Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos bankrutavusios UAB „Altarnaja“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Verslo administravimo kompanija“, atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Linai Šukytei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. P., V. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios UAB „Altarnaja“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Verslo administravimo kompanija“, skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. K., S. V., K. P. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja bankrutavusi UAB „Altarnaja“ (toliau – ir BUAB „Altarnaja“), atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo administravimo kompanija“ (toliau – ir pareiškėja) prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2015-12-11 sprendimą Nr. (9.28)SI-65885, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016-02-08 sprendimą Nr. (11.1)I-755 ir VSDFV Klaipėdos skyrių įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015-10-16 prašymus Nr. 1/2015, Nr. 2/2015 ir Nr. 3/2015 dėl žalos atlyginimo dėl profesinio susirgimo mokėjimų perėmimo.

Pareiškėja akcentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įmonių bankroto įstatymas) 11 straipsnio 5 dalies 21 punktą ir 31 straipsnį bankroto administratoriui numatyta pareiga, likviduojant bankrutavusią įmonę pateikti žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga dokumentus ir žalos atlyginimo gavėjų duomenis jų gyvenamosios vietos VSDFV teritoriniams skyriams, kai įstatymo numatytu atveju žalos atlyginimo mokėjimas pereina valstybei. Pareiškėja mano, kad minėtas įstatymas įsakmiai numato bankroto administratoriui pareigą perduoti valstybei tolimesnį žalos mokėjimą darbuotojams patyrusiems žalą dėl profesinio susirgimo.

Teigia, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus išvada, kad bankroto procesas gali vykti tik teismo nutarties pagrindu yra nepagrįsta, nes neatitinka teisinio reguliavimo. Įmonių bankroto įstatymas numato ir neteisminio bankroto procedūrą, kuriai taikomos tos pačios žalos atlyginimo perėmimo taisyklės, kaip ir teismo nutarties pagrindu vykstančio bankroto atveju. Pareiškėja mano, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus cituojamas Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-15 nutarimu Nr. 997, negali sukurti ir nesukuria naujų teisės normų žalos atlyginimo perėmimui, todėl nepagrįstai nurodomas kaip teisinis pagrindas netenkinti pareiškėjos prašymo.

Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 18¹ straipsnis numato, jog žalos atlyginimo mokėjimo prievolė valstybei pereina, kai įmonei iškelta bankroto byla, kai įmonė likviduojama dėl bankroto. Argumentuoja, kad pareiškėja turi bankrutavusios (likviduojamos dėl bankroto) įmonės statusą, todėl žalos atlyginimas likviduojamos dėl bankroto įmonės darbuotojams, turintiems teisę gauti žalos atlyginimą, pereina valstybei. Pareiškėja akcentuoja, jog prašymų nagrinėjimo metu tarp pareiškėjos ir atsakovo nekilo ginčo, kad pareiškėjos prašymuose nurodyti darbuotojai atitinka reikalavimus, numatytus minėtame įstatyme, siekiant gauti periodinę netekto darbingumo kompensaciją.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaiko ir prašo jį patenkinti iš esmės skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė savo poziciją grindžia Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies ir Tvarkos aprašo nuostatomis. Nurodo, jog Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kokius dokumentus privalu pateikti VSDFV teritoriniam skyriui kiekvienu Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnyje numatytu prievolės perdavimo atveju. Žalos atlyginimo prievolę perduodant dėl to, kad atsakingai už žalą įmonei iškelta bankroto byla ar ji likviduojama dėl bankroto, be kitų dokumentų turi būti pateikta teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo (Tvarkos aprašo 6.2.1 papunktis) arba teismo sprendimas pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Tvarkos aprašo 6.2.2 papunktis). Atsakovė akcentuoja, kad žalos atlyginimo mokėjimo prievolę perduodant valstybei Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju, t. y. kai įmonė yra likviduota ir (ar) išregistruota, kai nėra jos teisių perėmėjo, tačiau žalos atlyginimas nebuvo nei išmokėtas, nei kapitalizuotas, nei perduota ši prievolė aukštesniajai organizacijai, be Tvarkos aprašo 6.2, 6.2.4 punktuose nurodytų dokumentų, VSDFV teritoriniam skyriui pateikiama pažyma apie įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro. Atsakovė mano, kad BUAB „Altarnaja" žalos atlyginimo mokėjimo V. K., S. V. ir K. P. prievolė nepereina valstybei. Tai galės būti sprendžiama tik po to, kai BUAB „Altarnaja" bus išregistruota iš juridinių asmenų registro ir, be kitų Tvarkos aprašo 6.2. 6.2.4 punktuose nurodytų dokumentų, bus pateikta pažyma apie įmonės išregistravimą. Atsakovė pažymi, jog pagal Laikinojo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, jeigu įmonė, kuri turėjo mokėti nukentėjusiajam šiame įstatyme nustatytą žalos atlyginimą, likviduojama dėl bankroto, žalos atlyginimas mokamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir K. P. skundą palaiko ir prašo jį patenkinti.

Byloje iš esmės ginčas kilo dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015-12-11 sprendimo Nr. (9.28)SI-65885 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog po to, kai 2015-08-14 UAB „Altarnaja“ kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas UAB „Altarnaja“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka ir 2015-10-13 UAB „Altarnaja“ kreditorių susirinkime nutarta UAB „Altarnaja“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b.l. 8-11), 2015-10-16 BUAB „Altarnaja“ administratorė UAB Verslo administravimo kompanija kreipėsi į atsakovą VSDFV Klaipėdos skyrių su prašymais perimti žalos atlyginimo mokėjimo dėl profesinio susirgimo prievolę (b.l. 27,33,37).

Atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015-12-11 sprendimu Nr. (9.28) SI-65885 (b.l. 46) BUAB „Altarnaja“ administratorė UAB „Verslo administravimo kompanija“ buvo informuota, kad atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsisako vykdyti prievolę mokėti žalos atlyginimą V. K., S. V. ir K. P., nes remiantis Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, žalos atlyginimo mokėjimo prievolė valstybei pereis, pateikus Tvarkos aprašo 6.2.4 punkte nurodytus dokumentus, t.y. pažymą apie įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro, duomenis, kad žalos atlyginimas nesumokėtas iš karto ir nekapitalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 508 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat duomenys apie žalos atlyginimo mokėjimo nutraukimą. BUAB „Altarnja“ administratorei pasiūlyta kreiptis į garantinį fondą dėl lėšų žalos atlyginimui išmokėti skyrimo Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Aukščiau nurodytą atsakovės VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą atsisakyti mokėti žalos atlyginimą apskundus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (b.l. 47,48), jis paliktas nepakeistu (b.l. 49).

Iš byloje esančio pareiškėjos BUAB „Altarnaja“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo (b.l. 12) matyti, jog tretieji suinteresuoti asmenys S. V., K. P. ir V. K. yra pirmosios eilės kreditoriais.

Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnyje reglamentuoti žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei atvejai. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodytą žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei tvarką nustato Vyriausybė.

Vyriausybė 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtino Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašą, kurio 1 punkte reglamentuoti žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo, netekus maitintojo ar susirgus profesine liga, kai reikalavimus atlyginti žalą tenkina valstybė, atvejai. Tvarkos aprašo 2 dalyje nurodyta, kad šios tvarkos 1 punkte nustatytais atvejais prievolę mokėti nukentėjusiesiems žalos atlyginimą vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai. Tvarkos aprašo 11 punkte pažymėta, kad Laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais žalos atlyginimas pradedamas mokėti nuo tos datos, kurią pagal gautus duomenis jo mokėjimas buvo nutrauktas.

Laikinojo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. VIII-366) pirmojoje redakcijoje buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą žala atlyginama ir tiems asmenims, kurie profesine liga susirgo iki 1997 m. rugsėjo 1 d. (iki šio įstatymo įsigaliojimo). 1999 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas Nr. VIII-1509, kurio pirmojoje redakcijoje įtvirtinta, kad Laikinojo įstatymo nuostatos dėl žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe taikomos tik dėl tų nelaimingų atsitikimų, kurie įvyko iki Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2000 m. sausio 1 d.. Įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui, įstatymų leidėjas pakoregavo Laikinojo įstatymo 23 straipsnio nuostatas ir suderino jas su minėtomis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio nuostatomis. 2002 m. spalio 8 d. įstatymo Nr. IX-1121 5 straipsniu Laikinojo įstatymo 23 straipsnis buvo papildytas 7 dalimi, kurios 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas žalai atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, ir susirgimų profesine liga, kurie nustatyta tvarka buvo pripažinti profesinėmis ligomis iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai. Šis teisinis reguliavimas galioja iki šiol.

Taikant Laikinąjį įstatymą, žala atlyginama vadovaujantis profesinės ligos nustatymo faktu.

Bylos dokumentai (b.l. 31-145) patvirtina, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų S. V., K. P. ir V. K. susirgimai profesine liga nustatyta tvarka profesinėmis ligomis buvo pripažinti iki 1999 m. gruodžio 31 d., todėl jų atžvilgiu taikytinos Laikinojo įstatymo nuostatos ir nepagrįstu laikytinas argumentas, jog žalos atlyginimo mokėjimo klausimas spręstinas pagal įmonių bankroto teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.

Garantinio fondo įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad garantinio fondo lėšos naudojamos Laikinojo įstatymo nustatytam žalos atlyginimui dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, kai ši prievolė nurodyto įstatymo nustatyta tvarka nepereina valstybei.

Kadangi konstatuota, jog nagrinėjamu atveju prievolė atlyginti nukentėjusiesiems žalą dėl susirgimo profesine liga pereina valstybei, Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata netaikytina.

Pripažinus, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015-12-11 sprendimas Nr. (9.28)SI-65885, ir VSDFV 2016-02-08 sprendimas Nr. (11.1)I-755 ir VSDFV, kuriais atsisakyta mokėti žalos atlyginimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. V., K. P. ir V. K. yra neteisėti, atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius įpareigotinas iš naujo nagrinėti BUAB „Altarnaja“ administratorės UAB verslo administravimo kompanija 2015-10-16 prašymus Nr. 1/2015, Nr. 2/2015 ir Nr. 3/2015 dėl žalos atlyginimo dėl profesinio susirgimo mokėjimų perėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

skundą patenkinti visiškai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015-12-11 sprendimą Nr. (9.28)SI-65885 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-02-08 sprendimą Nr. (11.1)I-755 panaikinti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių įpareigoti iš naujo išnagrinėti bankrutavusios UAB „Altarnaja“ bankroto administratorės UAB Verslo administravimo kompanija 2015-10-16 prašymus Nr. 1/2015, Nr. 2/2015 ir Nr. 3/2015 dėl žalos atlyginimo dėl profesinio susirgimo mokėjimų perėmimo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.