Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1551-555/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-20Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-08-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
e2S-1551-555/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04824-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Knortas“
Ieškovas
AMRITAM
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1551-555/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04824-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Knortas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14183-955/2020 pagal ieškovo AMRITAM d.o.o. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Knortas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Knortas“ priešieškinį ieškovui d.o.o. „AMRITAM“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AMRITAM d.o.o. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Knortas“ 25 067,87 Eur skolą, 8 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovui iš atsakovės priteisė 25 067,87 Eur skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (25 067,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 124,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo bei priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti ieškovo AMRITAM d.o.o. ir trečiojo asmens CHEMCO d.o.o. sudarytą 2019 m. lapkričio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad deponavo AB SEB banko sąskaitoje reikalingą lėšų sumą piniginės prievolės įvykdymui, tokiu būdu nevengia mokėti skolą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės L. apygardos teismo Komercinių bylų skyriaus sprendimas byloje Nr. VII Pg 2133/2019.

Šalies argumentai

5. Ieškovas AMRITAM d.o.o. ieškinio reikalavimo užtikrinimui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo, kilnojamojo turtą ir piniginių lėšų areštą 25 067,87 Eur sumai. Ieškovas nurodė, kad teikdamas ieškinį jis aiškiai nurodė savo reikalavimus, jų teisinį ir faktinį pagrindą, pateikė reikalavimų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Ieškovas teigė, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, atsakovė yra įdarbinusi vos 3 darbuotojus, kas pagal istorinius duomenis yra mažiausias darbuotojų skaičius per pastaruosius 5 metus, ženkliai sumažėjo ir atsakovės darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis – 2020 m. balandžio mėn. atsakovės darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis sudarė 936,00 Eur, o 2020 m. gegužės mėn. – 652,00 Eur. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, darbo užmokestis sumažėjo beveik dvigubai. Atsakovė yra sumažinusi savo darbuotojų skaičių ir stipriai sumenkinusi savo kaip darbdavio patrauklumą bei konkurencingumą. Ieškovas įrodinėjo, kad tai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nes egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovės turtinė padėtis ne tik nepagerės, bet atsakovė apskritai nebus finansiškai pajėgi įvykdyti ieškovui palankaus teismo sprendimo. Atsakovės veikla yra didmeninė prekyba statybinėmis medžiagomis, ši veikla bei jos teikiamos pajamos tiesiogiai priklauso nuo statybų sektoriaus veiklos masto bei statybinių medžiagų paklausos. Dėl visos Lietuvos Respublikos mastu paskelbto karantino COVID-19 prevencijai statybų sektorius patyrė itin neigiamas pasekmes, kas neišvengiamai atsilieps ir atsakovės veiklai. Sustabdžius bylą iki kita byla bus išnagrinėta Slovėnijoje, sprendimo priėmimas nusikėlė neapibrėžtam terminui, iki sprendimo įvykdymo. Atsakovė elgiasi nesąžiningai ir rodo siekį išvengti atsiskaitymo. Atsakovė apie susidariusį ginčo įsiskolinimą ir pareigą jį padengti žinojo nuo pat PVM sąskaitų faktūrų gavimo dienos (t. y. nuo 2019 m. liepos 12 d.), tačiau nesiėmė jokių priemonių atlyginti CHEMCO d.o.o. už atsakovei perduotas prekes, neinformavo nei CHEMCO d.o.o., nei ieškovo apie jokius CREBONIT „draudimus atsiskaityti“, neva teisėtus mokėjimų sulaikymus ar pan.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovo AMRITAM d.o.o. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – areštavo atsakovės UAB „Knortas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 25 067,87 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Atsakovei neturint areštuotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ar turint jo mažiau kaip už 25 067,87 Eur sumą, areštavo atsakovės pinigines lėšas 25 067,87 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų vertę), esančias atsakovės banko sąskaitose, uždraudžiant atsakovei vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Materialiu turtu leista naudotis nesumažinant areštuoto turto vertės.

7. Teismas sprendė, kad byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius duomenis, teismas padarė išvadą, kad pradinė kreditorė CHEMCO d.o.o. tiekė atsakovei UAB „Knortas“ prekes bei išrašė 2019 m. PVM sąskaitas faktūras. Apmokėjimo terminai suėję. Pradinė kreditorė 2019 m. lapkričio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perdavė reikalavimą į atsakovę ieškovui AMRITAN d.o.o. Atsakovei pranešta apie reikalavimo į ją teisės perleidimą ieškovui 2019 m. lapkričio 12 d. pranešimu. Atsakovė neatsiskaitė su ieškovu.

Šalies argumentai

8. Teismas, iš ieškovo pateiktų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių priedų, sprendė, kad atsakovės veikla traukiasi, mažėja jos darbuotojų skaičius ir mokamo darbo užmokesčio dydis. Reikalavimo suma yra pakankamai didelė. Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones pareikšto reikalavimo daliai – 25 067,87 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Knortas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo AMRITAM d.o.o. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti teisėtai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas šioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje turėjo pareigą įvertinti, ar egzistuoja reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

9.2. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad egzistuoja reali grėsmė ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui, padarė vadovaudamasis tuo, jog ieškiniu prašoma priteisti suma yra didelė, atsakovės veikla traukiasi, mažėja jos darbuotojų skaičius ir mokamo darbo užmokesčio dydis. Tačiau nėra jokios realios grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje. Teismas tik formaliai nurodė, jog būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turto atžvilgiu remdamasis ieškinio suma ir ieškovo pateiktais argumentais dėl atsakovės nesąžiningumo, kurių realus egzistavimas nėra patvirtintas jokiais leistinais įrodymais, tokiu būdu buvo suvaržytos atsakovės teisės.

9.3. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė konkrečių argumentų, kurie rodytų atsakovės turtinės padėties pasikeitimo tikimybės realumą. Priešingai, atsakovės išdėstyti duomenys ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jos turtinė padėtis yra gera ir ji yra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas nepateikė konkrečių argumentų, kurie rodytų atsakovės turtinės padėties pasikeitimo tikimybės realumą.

9.4. Ieškovo ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai prima facie nepatvirtina ir nėra pakankami vertinti, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Nesant galimybės bent preliminariai teigti, kad teismo sprendimas galėtų būti ieškovui palankus (tuo labiau, kad preliminarus sprendimas buvo panaikintas, byla sustabdyta), nėra pagrindo taikyti ir šio reikalavimo užtikrinimo priemonių. Reikalaudamas skolos priteisimo ieškovas neįrodė, kad turi neginčytiną, neabejotiną ir galiojantį reikalavimą į atsakovę, todėl toks reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta neteisėtai, pažeidžiant imperatyvių įstatymo normų reikalavimus, taip pat pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnyje išvardytas reikalavimo perleidimo ribojimo sąlygas, dėl ko ieškovui yra pareikštas priešieškinis.

9.5. Vien tik ieškovo kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas neteikia jai pranašumo antrosios ginčo šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovės turtą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams. Tuo tarpu atsakovė, sustabdydama mokėjimus ieškovui, veikė sąžiningai, ir naudojosi įstatymų nustatyta teise stabdyti savo įsipareigojimų vykdymą iki tol, kol bus aiškus tikrasis kreditorius, kuriam atsakovė turi sumokėti sumas už įsigytas prekes (dažus). Atsakovė neginčija skolos egzistavimo fakto ir nevengia vykdyti savo mokėjimo prievolės, tačiau konkrečioje situacijoje turi būti nustatytas tikrasis atsakovės kreditorius, kuris paaiškės tik po to, kai įsiteisės L. apygardos teismo Komercinių bylų skyriaus sprendimas byloje Nr. VII Pg 2133/2019.

Atsiliepimas

10. Ieškovas AMRITAM d.o.o. pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

10.1. Atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo yra susiję išimtinai su ginčo esme, o laikinųjų apsaugos priemonių stadijoje teismas pasisako tik dėl preliminaraus ieškinio vertinimo ir ginčo iš esmės nenagrinėja. Atsakovei net neįrodinėjant, kad ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia užtikrinti reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ar pan., nėra jokio pagrindo konstatuoti ieškinio prima facie nepagrįstumą.

10.2. Atsakovės argumentai apie tariamai gerą ir stabilią turtinę padėtį yra visiškai nepagrįsti. Atsakovės turtinė padėtis nėra gera ir, vertinant skirtingus ataskaitinius laikotarpius, sistemingai prastėja. Atsakovės pateikta finansinės padėties būklė sąlygoja būtiną savalaikį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes kitu atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba apskritai tapti neįmanomu. Be to, atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir dėl COVID-19 situacijos tik sunkės ateityje.

10.3. Atsakovės elgesys tiek iki bylos, tiek jau bylos narinėjimo metu lemia išvadą, kad atsakovė savo veiksmais visomis priemonėmis siekia kuo ilgiau išvengti skolos padengimo, o toks jos elgesys lemia išvadą apie jos nesąžiningumą. Šios civilinės bylos nagrinėjimas taip pat buvo sustabdytas išimtinai atsakovės prašymu, kas mažiau užtruks pora metų. Kadangi teismas tenkino atsakovės prašymą ir bylą pakankamai ilgam laikotarpiui sustabdė, ieškovas mano esant pagrįsta prašyti užrikinti jo reikalavimo įvykdymą tam, kad išnagrinėjus bylą atsakovė negalėtų išvengti apmokėjimo už gautas prekes vien dėl to, kad, jos finansinei padėčiai ir toliau blogėjant, atsakovė taps išvis nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovės turtas ir piniginės lėšos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Knortas“ turto ir piniginių lėšų areštą, taikė konstatavęs egzistuojant abiem laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms. Iš atsakovės atskirojo skundo argumentų spręstina, kad yra kvestionuojami pirmosios instancijos teismo motyvai tiek dėl pareikšto ieškinio preliminaraus (lot. prima facie) pagrįstumo, tiek dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrina pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis).

15. Įstatymų leidėjo CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių institutas įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą. Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.

16. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas AMRITAM d.o.o. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovės (apeliantės) UAB „Knortas“ priteisimo. Ieškovas reikalavimą grindė faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi už pradinės kreditorės CHEMCO d.o.o. jai tiektas prekes pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Ieškovas teigė, kad pradinė kreditorė 2019 m. lapkričio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perdavė jam reikalavimą į atsakovę, tačiau atsakovė su ieškovu nėra savalaikiai atsiskaičiusi. Pareikšto ieškinio turinys leidžia įsitikinti, kad ieškovas aiškiai yra išdėstęs savo poziciją ir ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą, o jam pagrįsti kartu su ieškiniu pateikė įrodymus. Taigi, preliminariai įvertinus ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar ieškovas pasirinko neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.

18. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti vertinamas kaip išankstinės teismo nuomonės dėl ginčo išsakymas. Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl atsakovės atskirajame skunde nurodyti su ieškinio pagrįstumu susiję argumentai dėl ieškovo reikalavimo teisės pagrįstumo ir kitų bylos nagrinėjimo metu nustatinėtinų aplinkybių vertintini pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

19. Jau minėta, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, padarė teisingą išvadą, kurios atskirojo skundo argumentai nepaneigia. Tačiau net ir pripažinus, kad ieškovas tikėtinai pagrindė pareikštų reikalavimų pagrįstumą, esminę reikšmę turi antrosios sąlygos, susijusios su grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovės turto ir piniginių lėšų areštą, grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui iš esmės grindė prasta atsakovės finansine padėtimi ir didele pareikšto reikalavimo suma.

20. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nustatytos antros būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimu, apeliantė tvirtina, kad teismas šią sąlygą nepagrįstai susiejo vien su jos turtine padėtimi ir pareikšto reikalavimo suma. Kita vertus, atsakoves nuomone, net ir nėra pagrįsti argumentai, susiję su jos finansinėmis galimybėmis ir pajėgumu įvykdyti teismo sprendimą. Apeliantės įsitikinimu, byloje visiškai nėra jokių duomenų, patvirtinančių jos nesąžiningumą, t. y. kad ji gali imtis veiksmų savo valdomam turtui nuslėpti ar išvaisyti, tokiu būdu siekdama išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

21. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui siejo išimtiniai su atsakovės finansine padėtimi ir pareikšto reikalavimo suma. Tačiau nuo 2016 metų formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo ir tokią grėsmę galinčių patvirtinti aplinkybių nustatymo, nuosekliai pasisakoma, kad didelė ieškinio reikalavimų suma, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuponuoja tokių ribojimų, kaip turto areštas, nustatymo poreikio. Ieškinio sumos dydis gali būti vertinamas tik kaip papildomas kriterijus prognozuojamo (labiau tikėtino) atsakovo elgesio kontekste, kai yra sprendžiama dėl galinčios kilti grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui.

22. Tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės galimas tik išimtinais atvejais, t. y. tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020 ir kt.).

23. Kitokio vertinimo šiuo konkrečiu atveju nesuponuoja ir taip ieškovo akcentuojamas atsakovės galimas finansinis nepajėgumas ateityje įvykdyti sprendimą, siekiant per bylos nagrinėjimo laiką išlaikyti šalių finansinę padėti nepakitusią. Pažymėtina, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos. Tik pastarosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai, o tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

24. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

25. Taigi grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks šioje situacijoje įrodinėjimo naštos šalims paskirstymas reikštų, kad apeliantė, aiškiai nežinodama, ką ieškovas laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų pateikti jokių atsikirtimų ir įrodinėti priešingo, o tai nebūtų suderinama su šalių procesinės lygybės ir rungimosi principais (CPK 12, 17 straipsniai).

26. Taigi, nagrinėjamoje byloje būtent prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusiam ieškovui ir teko pareiga įrodyti apeliantės nesąžiningumą kaip sąlygą jo prašomiems ribojimams (turto areštui) taikyti. Apie asmens (ne)sąžiningumą sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Šiuo atveju ieškovas atsakovės nesąžiningumą iš esmės įrodinėja aplinkybe, kad ji vengia įvykdyti prievolę atsiskaityti už jai tiektas prekes. Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, ieškovui nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Jau minėta, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, atitinkamai ir dėl ieškovo į bylą pateiktų procesinių dokumentų pagrįstumo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, aplinkybė, kad atsakovė iki šiol neatsiskaito su ieškovu už teiktas prekes (nagrinėjamo ginčo iš esmės dalykas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suteikia ieškovui pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto ir piniginių lėšų areštą. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo sutikti, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo argumentai, kuriais jis įrodinėja atsakovės nesąžiningumą, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savaime suponuoja jų taikymo poreikį.

27. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje, tikslu, užkardant galimą nesąžiningą atsakovės elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškovu). Jau minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovės turto paieškoms ar jo kaupimui / išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei, laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo būti taikomos. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta nei įrodymų, kad apeliantė nuosavybės teise valdomą turtą ketina perleisti tretiesiems asmenims ir / ar jį apsunkinti, nei konkrečių duomenų apie apeliantės turto masės bei jo vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus, t. y., kad atsakovė jau yra ėmėsi veiksmų sumažinti jos turimo turto masę. Ieškovo procesiniuose dokumentuose taip pat nesama įtikinamų argumentų, kad atsakovė gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jai priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindama išvengti galimai atsirasiančios prievolės atsiskaityti su ieškovu. Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovui, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo AMRITAM d.o.o. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Knortas“ atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas