- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-17
- Bylos Nr.
- I2-6264-743/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07276-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Vailionė, Ramūnas Šarka, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- Y. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Y. M. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. duomenys neskelbtini (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3, 21–22) teigia, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir pažeidžia administracinės teisės principus.
Nurodo, jog 2025 m. gruodžio 11 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą Nr. duomenys neskelbtini (registruotas 2025 m. gruodžio 11 d. 13:46:42) atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu. Paaiškina, kad ginčijame sprendime nurodoma, kad leidimas laikinai gyventi neišduodamas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, nes pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis oficialiai priimtas studijuoti SMK Aukštojoje mokykloje (kolegijoje) pagal studijų programą, kas, pasak pareiškėjo, visiškai atitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Teigia, kad Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pripažįsta, kad pareiškėjas formaliai atitinku leidimo išdavimo sąlygas. Pareiškėjo vertinimu priėmimas į studijas yra pakankamas pagrindas išduoti leidimą laikinai gyventi, o bet kokie papildomi įtarimai turi būti pagrįsti konkrečiais, objektyviais ir neginčijamais įrodymais, kurių ginčijamame sprendime nėra.
Nurodo, kad 2025 m. lapkričio 14 d. apklausos metu atsakė į klausimus sąžiningai, pagal savo žinias ir supratimą. Pažymi, kad bet kokie galimi netikslumai, neaiškumai ar nesupratimas klausimų galėjo kilti dėl kalbos barjero, nes lietuvių kalba nėra jo gimtoji kalba, taip pat dėl jo jauno amžiaus, nervingumo apklausos metu ir dėl to tai nėra įrodymas sąmoningo tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo ar kitokių ketinimų. Pabrėžia, kad jo tikrasis ir vienintelis tikslas – studijos Lietuvoje. Akcentuoja, kad yra pasiruošęs pateikti ir papildomus įrodymus: motyvacinį laišką, akademinius pasiekimus, planus po studijų grįžti į Turkiją ir kt.
Teigia, kad ginčijamame sprendime nurodoma, kad jis neturi socialinių ar ekonominių ryšių Lietuvoje. Tačiau pareiškėjas dėl to akcentuoja, kad jis neturėjo Lietuvos vizos, leidimo gyventi Lietuvoje bei darbo. Jo vertinimu studijų pagrindu išduodamam leidimui laikinai gyventi tokie ryšiai nėra privalomi – tai būdinga daugumai užsienio studentų, atvykstančių į Lietuvą pirmą kartą. Mano, kad ryšių nebuvimas negali būti pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Nurodo, kad remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas), jo atveju ginčijamame sprendime minimi kriterijų 6.10 ir 7 punktai, kurie nėra tinkamai pagrįsti. Teigia, kad apklausos atsakymai negali būti laikomi piktnaudžiavimu procedūromis, ypač be objektyvių įrodymų apie kitokius ketinimus. Pažymi, kad nėra jokių faktų, rodančių, kad jis siekia nelegalios migracijos ar įteisinti buvimą Šengeno erdvėje ne studijų tikslu.
Vertina, kad ginčijamas sprendimas priimtas formaliai, remiantis bendrais įtarimais, be visapusiško ir išsamaus galimos grėsmės analizės bei be individualaus esminių bylos aplinkybių tyrimo.
Papildomai pareiškėjas nurodo, kad jis yra Turkijos Respublikos specialiojo paso turėtojas, kuris suteikia teisę jam be vizos atvykti ir trumpą laiką būti daugumoje Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės valstybių. Dėl to jis vertina, kad ši aplinkybė reikšmingai sumažina ir faktiškai paneigia bet kokią nelegalios migracijos riziką, nes jis jau turi teisėtą galimybę laisvai atvykti į Europos Sąjungą ir išvykti iš jos, todėl nėra jam jokio pagrindo piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūra. Pabrėžia, kad vienintelis jo prašymo tikslas – studijos Lietuvos Respublikoje.
Jo nuomone, Migracijos departamentas neatliko individualaus bei visapusiško jo situacijos vertinimo, apsiribojo abstrakčiomis prielaidomis, kas prieštarauja proporcingumo, individualaus vertinimo ir teisinio tikrumo principams.
Atsižvelgęs į tai, prašo jo skundą patenkinti ir panaikinti ginčijamą sprendimą.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–32).
Nurodo, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad yra priimtas studijuoti į SMK Aukštąją mokyklą (toliau – Kolegija) pagal bakalauro studijų programą.
2025 m. lapkričio 14 d. įvyko pareiškėjo apklausa siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjas atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, teikė neaiškią ar nelogišką informaciją. Teigia, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nebuvo nepatvirtinti. Dėl to Migracijos departamentas priėmė 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. duomenys neskelbtini atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.
Migracijos departamentas, atsikirsdamas į pareiškėjo teiginį, kad ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas ir yra deklaratyvaus pobūdžio remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualia praktika apie keliamus reikalavimus priimamam administraciniam sprendimui.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas tikslingai vykdo užsieniečių apklausas. Pažymi, kad apklausos atliekamos siekiant išsiaiškinti, ar asmens deklaruojami tikslai atitinka realybę. Teigia, kad pareiškėjas arba pagrindžia savo rašytiniuose dokumentuose deklaruojamą tikslą, arba ne. Taip pat pažymi, kad Migracijos departamentas apklausose netaiko diskriminacinio kriterijaus – patinka (nepatinka). Paaiškina, kad Migracijos departamento darbuotojai yra praėję mokymus dėl tinkamo apklausų atlikimo. Taip pat nurodo, kad sprendimai yra priimami, kai projektą patvirtina keli darbuotojai ir pasirašo priskirtas kompetentingas darbuotojas.
Taip pat paaiškina, kad užsieniečiams apklausose užduodami klausimai yra susiję su turimu išsilavinimu, studijų programa, pragyvenimo šaltiniu Lietuvoje, išlaidų skirtų pragyvenimui dydžiu, informacijos apie studijų galimybes Lietuvoje gavimu. Pažymi, kad nurodyta informacija tiesiogiai siejasi su tikslu studijuoti Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad jeigu asmuo negali atsakyti į šiuos klausimus, kai jis Lietuvos Respublikoje planuoja studijuoti anglų kalba, tai, arba asmuo neturi pakankamai anglų kalbos žinių (užduodami klausimai buvo paprasti, formuluoti bendrąja anglų kalba), arba jis nėra suinteresuotas studijuoti Lietuvos Respublikoje. Vertina, kad abiem atvejais asmuo neturi tikslo studijuoti Lietuvos Respublikoje, nors tai ir deklaruoja rašytiniais įrodymais.
Migracijos departamentas nurodo, kad ginčijamame sprendime konstatavo, jog apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, dėl ko nustatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytos aplinkybės. Pažymi, kad pareiškėjas apklausos metu į klausimus atsakinėjo neišsamiai ir jo motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje buvo paviršutiniški. Teigia, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog studijas Lietuvoje pasirinko, nes Lietuvoje yra prieinamos studijų kainos ir Lietuvoje krepšinis yra populiarus, kurį jis pats žaidžia. Migracijos departamento vertinimu pareiškėjas taip pat nepagrindė, kodėl jis studijuoti pasirinko būtent Kolegijoje, o ne kitoje mokslo institucijoje, ir kodėl būtent pasirinko „Kompiuterinių žaidimų kūrimas ir animacija“ studijas. Akcentuoja, kad pareiškėjas neįvardijo nei vieno studijų programos dalyko, kurį turės mokintis.
Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo pateikta informacija sudaro pagrindą vertinti, kad jis sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis.
Teigia, kad ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, todėl ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką. Nurodo, kad vien tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakovo pateiktu vertinimu, savaime nereiškia, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas.
Taip pat pažymi, kad remiantis Kriterijų aprašu ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatytas kriterijus, sudarantis rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė: yra pagrindo įtarimams, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir mokslo Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (7 punktas).
Nurodo, kad vertinant užsieniečio atvykimo bei buvimo Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei studijuoti Lietuvos Respublikoje.
Apibendrinant teigia, kad atitinkamai, nustačius, kad pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei, laikytina, jog Migracijos departamento priimtas ginčijamas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. duomenys neskelbtini (b. l. 33–36), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų tikslu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra Turkijos pilietis, gim. 2006 m. sausio 20 d. (b. l. 7).
2025 m. spalio 1 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. duomenys neskelbtini, tuo pagrindu, kad ketina studijuoti pagal studijų programą SMK Aukštojoje mokykloje (b. l. 39–42).
Tarpininkavimo rašte Nr. duomenys neskelbtini dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo nurodyta, kad užsienietis yra priimtas studijuoti SMK Aukštojoje mokykloje. Pažymėta, kad užsienietis turi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti (b. l. 43–44).
Migracijos departamente 2025 m. lapkričio 14 d. įvyko nuotolinė pareiškėjo apklausa (b. l . 53–58), kurios metu pareiškėjas nurodė, kad ketina studijuoti SMK. Nurodo, kad ketina studijuoti kompiuterinius žaidimus. Paaiškina, kad neturi patirties kuriant kompiuterinius žaidimus, tačiau jie jam labai patinka ir jis ketina mokintis, kad pabaigti. Atsakydamas į patikslinamąjį klausimą nurodė, kad patirties kuriant kompiuterinius žaidimus visgi šiek tiek turi. Atsakydamas į klausimą, kodėl ketina atvykti į Lietuvą, nurodė, kad Lietuvoje geras išsilavinimas, be to savo šalyje žaidė krepšinį, o Lietuvoje krepšinis yra ypatingai geras. Papildomai nurodė, kad ketina ir studijuoti ir žaisti krepšinį. Atsakydamas į klausimą apie jau įgytą įsilavinimą, pareiškėjas nurodė, kad 4 metai vidurinės mokyklos. Paaiškino, kad mokintis pradėjo 14 metų. Nurodo, kad baigęs studijas Lietuvoje bus žaidimų kūrėjas. Taip pat apklausos metu Migracijos departamento darbuotojui parodė studijų sutartį. Paaiškina, kad kurs kompiuterinius žaidimus. Atsakydamas į klausimą ar neketina po studijų grįžti į Turkiją, pareiškėjas atsakė, kad nežino, nes kompiuteriniai žaidimai Turkijoje yra nauja. Patikslindamas atsakymą nurodė, kad gal ketina likti Lietuvoje. Nurodo, kad ketina dirbti tik nuo antrų studijų metų. Teigia, kad sąskaitas apmokės pareiškėjo mama. Nurodo, kad studijuos 4 metus. Atsakydamas į klausimą ar tikrai neketina grįžti į savo šalį, nurodė, kad su diplomu grįš į savo šalį. Po to nurodo, kad liks Europoje. Galiausiai į klausimą ar liks Europoje ar grįš į savo šalį, atsakė, kad nesupranta klausimo. Atsako, kad ketina mokintis anglų kalbos. Nurodo, kad studijos bus anglų kalba.
Migracijos departamentas 2025 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. Nr. duomenys neskelbtini, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų pagrindais, t. y. duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Ginčijamame sprendime taip pat nurodyta, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje), o vien tik faktinė aplinkybė, kad asmuo yra priimtas studijuoti į kolegiją pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi.
II. Dėl ginčijamo sprendimo (ne)teisėtumo
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (tekste – ir Įstatymas), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (akto redakcija nuo 2024 m. lapkričio 16 d.; toliau – ir Tvarkos aprašas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas).
Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. To paties straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Atsakovas, atsisakydamas išduoti leidimą, rėmėsi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais.
Kaip minėta, Migracijos departamentas ginčijamame sprendime nustatė, jog pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 46 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau, atsižvelgęs į surinktų duomenų visumą (apklausos metu jis teikė abejotiną ar netikslią informaciją) sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis, pvz., galimybe judėti visoje Šengeno erdvėje, toks asmens elgesys suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę.
Pagal Kriterijų aprašo 6.10 papunktį nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į tai ar užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus. To paties Kriterijų aprašo 7 punktas numato, kad yra pagrindo įtarimams, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą aiškino Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, nustatančias turinio reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Šioje jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.). Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-192-492/2022). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023).
Aptartame teisinio reguliavimo kontekste, teismas, vertindamas ginčijamo sprendimo pagrįstumą, sprendžia, kad iš jo nėra aišku, kokie konkrečiai pareiškėjo Migracijos departamentui pateikti duomenys neatitiko tikrovės, kokios konkrečios faktinės aplinkybės atsakovui leido spręsti apie nelegalios migracijos grėsmę, nes šios aplinkybės neindividualizuotos, pateikta iš esmės tik deklaratyvi išvada.
Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, atsakovas išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir yra nelegalios migracijos grėsmė, padarė remdamasis tik 2025 m. lapkričio 14 d. įvykusia nuotoline pareiškėjo apklausa. Remdamasis ja, atsakovas pripažino, kad pareiškėjas atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai ir neteisingai, teikė neaiškią ar nelogišką informaciją, dalies klausimų nesuprato ir į juos neatsakė, dėl to asmens vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti. Taip pat nurodyta, kad vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje.
Iš minimos pareiškėjo apklausos nustatyta, kad pareiškėjas dvejoja, ar po studijų Lietuvoje ketina grįžti į savo kilmės šalį. Apklausoje nurodė ir tai, kad išlaikymu Lietuvoje pasirūpins mama, kad ketina pradėti dirbti antraisiais studijų metais ir pats. Be to, pačios apklausos metu, transkripcijoje pažymėta, kad pareiškėjas parodė studijų sutartį su aukštąja mokykla ir Migracijos departamento darbuotojas ją nuotoliniu būdu identifikavo, identifikavo ketinamos studijuoti studijos programos pavadinimą – Kompiuteriniai žaidimai ir animacija.
Atsakovas ginčijame sprendime nurodo, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad ketina studijuoti pagal studijų programą (programas) Kolegijoje, tačiau dėl šios aplinkybės ginčijamame sprendime apskritai nepasisakyta, nevertintas ir pateiktas SMK aukštosios mokyklos Tarpininkavimo raštas Nr. duomenys neskelbtini.
Aptartame kontekste iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kuri konkrečiai teikta informacija buvo neaiški ir nelogiška, bei kodėl atsakovas ją tokia laikė, nes ginčijamame sprendime jokio pagrindimo ir motyvų šiais klausimais nėra, pateikta tik deklaratyvi išvada.
Esant šioms aplinkybėms teismas negali pripažinti, kad ginčijamame sprendime motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai. Priešingai, ginčijamame sprendime nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais Migracijos departamentas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o teisinis pagrindas nurodytas deklaratyviai. Taigi, teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5–6 punktuose nurodytų reikalavimų. Vadovaujantis gero administravimo principu negalima situacija, kai neigiamas ginčijamas sprendimas priimamas iš esmės remiantis pareiškėjo apklausa, trukusiu vos 9 minutes, kurioje užduoti vos keli klausimai apie tai, kodėl ketina studijuoti Lietuvoje, kur ketina dirbti ir iš kokių lėšų pragyvens, tačiau iš tokio pokalbio sprendžiama apie nelegalios migracijos grėsmę, neteisingų duomenų pateikimą, tačiau, sugretinus apklausos ir ginčijamo sprendimo turinį lieka neaišku, dėl kokių konkrečių apklausoje nurodytų aplinkybių, priimtos atitinkamos ginčijamo sprendimo išvados, kas konkrečiai leido daryti išvadas apie nelegalios migracijos grėsmę ir kokie duomenys yra neteisingi.
Atsiliepime atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apklausos metu į jam pateiktus klausimus atsakinėjo netiksliai ir neteisingai, teikė neaiškią ar nelogišką informaciją, dalies klausimų nesuprato ir į juos neatsakė, nepateikė paaiškinimų apie vykimo į Lietuvos Respubliką tikslus. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl jis studijuoti pasirinko būtent Kolegijoje, o ne kitoje mokslo institucijoje, taip pat pareiškėjas neįvardijo nei vieno studijų programos dalyko, kurį turės mokintis.
Tačiau tokiai atsakovo pozicijai prieštarauja būtent į bylą pateikta 2025 m. lapkričio 14 d. įvykusios nuotolinės pareiškėjo apklausos transkripcija, kurioje be pareiškėjo pateikto paaiškinimo, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką ketina studijuoti, kitokių paaiškinimų pareiškėjas nepateikia. Taip pat dalis klausimų, kuriuos atsakovas nurodo atsiliepime (pvz., kodėl pasirinkta Kolegija, kokie studijų programos dalykai), pareiškėjui net nebuvo užduoti.
Apibendrindamas teismas pažymi, kad ginčijamame sprendime nurodytos aplinkybės nepakankamos pripažinti, kad motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas, kad ginčijamame sprendime nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.
Įvertinus tai spręstina, kad ginčijamas sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą išsamumo principą.
Ginčijamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis). Ginčijamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pakankamai išsamus pareiškėjo individualios situacijos vertinimas neatliktas, nepateikti motyvai, pagrindžiantys taikomo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų tinkamumą šioje konkrečioje situacijoje, todėl skundžiamas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų, taigi ir neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Aptartame kontekste yra pagrindas spręsti, kad ginčijamas sprendimas neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl jis naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Y. M. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. duomenys neskelbtini, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Y. M..
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.