Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių kalėjimo 2023 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. NĮ-23-1323 (Ginčo sprendimas) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 2S-1953 (LKT sprendimas) (toliau kartu – ir Ginčijami aktai) pagrįstumo bei teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. T. pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 1148320 nuo 2023 m. sausio 27 d. vykdo individualią veiklą „Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba“ (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), veiklos kodas 321300) (b. l. 12). Pravieniškių kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. NI-23-904 pareiškėjo vykdoma individuali veikla (veiklos kodas 321300) buvo prilyginta darbinei veiklai. Minėtu sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas Resocializacijos skyriaus specialistei kas tris mėnesius teikti ataskaitas individualios veiklos įvertinimui ir vykdymo kontrolei (b. l. 20). 2023 m. liepos 25 d. Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė Pravieniškių kalėjimo viršininkui pateikė Siūlymą dėl individualios veiklos prilyginimo darbinei veiklai panaikinimo (b. l. 40; toliau – ir Siūlymas), nes 2023 m. birželio 12 d. nuteistasis R. T. gavo siuntinį, kuriame buvo karoliai ir apyrankės, o 2023 m. liepos 19 d. tas pačias apyrankes ir karolius nuteistasis perdavė Resocializacijos skyriaus specialistei kaip savo sukurtus produktus. Todėl nuteistojo vykdoma individuali veikla yra apsimestinė. Siūlė panaikinti individualios veiklos prilyginimą darbinei veiklai. Prie Siūlymo pridėjo 7 lapus fotonuotraukų, iliustruojančių gautus siuntinyje gaminius ir perduotus kaip savo sukurtus. Ginčo sprendimu, atsižvelgiant į Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Siūlymą, pareiškėjo R. T. individualios veiklos (veiklos kodas 321300) prilyginimas darbinei veiklai buvo panaikintas.

2023 m. liepos 28 d. skundu (įstaigoje registruotas 2023 m. rugpjūčio 8 d., Nr.2G-1829) pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių, nurodydamas, kad jo vykdoma individuali veikla atitinka visus teisės aktų reikalavimus, pastabų, įspėjimų ar kitokio pobūdžio neigiamų signalų dėl savo darbinės veiklos iš Pravieniškių kalėjimo administracijos darbuotojų neturėjo, nebuvo įspėtas nei žodžiu, nei raštu apie rengiamą individualios veiklos prilyginimo darbinei veiklai panaikinimą, jam nebuvo suteikta galimybė atlikti būtinus veiksmus, kad jo veikla ir toliau būtų laikoma darbine veikla, Ginčo sprendimas neargumentuotas, nepagrįstas faktais, todėl prašė Ginčo sprendimą panaikinti.

Atsakydamas į pareiškėjo skundą atsakovas LKT sprendime pažymėjo, kad, prašydamas leisti užsiimti individualia veikla, pareiškėjas buvo nurodęs, jog karolių vėrimui medžiagas (virvutes, karoliukus, siūlus ir t.t.) jis gaus siuntomis. Įsitikinimui, kad tikrai nuteistasis perdaro gautą bižuteriją – ją išardo ir pagamina savo, buvo padaryta gauto siuntinio (bižuterijos – karolių ir apyrankių) fotonuotraukos. Įsitikinta, kad tą pačią siuntinyje gautą bižuteriją – apyrankes ir karoliukus, jis perdavė Resocializacijos skyriaus specialistei kaip savo pagamintus. Tokie veiksmai neatitinka individualios veiklos vykdymo, nes vietoj papuošalų gamybos, pareiškėjas galimai užsiima jų perpardavimu. Nurodė teisinį reglamentavimą, pagal kurį nuteistiesiems sudaromos sąlygos užsiimti individualia veikla, individuali veikla prilyginama darbinei veiklai ir toks prilyginimas gali būti panaikinamas. Paaiškinta, kad jis užsakovui pateikė ne paties sukurtus produktus (tą patvirtina prie Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Siūlymo priedas – fotonuotraukos), kad Įstaigos administracija netoleruoja nuteistojo apsimestinės individualios veiklos, todėl vykdomos individualios veiklos prilyginimas darbinei veiklai pagrįstai buvo panaikintas. Papildomai paaiškinta galimybė teikti naują prašymą dėl individualios veiklos prilyginimo darbinei veiklai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. BVK 55 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad nuteistiesiems BVK nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. Viena iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo formų numatyta individuali veikla (BVK 55 str. 2 d. 4 p.). Individualia veikla nuteistieji paprastai užsiima laisvalaikio metu; leidimo bausmės atlikimo vietoje nuteistiesiems užsiimti individualia veikla suteikimo ir individualios veiklos tvarką nustato teisingumo ministras (BVK 56 str. 4 d.). Pagal BVK 56 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilygina darbinei veiklai (darbui ne bausmės atlikimo vietoje), jeigu: 1) laisvės atėmimo vietų įstaiga turi galimybes nuteistajam sudaryti sąlygas užsiimti jo pageidaujama individualia veikla, ši veikla neprieštarauja nuteistojo resocializacijos tikslams ir nuteistojo individualios veiklos pobūdis nesusijęs su komandiruotėmis ar kitomis išvykomis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų; 2) individualią veiklą nuteistasis yra įregistravęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka; 3) nuteistasis gali įrodyti, kad iš individualios veiklos gauna pajamų, kurių paskutinių trijų mėnesių vidurkis yra ne mažesnis už teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotos piniginės išmokos, kuri mokama nuteistiesiems, užsiimantiems darbine veikla šio kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką, minimalų mėnesinį dydį; 4) nuteistasis įsipareigoja, kad visos iš jo individualios veiklos gautos pajamos bus pervedamos į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) XXXVI skyrius reglamentuoja suimtųjų ir nuteistųjų teisės užsiimti individualia veikla įgyvendinimo, šios veiklos prilyginimo darbinei veiklai, tokio prilyginimo panaikinimo tvarką ir sąlygas. Viena iš sąlygų panaikinti nuteistojo vykdomos individualios veiklos prilyginimą darbinei veiklai yra ta, kai nuteistasis negali pagrįsti, kad per 3 paskutinius mėnesius faktiškai vykdė individualią veiklą (užimtumo organizatoriui paprašius, nepateikia įrodymų apie iš užsakovų gautus užsakymus, su užsakovais sudarytas sutartis, užsakovams pateiktus individualios veiklos vykdymo metu sukurtus produktus, užsakovams išrašytas sąskaitas; Vidaus tvarkos taisyklių 294.3 p.).

Pravieniškių kalėjimo viršininkas Ginčo sprendimą priėmė, vadovaudamasis Vidas tvarkos taisyklių 294 punktu, atsižvelgdamas į Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Siūlymą, kuriame nurodoma, kad nuteistojo vykdoma veikla yra apsimestinė, nes nustatyta, kad tuos pačius, siuntiniu gautus bižuterijos gaminius, jis perdavė Resocializacijos skyriaus specialistei kaip savo sukurtus. Todėl individualios veiklos prilyginimą darbinei veiklai siūloma panaikinti Vidaus tvarkos taisyklių 294.3 punkto pagrindu, kai nuteistasis negali pagrįsti, kad per paskutinius tris mėnesius faktiškai vykdė individualią veiklą (nepateikė įrodymų apie individualios veiklos metu jo paties sukurtus produktus).

Pareiškėjas ginčijamų aktų neteisėtumą grindžia tuo, kad jie priimti jo neapklausus, jam nepareiškus jokių pastabų ar įspėjimų, išvada, kad siuntiniu gautus gaminius jis perdavė kaip paties pagamintus, nėra paremta, ekspertų ir specialistų išvadomis.

Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato, kad prieš priimant sprendimą dėl individualios veiklos prilyginimo darbinei veiklai panaikinimo turi būti nuteistasis apklausiamas, įspėjamas, ar jam pareiškiamos pastabos. Teisės aktai taip pat nenumato, kad Įstaigos pareigūnų išvados turi būti grindžiamos ekspertų ar specialistų išvadomis. Todėl minėti pareiškėjo argumentai negali būti laikomi pagrindu ginčijamus aktus laikyti nepagrįstais.

Teismo posėdyje pareiškėjo prašymu apklausta liudytoja A. V. paaiškino, kad pareiškėjas yra buvęs jos sesers vyras. 2023 metais ji buvo bižuterijos gaminių užsakovė. Tiesiogiai su pareiškėju nebendravo, dėl gaminių poreikio (asortimento) pasakydavo jo seseriai žodžiu, parodydavo gaminių pavyzdžius, taip pat parodydavo sesers turimus gaminius. Gaudavo gaminius iš pareiškėjo, darbu buvo patenkinta, gaminius gaudavo laiku. Liudytojos parodymai nepaneigė atsakovo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas pardavimui perdavė ne savo pagamintus, o siuntiniu gautus bižuterijos gaminius, ir tokiu būdu vykdė gaminių perpardavimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo pagaminti gaminiai ir jam siuntiniu atsiųsti gaminių pavyzdžiai yra labai panašūs, tačiau užsakovo vertinami kaip originalūs (t. y. saviti, savotiški). Tačiau į bylą pateiktos ir prie Siūlymo pridėtos fotonuotraukos (b. l. 41-47) leidžia daryti išvadą, kad tiek pareiškėjui siuntiniu atsiųsti bižuterijos gaminiai, tiek individualios veiklos kontrolę vykdančiai Resocializacijos skyriaus specialistei perduoti, kaip jo paties pagaminti bižuterijos gaminiai, yra identiški (tapatūs, vertinant dydį, karoliukų formą, užsegimo ir papildomas puošybos detales). Palyginus siuntiniu gautus gaminius ir pareiškėjo pagamintus gaminius, nėra pagrindo išvadai, kad pagaminti gaminiai yra originalūs (savotiški, saviti).

Argumentų, kad atsakovas galėjo sąmoningai siekti, jog pareiškėjui būtų panaikintas individualios veiklos prilyginimas darbinei veiklai, pareiškėjas nenurodė, teismas tokių duomenų byloje taip pat nenustatė

Įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių jog atsakovas netinkamai nustatė faktus apie jo vykdomos individualios veiklos imitavimą, perparduodant siuntiniu gautus bižuterijos gaminius (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 7 d.).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjektų veikla siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog minėti subjektai nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Nagrinėjamu atveju Ginčo sprendimas ir LKT sprendimas priimti tinkamai išnagrinėjus faktinę situaciją, įvertinus Siūlymą ir prie jo pridedamas fotonotraukas, pagrįsti teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl nėra pagrindo juos naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais ir į bylą pateiktais duomenimis. Nesant teisinio ir faktinio pagrindo administracinius aktus panaikinti pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamai situacijai aktuali ir LKT sprendime nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas turi teisę toliau vykdyti individualią veiklą (gauti pajamas) ir praėjus Vidaus tvarkos taisyklių 296 punkte nustatytam terminui (vieneriems metams nuo Pravieniškių kalėjimo sprendimo priėmimo, nagrinėjamu atveju 2024 m. liepos 28 d.), pateikti naują prašymą dėl jo vykdomos individualios veiklos prilyginimo darbinei veiklai.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1052-968/2023; 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Nagrinėjamoje byloje šalys nurodė ir daugiau argumentų (pvz. pareiškėjas nurodė, kad vykdydamas individualią veiklą gauna pajamų, moka mokesčius valstybei), kurie laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.