Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-174/2014

Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00116-2013-0

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2014 m. kovo 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. C. ir jo gynėjo advokato Vaclovo Ruškio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo P. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl S. Z. turto įgijimo apgaule) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Novogaming Vilnius“ turto įgijimo apgaule) – 45 parų arešto bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. Š. GKĮ turto įgijimo apgaule) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Priekelė“ turto įgijimo apgaule) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl V. J. IĮ turto įgijimo apgaule) – 45 parų arešto bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Gargždų vartotojų kooperatyvo turto įgijimo apgaule) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytos pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį atliktos bausmės.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiu priteista iš Petricos C. S. Z. 480 Lt, M. G. – 300 Lt, D. P. – 400 Lt, J. Ž. – 400 Lt, V. J. individualiai įmonei – 300 Lt, J. M. – 400 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. C. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: P. C. 2013 m. sausio 22 d., apie 15.00 val., Šilalėje, J. Basanavičiaus g. 3, parduotuvėje „Sigitos kepiniai“, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, padavė pardavėjai S. Z. 500 Lt kupiūrą, ketindamas pirkti 2 pakelius kavos, ir gavęs grąžą, t. y. 480 Lt, persigalvojo ir paprašė grąžinti jam 500 Lt kupiūrą, kurią atgavęs pasišalino iš patalpos. Tokiu būdu P. C. apgaule savo naudai įgijo S. Z. priklausantį turtą – 480 Lt.

Be to, P. C. 2013 m. vasario 8 d., apie 11.36 val., UAB „Novogaming Vilnius“ priklausančiame žaidimų automatų salone, esančiame Gargžduose, Jūratės g. 3A, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, barmenei M. G. padavė 500 litų nominalo kupiūrą norėdamas, kad jam būtų pakeista į smulkesnes kupiūras, ir gavęs 500 litų smukesnėmis kupiūromis persigalvojo ir grąžinęs smulkesnes kupiūras, kur trūko 300 litų, pareikalavo jam grąžinti 500 litų nominalo kupiūrą, kurią atgavęs pasišalino iš patalpos. Tokiu būdu P. C. apgaule savo naudai įgijo UAB „Novogaming Vilnius“ priklausantį nedidelės vertės svetimą turtą – 300 Lt.

Be to, P. C. 2013 m. vasario 9 d., apie 15.43 val., V. Š. GKĮ parduotuvėje, esančioje Plungėje, Vaišvilos g. 27, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, padavė pardavėjai D. P. 500 Lt kupiūrą, ketindamas pirkti pakelį cigarečių „Marlboro“, ir gavęs grąžą, t. y. 490,70 Lt, persigalvojo ir grąžinęs grąžą, kurioje trūko 400 Lt, pareikalavo grąžinti jam 500 Lt kupiūrą, kurią atgavęs pasišalino iš patalpos. Tokiu būdu P. C. apgaule savo naudai įgijo V. Š. GKĮ priklausantį turtą – 400 Lt.

Be to, P. C. 2013 m. vasario mėnesio pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 19.00 val., UAB „Priekelė“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje Plungėje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 44, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, padavė pardavėjai J. Ž. 500 Lt kupiūrą, ketindamas pirkti pakelį cigarečių „LM“, ir gavęs cigaretes bei grąžą, t. y. 491,50 Lt, persigalvojo ir grąžinęs grąžą, kurioje trūko 400 Lt, pareikalavo grąžinti 500 Lt kupiūrą, kurią atgavęs pasišalino iš parduotuvės. Tokiu būdu P. C. apgaule savo naudai įgijo UAB „Priekelė“ priklausantį turtą – 400 Lt.

Be to, P. C. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2013 m. kovo 7 d., apie 13.50 val., V. J. individualiai įmonei priklausančiame bare „22“, esančiame Mažeikiuose, Draugystės g. 22–1B, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, padavė barmenei E. J. 500 Lt kupiūrą, ketindamas pirkti pakelį sūrio ir gavęs grąžą, t. y. 493,40 Lt, persigalvojo ir grąžinęs grąžą, kurioje trūko 300 Lt, pareikalavo grąžinti jam 500 Lt kupiūrą, kurią atgavęs pasišalino iš patalpos. Tokiu būdu P. C. apgaule savo naudai įgijo V. J. individualiai įmonei priklausantį nedidelės vertės svetimą turtą – 300 litų.

Be to, P. C. 2013 m. kovo 16 d., apie 09.00 val., Klaipėdos rajono Gargždų vartotojų kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje, esančioje Gargžduose, J. Basanavičiaus g. 4, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, padavė pardavėjai J. M. 500 litų kupiūrą, ketindamas pirkti pakelį cigarečių „Marlboro“ ir gavęs cigaretes bei 500 Lt smulkesnėmis kupiūromis, persigalvojo, ir pareikalavo grąžinti jam 500 Lt kupiūrą, kurią atgavęs pasišalino iš patalpos su paimtais 400 Lt, kurie buvo skirti grąžai atiduoti. Tokiu būdu P. C. apgaule savo naudai įgijo Gargždų vartotojų kooperatyvui priklausantį turtą – 400 litų.

Teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad P. C. apgaule įgijo svetimą turtą lankydamasis parduotuvėse, žaidimų salone ir alaus bare Šilalėje, Gargžduose, Plungėje, Mažeikiuose, nes tai įrodo tiesiogiai su juo bendravusių pardavėjų parodymai, taip pat naudojimosi telekomunikacijų paslaugomis Lietuvoje vietų ir laiko sąrašas, rodantis, kad P. C. tikrai lankėsi tose vietose, kur buvo užfiksuoti jo pokalbiai, o kartu ir nusikalstamų veikų padarymo apylinkėse. Tačiau, nuteistojo gynėjo nuomone, P. C. buvimas tose apylinkėse neįrodo, kad jis buvo būtent kaltinime nurodytose parduotuvėse ar baruose ir tikrai apgaule savo naudai užvaldė svetimą turtą. Nuteistojo gynėjas pažymi, jog P. C. neneigia, kad jis du kartus – vieną kartą autobusu ir kitą kartą lengvuoju automobiliu – važiuodamas per Lietuvą tranzitu į Švediją – naudojosi mobiliuoju ryšiu ir tai gali būti užfiksuota telekomunikacijų priemonėmis, be to, jis pripažįsta, kad buvo žaidimų salone Gargžduose ir bare Mažeikiuose, tačiau tvirtina, kad jokių pinigų apgaule neįgijo ir jų nepasisavino.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad P. C. nusikalstamas veikas padarė turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tačiau, nuteistojo gynėjo nuomone, išskyrus liudytojų (pardavėjų) subjektyvius parodymus, jokių kitų svarių apgaulės (kaip pinigai buvo įgyti), turto įgijimo (pinigai iš P. C. nepaimti) įrodymų teismas nepateikė.

Be to, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai, kaip P. C. kaltės įrodymu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, rėmėsi tuo, kad jis anksčiau buvo teistas už panašias nusikalstamas veikas. Nuteistojo gynėjo nuomone, ši aplinkybė negali būti pripažinta P. C. kaltės įrodymu, nes tokie duomenys nesuteikia jokios informacijos apie šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis).

Lietuvos A. T. (toliau – LAT) 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kylančios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Nuteistojo P. C. gynėjo nuomone, išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad faktinės aplinkybės byloje nebuvo tinkamai nustatytos, ištirtos bei įvertintos, P. C. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo įrodyta, todėl skundžiamas teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Nuteistojo P. C. gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašo nuteistojo P. C. ir jo gynėjo advokato V. Ruškio apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl kaltės

Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai ir pagrįstai P. C. nuteisė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį už tai, kad jis apgaulės būdu pasisavino svetimą turtą. Pats nuteistasis P. C. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tik prašo sušvelninti paskirtą bausmę (dėl to bus pasisakyta vėliau), tačiau jo gynėjas advokatas V. Ruškys teigia, kad P. C. yra nuteistas nepagrįstai ir turi būti išteisintas. Tokie nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog byloje neįrodyta P. C. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, yra nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, paneigti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Nuteistojo P. C. kaltę dėl svetimo turto pasisavinimo įrodo nukentėjusiųjų S. Z., M. G., D. P., J. Ž., V. J., J. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros bei asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolai, tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuoti nuteistojo mobiliojo telefono veikimo zonos duomenys, filmuota vaizdo medžiaga. Tai, kad P. C. pasisavino svetimą turtą, patvirtina ne tik minėti įrodymai, bet ir paties nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apie tai, kad jis prisipažįsta pasisavinęs svetimą turtą ir yra pasiryžęs pasisavintus pinigus – iš viso 4 200 Lt – grąžinti nukentėjusiesiems, nors bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu savo kaltę dėl kaltinime nurodytų veikų padarymo jis neigė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo P. C. parodymus vertino kaip jo pasirinktą gynybos versiją, siekiant išvengti atsakomybės, nes jos nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, priešingai – ją paneigia. Pažymėtina, jog visi nukentėjusieji asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos metu atpažino P. C. kaip asmenį, kuris iš jų apgaulės būdu pasisavino pinigus (t. 1, b. l. 20–22, 51–53, 72–74, 82, 114–116, 133–137). UAB „Novogaming Vilnius“ ir V. J. įmonės pateikta vaizdo medžiaga taip pat patvirtina pinigų pasisavinimo faktą, o naudojimosi telekomunikacijų paslaugomis Lietuvoje vietų ir laiko sąrašas, gautas patikrinus P. C. naudotos SIM kortelės išklotinę, rodo, kad P. C. tikrai lankėsi kaltinime nurodytose nusikalstamų veikų padarymo vietose. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų ir išsamiai aptartų įrodymų vertinimu bei teismo argumentais nuteistojo kaltės klausimu ir jų nekartoja, tuo labiau, jog, kaip minėta, pats nuteistasis apeliaciniame skunde, skirtingai nei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, neneigia savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir nurodo sutinkantis grąžinti nukentėjusiesiems iš jų apgaulės būdu pasisavintus pinigus.

Remdamasis skundžiamame nuosprendyje aptartų duomenų visuma, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog P. C. pasisavino svetimą turtą – pinigus. Tokie P. C. veiksmai, atsižvelgiant į pasisavintų pinigų sumą, teisingai kvalifikuoti atitinkamai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį.

Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo V. Ruškio apeliaciniame skunde, teismas negrindė P. C. kaltės duomenimis apie jo ankstesnį teisumą, o į tai atsižvelgė tik motyvuodamas bausmės rūšies parinkimą P. C..

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu darytina neabejotina išvada, jog P. C. apgaule įgijo svetimą turtą ir už tai yra nuteistas pagrįstai. Todėl nėra teisinio pagrindo nuteistojo gynėjo advokato V. Ruškio apeliacinio skundo argumentais naikinti apkaltinamojo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio ir P. C. priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl bausmės

Nors nuteistasis P. C. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bausmė už padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam P. C. paskirta nepažeidžiant Baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. BK 55 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laivės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pažymėtina, kad nors P. C. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už veikas, kurias padarė būdamas neteistas, jis laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu už nesunkius tyčinius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus ir jam formaliai galėtų būti taikoma minėta BK 55 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas jam laisvės atėmimo bausmės rūšį už nusikaltimus bei arešto bausmę už baudžiamuosius nusižengimus, šios nuostatos nepažeidė, nes tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertino tai, kad P. C. padarė keturis baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus ir du baudžiamuosius nusižengimus, kad jis nusikalto būdamas neteistas, tačiau po šios veikos padarymo buvo du kartus nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino ir tai, kad jis negyveno ir nedirbo Lietuvos Respublikoje, tačiau turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą ir dirbo Rumunijoje kaip šios valstybės pilietis. Kartu teismas įvertino ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo įsiteisėję Jonavos rajono apylinkės teismo ir Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiai, kuriais P. C. buvo nuteistas maksimalia arešto bausme. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių paskyrimas P. C. būtų visiškai netikslingas, kadangi nebus jokių galimybių jas įvykdyti ir taip užtikrinti bausmės, kaip prievartos priemonės, tikslus bei paskirtį.

Visi aptarti duomenys nulemia nuteistojo asmenybės pavojingumą, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Visa tai pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido manyti, kad tik P. C. paskyrus už nusikaltimus laisvės atėmimo, o už baudžiamuosius nusižengimus arešto bausmes bus užtikrintas bausmės paskirties įgyvendinimas. P. C. parinkęs tinkamą bausmės rūšį, teismas, nustatydamas jos dydį, taip pat nepažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimų, skirdamas mažesnę negu BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), o už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą maksimalią BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą arešto bausmę. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje ir su Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, apylinkės teismas pasirinko nuteistajam P. C. palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Apelianto P. C. nurodytos aplinkybės, kad jis turi pareigą išlaikyti šeimą, kurioje auga du vaikai, mokėti paskolas bankui, nesudaro bausmės švelninimo pagrindo, pažymėtina, kad šeima nesutrukdė apeliantui nusikalsti, gyventi ne pagal bendras moralės ir elgesio normas, be to, P. C. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra kliūtis jam įsidarbinti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistajam P. C. paskyrė teisingą, savo rūšimi ir dydžiu aiškiai ne per griežtą bausmę. Nuosprendis, neperžengiant nuteistojo P. C. apeliacinio skundo ribų, yra pagrįstas ir teisėtas, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. C. ir jo gynėjo advokato Vaclovo Ruškio apeliacinius skundus atmesti.