Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1043-454/2015 pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Danske Bank A/S Lietuvos filialui, UAB „Būsto paskolų draudimas“, notarei D. J., antstolei J. Ž. dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, jei per nustatytus terminus nepateiktas planas teismui tvirtinti (Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014-07-10 nutartimi iškėlė bankroto bylą V. D. (b. l. 189–192, t. 1), ši nutartis įsiteisėjo 204-07-17, 2014-12-03 nutartimi tenkino bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimas“ įgalioto asmens A. Š. prašymą ir patvirtino V. D. kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas 211641,27 Lt finansinį reikalavimą (b. l. 17, t. 2), šios nutarties kopija 2014-12-05 įteikta pareiškėjai V. D. (b. l. 28, t. 2), 2014-12-03 nutartimi teismas savo iniciatyva atnaujino bankroto administratoriui terminą pateikti V. D. mokumo atkūrimo plano projektą, atnaujintą terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos (b. l. 16, t. 2). Skundžiama 2015-04-13 nutartimi teismas V. D. bankroto bylą nutraukė nepateikus mokumo atkūrimo plano teismui tvirtinti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui mokumo atstatymo plano projektą, taigi bankrutuojantis asmuo V. D. turėjo paruošti mokumo atstatymo plano projektą iki 2014-12-29 ir šį planą pateikti bankroto administratoriui. FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Plano projektas tvirtinti pirmosios instancijos teismui turėjo būti pateiktas iki 2014-11-17, o teismui 2014-12-03 nutartimi atnaujinus terminą administratoriui pateikti V. D. mokumo atkūrimo plano projektą, atnaujintą terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, plano projektas pirmosios instancijos teismui tvirtinti turėjo būti pateiktas iki 2015-04-03, tačiau plano projektas teismui tvirtinti nepateiktas.

FABĮ 10 straipsnyje išvardinti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Vienas šių pagrindų – mokumo atstatymo plano nepateikimas teismui per nustatytus terminus (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra duomenų, kad teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, todėl teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turėtų teisę pratęsti FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą vienam mėnesiui, tokiu būdu prarandant bet kokią galimybę plano projektą pateikti teismui tvirtinti laiku. Kaip jau nurodyta, šio termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas bankroto bylą nutraukti.

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad terminą pateikti plano projektą teismui tvirtinti iš esmės praleido bankroto administratorius dėl savo neveikimo dėl sveikatos problemų, nebendravimo su pareiškėja, todėl teismas turėtų termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir terminą pratęsti, tačiau šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais. FABĮ 16 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti plano projektą bankroto administratoriui. Taigi pareigą parengti mokumo atkūrimo planą turi bankrutuojantis fizinis asmuo. Pagal FABĮ 8 straipsnio 2–4 straipsnių nuostatas, teismui mokumo atkūrimo plano projektą turi pateikti bankroto administratorius, tačiau šį projektą bankroto administratoriui turi pateikti bankrutuojantis fizinis asmuo. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad nemoka parengti mokumo atkūrimo plano, neatleidžia jos nuo pareigos šį planą parengti ir pateikti bankroto administratoriui per FABĮ nustatytus terminus. Šiuo atveju pareiškėja nenurodo, kad būtų pateikusi projektą bankroto administratoriui. Nagrinėjamoje byloje teismas bankroto administratoriumi paskyrė pareiškėjos pasiūlytą kandidatūrą – UAB „Bankrotų administravimas“. Pagal Įmonių bankroto valdymo departamento duomenis, UAB „Bankrotų administravimas“ dirba 5 bankroto administratoriai, todėl pareiškėja dėl savo bankroto bylos turėjo teisę bendrauti ne tik su įgaliotu asmeniu A. Š., bet ir su kitais dirbančiais administratoriais. Be to, pareiškėja, manydama, jog bankroto administratorius pažeidžia jos teises, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo (FABĮ 17 straipsnio 7 punktas), tačiau duomenų byloje, kad šia savo teise pareiškėja pasinaudojo, nėra. Pažymėtina, kad bankroto proceso efektyvumas iš esmės priklauso nuo paties bankrutuojančio fizinio asmens iniciatyvumo, noro atkurti fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą bei pasiekus teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą, todėl pats bankrutuojantis asmuo turi vykdyti įstatymo jam numatytas pareigas, naudotis suteiktomis teisėmis, o ne pasyviai laukti, kol bankroto administratorius už jį atliks visus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos elgesys iškėlus bankroto bylą neatitiko protingo, rūpestingo, apdairaus asmens elgesio ir negali būti pateisinamas nežinojimu, ką reikia daryti iškėlus bankroto bylą.

Pirmosios instancijos teismas, iki 2015-04-03 nepateikus tvirtinti mokumo atkūrimo plano, negavus prašymo pratęsti terminą mokumo atkūrimo planui pateikti, pareiškėjos bankroto bylą nutraukė pagrįstai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.