebent teismas nustatytų kitaip.
Teismo posėdyje NŽT atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, nes jai nepavyko rasti teisės akto, suteikiančio teisę seniūnui tuo metu tvirtinti testamentą. Paaiškino, kad iš dalies sutinka su pareiškėjos atstovės pozicija, jog pats testamento surašymas, jeigu ji suvokė jo turinį, lyg ir patvirtina mirusiojo sūnaus palikimo tvarkymo priėmimo faktą. Per baigiamąsias kalbas nurodė, kad jeigu teismas įsitikintų, kad testamentas tinkamai surašytas, patvirtintas ir atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarautų, kad pareiškimas būtų tenkinamas, tačiau jei nustatytų priešingai – prašo jį atmesti.
Suinteresuotas asmuo G. B. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškimu, nes po S. M. mirties turtą valdė pareiškėja ir jos sūnus, o motina buvo parašiusi testamentą dėl sūnaus paveldimo turto. Jos motina M. M. turto nevaldė, netvarkė, jokių aktyvių veiksmų nebuvo, nes ji neturėjo nei raktų, nei buto plano, nei sūnaus banko sąskaitų, nei mirties liudijimo. Nurodo, jog nepretenduoja į brolio S. M. turtą, o jei nėra kam jį priimti, tegul lieka bešeimininkis, pretenzijų neturi. Vėliau pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog D. L. nesudaro jokių kliūčių, ji drąsiai gali pasiimti visą turtą, sugyventą su S. M. ir jokių priekaištų ir negali būti, visas palikimas tepriklauso jai.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą S. M. ir M. M. palikimo perėjimą valstybei ir nėra pradėjusi palikimo priėmimo procedūros. Bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3968/66000 dalis tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas 1G1b, boksas Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos balanse. Informacijos apie šiuos nekilnojamojo turto objektus neturi, todėl įrodymų vertinimą ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą palieka spręsti teismui, institucijos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pranešta tinkamai. Pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog VĮ Turto bankas yra kreipęsis į notarų biurą dėl M. M. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas. VĮ Turto bankas yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjos M. M. palikimo perėjimo valstybei procedūros. Nurodo, jog, jei visapusiškai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymui. Prašo nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis numato, kad Civilinio kodekso (toliau – CK), kuris įsigaliojo 2001-07-01, penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimu laikomas mirties momentas (CK 5.5 str. 1 d., 1994 m. redakcijos CK 569 str.). Kadangi S. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl prašymui dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti nagrinėti taikytinos iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso normos, reglamentavusios paveldėjimo santykius.
Byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu galiojęs CK 587 straipsnis numatė, jog palikimą įpėdinis turi priimti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, palikėjo mirties momentas (1994 m. redakcijos CK 569 str.).
Pareiškėja prašymą dėl M. M. palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti sūnaus palikimą grindžia M. M. sudarytu testamentu ir liudytojų parodymais.
Iš byloje pateikto M. M. (duomenys neskelbtini) testamento, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas A. B., matyti, jog M. M. turtą: 3 ha asmeninio naudojimo žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, trijų kambarių butą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), krovininę automašiną (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) boksą, inven. Nr. (duomenys neskelbtini), indėlį, esantį (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) su priskaitytais procentais, indėlį pagal atkuriamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2324,00 Lt, kuriuos ji paveldės iš (duomenys neskelbtini) mirusio S. M., jį palieka D. L..
S. M. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, jog mirusiojo palikimas nėra priimtas. Mirusiojo įpėdiniai buvo jo motina M. M. ir seserys, kurios yra įtrauktos suinteresuotais asmenimis byloje, tai: D. B. ir G. B., iš kurių atsiliepimų ir paaiškinimų nustatyta, jog jos nepretenduoja į brolio S. M. palikimą, o jei nėra kam jį priimti, tegul lieka bešeimininkis, pretenzijų neturi, nurodo, jog motina nepriėmė sūnaus palikimo, turtu rūpinosi pareiškėja D. L. ir jos sūnus.
D. B. paaiškino, jog nesutinka su pareiškimo dalimi, kad motina M. M. po jos brolio S. M. mirties valdė jo turtą, motinos sudaryto testamento ji nebuvo mačiusi iki teismo proceso. Patvirtina, jog testamente nurodytas turtas priklausė jos broliui S. M., kad motinai M. M. nerūpėjo po sūnaus mirties likęs turtas. Paaiškino, jog pareiškėja su jos broliu gyveno kartu apie (duomenys neskelbtini) metų, todėl mano, kad turtas jai ir priklauso, kadangi jį kartu ir užgyveno. Nurodo, jog pati nepretenduoja į brolio turtą. Jos manymu, pareiškėja tiesiog neteisingai nurodo, kad motina M. M. faktiškai valdė brolio turtą, kadangi ji nevaikščiojo, turėjo problemų, net nežinojo, kur tas turtas. Neprieštarauja, jog mirusio brolio turtas atitektų valstybei.
VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, jog yra kreipęsis į notarų biurą dėl M. M. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas. VĮ Turto bankas yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjos M. M. palikimo perėjimo valstybei procedūros.
Teisme buvo apklausti liudytojai: E. R., T. L., V. K..
Liudytoja E. R. teismo posėdyje parodė, jog pažįsta pareiškėją, žino, kad ji gyveno su S. M. ir kartu užgyveno garažą, butą. Paaiškino, jog po S. M. mirties tuo garažu niekas nesirūpino, tik pareiškėjos sūnus T. L., jis tvarkė garažo stogą, keitė duris. Jai nėra žinoma, ar S. M. motina M. M. po jo mirties buvo atvykusi apžiūrėti turto. Apie testamentą yra girdėjusi iš pareiškėjos, kad S. M. motina pareiškėjai paliko turtą po jo mirties. Kai mirė M. M., turtu (garažu) toliau rūpinosi pareiškėjos sūnus. Mano, kad galbūt pareiškėja laiku nesikreipė į notarą po M. M. mirties dėl sunkios materialinės padėties, sveikatos būklės.
Liudytoja V. K. teismo posėdyje parodė, jog pareiškėją pažįsta, gyvena tame pačiame kaime, kad pareiškėja kartu su S. M. gyveno (duomenys neskelbtini) metų kartu, bet jai nėra žinoma, kas rūpinosi palikimu po S. M. mirties. Žino, kad jis turėjo butą, garažą. Apie testamentą jai nėra žinoma.
Liudytojas T. L. teismo posėdyje patvirtino, jog yra pareiškėjos sūnus. Mirus jo motinos sugyventiniui S. M., liko turtas – butas, garažas, transporto priemonė ir žemė. Buto ir garažo raktus po S. M. mirties turėjo jis. Tai buvo bendras jo motinos ir S. M. turtas. Jis prižiūrėjo turtą po S. M. mirties, tvarkė garažą. Mano, jog M. M. suprato, kad tas sūnaus turtas jai atiteko, tačiau nežino, ar ji jautėsi mirusio sūnaus turto savininke. Iki posėdžio nežinojo, kad už butą yra skolų. Paaiškino, jog po S. M. mirties buvo nebereikalingas sunkvežimis, reikėjo jį parduoti, M. M. sutiko ir tam neprieštaravo. M. M. iniciatyva buvo surašytas testamentas, kadangi ji norėjo, kad S. M. ir pareiškėjos sugyventas turtas jai ir priklausytų. Testamentas buvo sudarytas (duomenys neskelbtini), notaro šioje vietovėje tuo laiku nebuvo, todėl testamentą patvirtino seniūnas. Jis pats vežė pasirašyti šį testamentą. Paaiškino, jog tuo metu M. M. sveikatos būklė jam nekėlė abejonių, tai buvo sveikas, protingas žmogus. Jo motina po M. M. mirties netvarkė palikimo dokumentų, niekas pretenzijų nereiškė, o jos finansinė padėtis buvo prasta ir nors jos turtinė padėtis ir dabar nepagerėjo, jis nusprendė padėti ir padengti jai dokumentų tvarkymo išlaidas.
Šioje byloje su pareiškėjo prašymu dėl juridinio fakto nustatymo iš dalies nesutinka D. B., kuri nepretenduoja į brolio turtą. Abi seserys nėra priėmusios ir motinos palikimo, bet nurodo, kad po brolio mirties motina nesirūpino mirusiojo sūnaus turtu, pripažino, kad jis yra įgytas kartu gyvenant pareiškėjai ir S. M., kad pareiškėjai ir priklauso.
Įstatymas numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (1994 m. redakcijos CK 569-587 str.) Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Šioje byloje nustatyta, kad po S. M. mirties jo motina M. M. sudarė testamentą, kuriuo jame nurodytą sūnaus turtą, kuri ji paveldės, palieka D. L.. Tai teismui leidžia spręsti, jog ji suprato, kad po sūnaus mirties D. L. negali turto paveldėti, nes nebuvo sudariusi santuokos su S. M. ir jos vardu nėra registruoto turto, todėl, kaip sūnaus turto paveldėtoja ir jo savininkė turi teisę nuspręsti, kaip toliau bus su mirusiojo sūnaus palikimu. Testamentą ji sudarė, jį patvirtino seniūnas. Testamentas galioja, nėra panaikintas. Testamente nurodė sūnaus turtą. Byloje buvo apklaustas liudytoju T. L., kuris patvirtino, jog po S. M. mirties buvo nebereikalingas sunkvežimis, reikėjo jį parduoti, M. M. sutiko jį parduoti, tam neprieštaravo; Buvo surašytas M. M. testamentas, nes ji taip norėjo, kad S. M. ir pareiškėjos užgyventas turtas jai ir priklausytų.
Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina faktą, kad po sūnaus mirties M. M. pasirūpino jo palikimu, surašydama testamentą, leisdama toliau turtu naudotis pareiškėjai ir/ar jos sūnui, neatsiimdama sūnaus S. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto raktų, tokie jos veiksmai faktiškai atitinka turto administravimo turinį, ji sutiko, kad būtų parduota sūnui priklausanti krovininė automašina (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 str.).
Duomenų, kad už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki M. M. mirties būtų skolų, byloje nėra (CPK 178 str.). Skolos už nekilnojamąjį turtą yra susidariusios po M. M. mirties (duomenys neskelbtini) m.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad testamento laisvės principas leidžia savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šiuo atveju M. M. sudarė testamentą, kuriame išreiškė savo valią dėl sūnaus palikimo, bet į notarą nesikreipė.
NŽT atsiliepime nurodė, jog pagal Civilinio kodekso redakcijos, galiojusios M. M. testamento sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)), nuostatas notariškai patvirtintiems testamentams neprilyginami seniūnų tvirtinami testamentai, todėl mano, jog M. M. (duomenys neskelbtini) seniūno patvirtintas testamentas neatitinka formos, įstatymų reikalavimų. Per baigiamąsias kalbas NŽT atstovė nurodė, jog jei teismas nustatytų, kad testamentas atitinka įstatymo reikalavimus, tada neprieštarautų pareiškimo patenkinimui.
Testamento sudarymo metu galiojo Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kuris numatė seniūnui teisę kaimo gyvenamųjų vietovių seniūnijose ir miestuose, kuriuose nėra civilinės metrikacijos skyrių bei notaro biurų, registruoti gimimus bei mirtis, įstatymų nustatyta tvarka atlikti notarinius ir kitus veiksmus. Tuo metu (iki 2003-02-12) galiojo Lietuvos Respublikos notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymas, kurio 1 straipsnis numatė notarinių veiksmų atlikimą rajonų savivaldybių seniūnijose:
Rajonų savivaldybių seniūnijose, išskyrus savivaldybių centrus, kuriuose yra notariniai biurai, seniūnai atlieka šiuos notarinius veiksmus:
1) tvirtina testamentus;
2) tvirtina kitokius sandorius (sutartis, įgaliojimus ir kt.), išskyrus sandorius dėl nekilnojamojo turto ir mechaninių transporto priemonių perleidimo, nuomos, panaudos ir įkeitimo;
3) imasi priemonių paveldimam turtui apsaugoti;
4) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
5) liudija parašo dokumentuose tikrumą;
6) perduoda vienų juridinių ir fizinių asmenų pareiškimus kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog (duomenys neskelbtini) seniūno patvirtintas M. M. testamentas atitinka tuo metu nustatytus įstatymo reikalavimus, yra galiojantis, pagal seniūnijos pateiktą pažymą jis nėra panaikintas, todėl sukuria asmeniui teises ir/ar pareigas.
Testamento turinys leidžia teismui spręsti, jog testamentą sudaręs asmuo M. M. tokiu būdu aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti sūnaus S. M. palikimą ir jį priėmė, leido palikimą iki pat savo mirties administruoti, jį prižiūrėti pareiškėjai ir jos sūnui T. L., t. y. pasirūpino turtu, kaip savu (CPK 178, 185 str.).
Taip teismas sprendžia įvertinęs Kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą priimti ir įgyti nuosavybėn. Įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią priimti palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (LAT nutartis Nr. 3K-3-693-378/2015 ).
Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog nustatytinas juridinis faktas, kad M. M. po (duomenys neskelbtini) mirusio sūnaus S. M. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 178,185 str., 1994 m. galiojusios redakcijos CK 587 str.).
Juridinis faktas nustatytinas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo
Pareiškėja prašo atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios M. M. palikimą pagal testamentą. Teismui nustačius juridinį faktą, kad M. M. priėmė savo mirusiojo sūnaus palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti ir pareiškėjos vardu turint galiojantį testamentą, ji tampa įpėdine pagal testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas pareiškimui prieštaraujančių suinteresuotų asmenų dėmesys, jog šiuo atveju teismas nesprendžia klausimo, kokį konkrečiai turtą paveldėtų pareiškėja, nes nagrinėja tik klausimą dėl termino atnaujinimo.
M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į notarą laiku nesikreipė, nurodo, jog tai lėmė svarbios priežastys: bloga finansinė padėtis, pablogėjusi sveikata, todėl praleido terminą, kurį prašo atnaujinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, elgesį, amžių, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šiuo požiūriu kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LAT nutartis Nr. 3K-3-154-378/2017).
Palikimas atsiranda nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d.). Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1–3 d.). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Iš pareiškėjos paaiškinimo, liudytojų parodymų matyti, jog pareiškėja dėl sunkios finansinės padėties nesikreipė į notarą, nes neturėjo lėšų notarui sumokėti, bloga buvo ir jos sveikata. Pareiškėja kreipėsi į teismą 2024 m., nes jai materialiai padėjo, pagelbėjo sūnus, todėl atsirado galimybė susimokėti ir už notaro paslaugas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjai buvo sunku pradėti, atlikti su palikimu susijusius procesus dėl sunkios turtinės padėties, sveikatos būklės ir tik padedant sūnui T. L., šį klausimą pavyko pradėti spręsti.
Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad egzistavo aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjai laiku kreiptis dėl M. M. testamentu palikto palikimo priėmimo ir šios priežastys laikytinos svarbiomis bei pateisinančiomis termino praleidimą, todėl terminas atnaujintinas (CPK 178, 185, 576-578 str.). Teismo vertinimu, termino atnaujinimas palikimui priimti nepažeidžia suinteresuotų fizinių asmenų teisių, nes jie nepretenduoja į palikimą, taip pat atitinka proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 448, 576 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinį faktą, kad M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusiojo sūnaus S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atnaujinti pareiškėjai D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą pagal (duomenys neskelbtini) testamentą.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.