Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartis

2022-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-139-999/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-21
Bylos Nr.
II-139-999/2022
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00052-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Daina Dyburienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. I.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Eglė Morkūnienė, Eglė Mork
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-139-999/2022Proceso Nr. 4-10-3-00052-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 21 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,dalyvaujant pareiškėjo R. I. atstovei advokatei Eglei Morkūnienei,skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotam atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. I. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10225-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. liepos 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10225-2022 (toliau – Nutarimas), R. I. nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu dvylikos mėnesių terminui, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, kad 2022 m. birželio 26 d. 10.42 val., Palangos miesto savivaldybėje, Palangoje, Elijos g., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,54 (+-0,017) promilės neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad pasinaudojo teise nesutikti nesutikti su policijos pareigūno atlikto alkotesterio tyrimo rezultatais ir valandos bėgyje kreiptis į ligoninę, kad būtų atliktas kraujo tyrimas. Medicininės įstaigos akte (toliau – Aktas) nurodyta, kad asmuo atvyko 2022 m. birželio 26 d. 11.45 val. Ligoninės akte nurodyta, jog alkotesterio pagalba atlikti du tyrimai: 11.48 val. nustatyta 0,28 promilės, o 12.03 val. – 0,22 promilės alkoholio. Kraujo mėginys paimtas 11.47 val. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A3356/2022(01) (toliau – išvada) konstatuota, kad pareiškėjui nustatyta mažiausia koncentracija – 0,29 promilės etilo alkoholio. Atkreipia dėmesį, kad protokole užfiksuota, jog pagal pareiškėjo paaiškinimus, alkoholį jis vartojo 2022 m. birželio 25 d. vakare, iki 23 val. Nusižengimas užfiksuotas birželio 26 d., t. y. po daugiau nei 10 valandų nuo paskutinio alkoholio vartojimo. Jis elgėsi sąžiningai, neslėpė fakto, kad vartojo alkoholį išvakarėse, tačiau nemanė, kad yra neblaivus. Taip pat nurodoma, kad nusižengimas užfiksuotas Palangos m. sav., Palangoje, Elijos g., tačiau ši gatvė yra ne Palangos mieste, o Šventosios miestelyje. Teigia, kad po patikrinimo alkotesteriu ir nustačius 0,54 promilės neblaivumą, suprato, kad galėjo suklysti pasitikėdamas savo vidiniu vertinimu ir siekdamas išsklaidyti abejones tiek sau, tiek protokolą surašiusiai institucijai, paprašė savo žmonos, kad ji nuvežtų į ligoninę atlikti tyrimą. Atkreipia dėmesį, kad pažeidimas užfiksuotas Šventojoje, o tyrimus arčiausiai atliekanti įstaiga buvo Klaipėdos mieste. Tą dieną buvo ilgasis Joninių savaitgalis, eismas intensyvus, todėl tyrimas atliktas po vienos valandos ir penkių minučių. Taigi pavėlavimas atlikti tyrimą įvyko dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių ir jis buvo labai nežymus, todėl nėra esminis. Be to, pareiškėjas teigia, kad dalyvaudamas bylos nagrinėjime, pateikė reikšmingą juridinį faktą nustatantį dokumentą – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 3356/2022(01), kurioje konstatuota, kad pirmo tyrimo metu nustatyta tik 0,28 promilių, o kartotinio tyrimo metu nustatyta 0,22 promilės rezultatai. Kraujyje alkoholio koncentracija – 0,29 promilės. Nepaisant to, tyrėjas priimdamas Nutarimą šį faktą užfiksavo, tačiau į jį neatsižvelgė. Taigi, pareiškėjas mano, kad byla nebuvo ištirta objektyviai. Pareiškėjas nurodo dar ir tai, kad priimant Nutarimą jame nebuvo nustatytos sunkinančios aplinkybės, tačiau klaidingai vertinti praeityje padaryti KET pažeidimai, kuriems jau seniai yra pasibaigęs administracinis baustumas ir pan. Jis pats yra atsakingas asmuo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir direktoriaus yra charakterizuojamas kaip kruopštus, atsakingas bei pareigingas. Po nepagrįstai pritaikytos administracinės atsakomybės jis buvo sukrėstas, savo iniciatyva išklausė kursus apie alkoholio bei narkotikų žalą ir tai nulėmė jo sprendimą atsisakyti alkoholio vartojimo.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, kad duomenų apie tai, jog alkoholio matuoklis, kuriuo įvykio vietoje buvo tikrinamas pareiškėjo neblaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo prietaisu nustatytas 0,62 (+- 0,02) promilės neblaivumas, o pakartotinai po 18 minučių – 0,54 (+- 0,02) promilės neblaivumas. Tą pačią dieną ligoninėje alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,28 promilės neblaivumas, o pakartotiniu tikrinimu – 0,22 promilės neblaivumas. Kraujo mėginiu nustatyta, kad mažiausia alkoholio koncentracija 0,29 promilės etilo alkoholio. Taigi, visi atlikti neblaivumo tikrinimai, jų duomenų nuoseklus mažėjimas patvirtinamas teismų praktikoje taikoma moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, pagal kurią dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėja alkoholio kiekis, suaugusiam vyrui alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai (0,15 – 0,2 promilės per valandą). Moksliniais skaičiavimais išvesta formulė rodo apibendrintą, vidutinį alkoholio koncentracijos mažėjimą žmogaus organizme. Nagrinėjamu atveju faktiškai R. I. nustatytas neblaivumo laipsnis labai nedaug viršija (0,04 promilės) aritmetiškai apskaičiuotą galimą alkoholio kiekio per atitinkamą laiko tarpą pasišalinimą iš jo organizmo. Toks nedidelis skirtumas neduoda pagrindo abejoti pareigūnų atlikto tyrimo rezultatais, kadangi dėl natūralių procesų žmogaus organizme alkoholio kiekis dėsningai mažėja. Be to, skunde nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjui buvo nustatyta administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nagrinėjant bylą ne teismo tvarka buvo analizuojama R. I. kaip vairuojantį eismo dalyvį charakterizuojanti medžiaga. Jam nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę – paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir trumpiausio termino administracinio poveikio priemonė.

Pareiškėjas R. I. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, data ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 41), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, negauta. Pareiškėjas atstovaujamas atstovės advokatės Eglės Morkūnienės. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta skundą padavusiam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens R. I. atstovė advokatė Eglė Morkūnienė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas nuo pat pradžių nepripažino, kad yra neblaivus ir nurodė, kad alkoholį vartojo vakar, naktį miegojo ir jautėsi gerai. Visi šie faktai atsispindi ir filmuotoje medžiagoje. Pareiškėjas nuo pat pradžių nesutiko su alkotesterio parodymais. Pareiškėjas pasinaudojo teise nuvykti į gydymo įstaigą duoti kraujo. Kraujas paimtas su vos 5 minučių vėlavimu, kuris nutiko dėl objektyvių priežasčių – atstumo iki ligoninės, eismo kelyje. Kraujo tyrimo rezultatai parodė, kad alkoholio koncentracija yra 0,29 promilės, kas iš esmės paneigė alkotesterio parodymus. Be to, pareigūnai netikrino kitų pareiškėjo neblaivumą nurodančių požymių.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu institucijos priėmusios nutarimą įgaliotas atstovas V. K. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas patikrinimo metu buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareiškėjui iš burnos sklido alkoholio kvapas, todėl blaivumas visų pirmą buvo tikrinamas bekontakčiu alkotesteriu, nustačius alkoholio vartojimo faktą, pareiškėjas buvo tikrinamas kitu alkotesteriu. Buvo atlikti du patikrinimai alkotesteriu, pirmuoju nustatytas 0,62 promilės neblaivumas, o antruoju, kuris atliktas po 18 minučių nuo pirmojo – 0,54 promilių neblaivumas. Kadangi nustatytas alkoholio kiekis viršijo leistiną normą, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė ANK 422 straipsnio 5 dalį. Pažymi, kad buvo atlikti neblaivumo nustatymo veiksmai ir byloje pateiktas šių veiksmų vertinimas. Pareiškėjas ėjo tiesia linija, pataikė pirštu į nosį, todėl akivaizdu, kad nebuvo labai apsvaigęs, tačiau vairuoti transporto priemonės negalėjo. Pareiškėjo pateiktas kraujo tyrimo rezultatas vertintas visumoje bylos aplinkybių. Policijos patikrinimo metu nustatytas neblaivumas, pateiktais duomenimis nėra nuginčijamas, skundas nėra pakankamai argumentuotas, todėl nepaneigiantis nusižengimo padarymo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi prevencinių priemonių – nusistatyti neblaivumą iki vairavimo, vairuoti būnant blaiviam ir panašiai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dar 2009 m. buvo nubaustas už analogiška pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

R. I. administracinė nuobauda paskirta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Už šio administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 800 Eur iki 1 100 Eur bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metu šešių mėnesių.

R. I. Nutarimu paskirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu dvylikos mėnesių terminui dėl to, kad 2022 m. birželio 26 d. 10.42 val., Palangos miesto savivaldybėje, Palangoje, Elijos g., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,54 (+-0,017) promilės neblaivumas, tuo pažeidė KET14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Klaipėdos AVPK KPS 2022 m. birželio 26 d. neblaivumo nustatymo akto Nr. 22172334660 matyti, kad R. I. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, todėl buvo panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius. Eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 12 val. ir 30 min., buvo atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510 ARCK 0020 1539998“. Pirmasis tikrinimas atliktas 10.24 val. – nustatytas 0,62 promilių neblaivumas, o 10.42 val. atliktas antrasis patikrinimas, nustatytas 0,54 promilių neblaivumas. R. I. su tikrinimo rezultatais nesutiko. Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022 m. sausio 28 d. patikros sertifikato Nr. 1539998 matyti, kad Alkotesteris „Alcotest 7510“ Nr. ARCK – 0020 pažeidimo padarymo metu buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2022 m. liepos 28 d.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3356/2022(01), matyti, kad tyrimas buvo pradėtas 2022 m. birželio 30 d. – 2022 m. birželio 26 d. 11.47 val. paimtas R. I. kraujas, siekiant nustatyti etilo alkoholį. Išvadoje nurodoma, kad R. I. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 0,29 promilės etilo alkoholio. Iš VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ 2022 m. birželio 26 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, matyti, kad R. I. nurodė alkoholį paskutinį kartą vartojęs 22.30 val. Jo blaivumas buvo tikrinamas aparatu „Drager Alcotest“. Pirmasis tikrinimas buvo atliktas 11.48 val. – nustatytas 0,28 promilių neblaivumas, o antrasis 12.03 val., nustatytas 0,22 promilių neblaivumas.

Iš byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo apie R. I. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus, matyti, kad R. I. administracine tvarka praeityje baustas už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. Z. charakteristiką apie jį, kurioje nurodoma, kad nuo (duomenys neskelbtini) jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Pasižymi geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus susijusius su darbuotojų darbo organizavimu. Jam dirbant, įmonėje labai sumažėjo darbuotojų kaita. Kaip žmogus jis yra jautrus darbuotojų atžvilgiu, nestokoja humoro jausmo, stengiasi išspręsti problemas abiem pusėms priimtinu būdu. Jis yra kruopštus ir pareigingas vadovas, imlus įvairioms naujovėms ir pasiūlymams. Įsitikinę, kad R. I. laikosi įstatymų ir yra sąžiningas asmuo. Jam vairuotojo pažymėjimas yra būtinas dėl su darbu susijusių procesų. Taip pat pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sveikatos mokymo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 16 d. sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas Nr. AŽ-008798, iš kurio matyti, kad R. I. atestuotas pagal 4 ak. valandų privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą A1.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. I. iš esmės neneigė, kad vartojo alkoholį nusižengimo padarymo išvakarėse, tačiau sėsdamas prie vairo jis jautėsi gerai, naktį miegojo, todėl nesutiko su alkotesterio parodymais. Nurodė, kad nuvyko į medicinos įstaigą nustatyti alkoholio kiekį kraujyje, tačiau pavėlavo vos 5 minutes dėl atstumo nuo nusižengimo padarymo vietos iki medicinos įstaigos bei eismo intensyvumo. Nepaisant to, iš kraujo mėginio jam buvo nustatyta leistina vairuoti alkoholio norma – 0,29 promilės, kas iš esmės paneigė alkotesterio parodymus. Be to, pareigūnai netikrino kitų jo neblaivumą nurodančių požymių.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).

Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-35-648/2021).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-648/2021).

Teismų praktikoje nagrinėjamos kategorijos bylose išaiškinta, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Nagrinėjamoje byloje R. I. buvo nustatytas 0,54 promilių neblaivumas, kuris nustatytas jo vairavimo metu, pareigūnams panaudojant alkoholio kiekio matavimo prietaisą – alkotesterį, t. y. pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas ir turi būti nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Matavimo prietaiso paklaida nurodoma jo metrologinės patikros sertifikate. Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato, šiuo atveju alkotesterio matavimo paklaida yra ± 0,017 procento. Taigi, duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas R. I. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Taigi alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas R. I. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu nebuvo pasibaigęs (sertifikatas galiojo iki 2022 m. liepos 28 d.) Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareigūnų įvykio vietoje atliktas R. I. neblaivumo patikrinimas alkotesteriu turėtų būti vertinamas kaip netikslus.

Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad policijos pareigūnai sustabdę ir tikrindami jo blaivumą, netikrino kitų jo neblaivumą nurodančių požymių. Teismas atkreipia dėmesį į aukščiau aptartus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. Klaipėdos AVPK KPS 2022 m. birželio 26 d. neblaivumo nustatymo aktą Nr. 22172334660, kuriame nurodyta, kad R. I. eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) gali. Taigi šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad su alkotesterio parodymais nesutiko nuo pat pradžių, todėl vyko tikrintis savo blaivumą į medicinos įstaigą, kurioje buvo nustatyta leistina alkoholio norma.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Pareiškėjas R. I. su pareigūnų nustatytu jo neblaivumu nesutiko, todėl vyko į medicinos įstaigą tikrintis neblaivumo savo kraujyje. Nors R. I. pavėlavo atlikti šį tyrimą, tačiau teismo vertinimu šis pavėlavimas nelaikytinas reikšmingu. Be to, nuo administracinio nusižengimo padarymo vietos iki artimiausios medicinos įstaigos buvo ganėtinai didelis atstumas, buvo savaitgalis, todėl pajūrio regione vyravo intensyvus eismas, kas ir lėmė ar galėjo lemti R. I. pavėluotą atvykimą į medicinos įstaigą duoti kraujo mėginį. Nepaisant to, šiuo atveju kaip ir nurodė pats pareiškėjas, jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 0,29 promilės etilo alkoholio. Be to, iš rašytinių duomenų matyti, kad ligoninėje patikrinus jo blaivumą, 11.48 val. – nustatytas 0,28 promilių neblaivumas, o antrasis 12.03 val., nustatytas 0,22 promilių neblaivumas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismui nekyla abejonių dėl R. I. alkotesteriu nustatyto neblaivumo. Visų pirmą paminėtina, kad pareigūnai neblaivumą R. I. nustatinėjo iš esmės tris kartus. Užuodus alkoholio kvapą, jis buvo patikrintas bekontakčiu alkotesteriu. Minėtu alkotesteriu nustačius, kad alkoholio jis yra vartojęs, alkoholis buvo tikrinamas kitu alkotesteriu. Tikrinimas vyko sertifikuotu ir galiojančią patikrą turinčiu alkotesteriu du kartus. Tarp pirmojo ir antrojo tikrinimo alkotesteriu praėjo ne mažiau nei 15 minučių, t. y. 18 minučių. Alkotesterio parodymai parodė lengvą pareiškėjo girtumo laipsnį, pirmuoju tikrinimu 10.24 val. – nustatytas 0,62 promilių neblaivumas, o 10.42 val. atliktas antrasis patikrinimas, nustatytas 0,54 promilių neblaivumas. Kas iš esmės rodo, kad palaipsniui R. I. blaivėjo (nematyti nelogiškų alkotesterio parodymų svyravimų). R. I. buvo atlikti ir kiti neblaivumo nustatymo požymiai – liepta eiti koja už kojos tiesia linija, užsimerkus ir atsimerkus pirštu paliesti nosį, kurias jis atliko tinkamai. Pareiškėjui nesutikus su alkotesterio parodymais, jam buvo suteikta teisė duoti kraujo mėginį neblaivumo patikrinimui. Kraujo mėginys, kuris medicinos įstaigoje parodė, kad mažiausia etilo alkoholio koncentracija R. I. kraujyje po valandos, t. y. 11.47 val., buvo 0,29 promilių. Be to, medicinos įstaigoje jo neblaivumas buvo tikrinamas ir alkotesteriu – 11.48 val. – nustatytas 0,28 promilių neblaivumas, o antrasis 12.03 val., nustatytas 0,22 promilių neblaivumas, kas taip pat, teismo vertinimu, įrodo ir patvirtina paties pareiškėjo nurodytus teiginius, kad išvakarėse jis vartojo alkoholį.

Vertinant visų šių aukščiau išvardytų ir aptartų rašytinių įrodymų visumą, darytina išvada, kad R. I. neblaivumas vairuojant buvo nustatytas tinkamai ir buvo tikslus. Teismas neturi pagrindo abejoti sertifikuoto alkotesterio parodymais, kuriuo neblaivumas buvo tikrinamas du kartus ir parodė laipsnišką neblaivumo mažėjimą. Be to, neblaivumo mažėjimo faktą praėjus kuriam laikui patvirtina medicinos įstaigoje paimtas kraujo mėginys bei du kartus tikrintas neblaivumas alkotesteriu – visi šie įrodymai rodo sistemingą promilių mažėjimą, kuris neatsiejamas nuo praėjusio laiko tarpo ir asmens blaivėjimo, t. y. alkoholio pasišalinimo iš pareiškėjo. Detalizuojant byloje esančius rašytinius įrodymus galima teigti, kad nuo pirmojo ir antrojo policijos atlikto pareiškėjo neblaivumo patikrinimo, praėjus 18 minučių, pareiškėjo neblaivumas sumažėjo 0,08 promilės, o laikotarpiu nuo 10.42 val. (antrojo pareigūnų atlikto pareiškėjo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu) iki 11.48 val. (pirmojo ligoninėje atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu), t. y. per 1 val. ir 4 min. pareiškėjo neblaivumas sumažėjo 0,26 promilėmis. Taigi sistemingai kas maždaug 20 min. (64 min / 3) pareiškėjo neblaivumas mažėjo po 0,08-0,09 promiles. Šie rašytiniai, t. y. vėlesni pareiškėjo neblaivumo patikrinimai tiek iš kraujo, tiek alkotesteriu, nekelia jokių abejonių ir tik sustiprina faktą, kad R. I. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,54 (+-0,017) promilės neblaivumas. Šiuo atveju, remiantis teismų praktika, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, jog jo neblaivumas turi būti vertinamas kraujyje nustatytu etilo alkoholio kiekiu ir tai, kad vairavimo metu jo neblaivumas neviršijo leistinos įstatymų nustatytos normos, atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, akivaizdu, jog byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis R. I., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Įvertinus byloje esančių aplinkybių ir rašytinių įrodymų visumą, R. I. skundas atmestinas ir skundžiamas Nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Pareiškėjas teismo prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti byloje gynėją (atstovą), jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad jos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnyje detaliau aptartas proceso išlaidų išieškojimas. Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu pareiškėjo skundas atmetamas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. I. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K. 2022 m. liepos 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10225-2022, palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

Teisėja Daina Dyburienė