- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- 2-1378-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00606-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Viringas“
- Kategorijos
- 127.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Viringas“ iškelti restruktūrizavimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje yra kilęs dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų egzistavimo.
Šalies argumentai
Ieškovė D. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Viringas“ restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Ji paaiškino, kad restruktūrizavimo procesas padėtų atkurti laikinai sutrikusį įmonės mokumą ir padėti patenkinti kreditorių reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą.
Nustatęs, kad įmonėje nuo 2013 m. dirba tik direktorius, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 17 d. įmonė negavo jokių pajamų, teismas padarė išvadą, jog atsakovas realiai nevykdo jokios veiklos. Susipažinęs su atsakovo restruktūrizavimo plano metmenimis, teismas nurodė, kad jie neatitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) reikalavimų: nepateiktas verslo planas; neįvardyti ketinami atlikti struktūriniai pertvarkymai ir priemonės, kurių ketinama imtis bankrotui išvengti. Įmonės planuojamos naujos veiklos – bendrojo naudojimo teritorijos priežiūra, pajamų (1 100 Eur per mėnesį) nepakaktų padengti įmonės skolų per maksimalų restruktūrizavimo terminą (ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad didžiausiam atsakovo debitoriui 2010 m. kovo 22 d. iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau jis iki šiol nėra sumokėjęs skolos, teismas konstatavo esant pagrindą manyti, jog ieškovė siekia ne bendrovės restruktūrizavimo, bet laikino įsipareigojimų kreditoriams atidėjimo, t. y. iki bus atgauta skola iš RUAB „Pajūrio rezidencija“. Kaip pagrindą atsisakyti iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, teismas nurodė ir aplinkybę, kad pagrindinis įmonės kreditorius – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurio reikalavimas sudaro 97,43 procentus visų įmonės skolų, prieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą.
Skunde teigiama, kad atsakovas, atgavęs 5 295 198,77 Eur skolą iš RUAB „Pajūrio rezidencija“, atsiskaitytų su visais kreditoriais. Vėluojantis skolos grąžinimas nereiškia, kad įmonė iš numatomos vykdyti bendrojo naudojimo teritorijų priežiūros veiklos gaunamomis pajamomis negalės daryti einamųjų atsiskaitymų ir tęsti veiklos. Atsakovo kreditorių nuomonė restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra nereikšminga (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Srava“, bylos Nr. 2-671/2014).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonė, turinti finansinių sunkumų, - tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procesas atliekamas vykdant ĮRĮ nustatytas procedūras, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). Įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, kartu apsaugant tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės bei jos darbuotojų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ŽŪB „Agrowill Eimučiai“, bylos Nr. 3K-3-263/2010).
Įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos skirstomos į materialias ir procesines: materialiosiomis sąlygomis laikomos nustatytos ĮRĮ 4 straipsnyje, o procesinėmis – ĮRĮ 5–6 straipsniuose (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Senovė“, bylos Nr. 2-1418/2012). Spręsdamas, ar egzistuoja visos būtinosios sąlygos iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Viringas“, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įmonė nevykdo ūkinės veiklos, restruktūrizavimo plano metmenyse nėra pateiktas preliminarus verslo planas, t. y. įmonė neatitinka ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintos materialiosios sąlygos ir yra pažeistas ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas procesinio pobūdžio reikalavimas. Taigi pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą aptartų pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo patikrinimas sudaro apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl įmonės veiklos realaus vykdymo ir jos reorganizavimo (ĮRĮ 4 straipsnio 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas)
Byloje nustatyta, kad UAB „Viringas“ dirba vienas darbuotojas – įmonės vadovė (b. l. 73). Iš atsakovo 2015 m. kovo 17 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašytų duomenų matyti, kad įmonė nuo 2014 m. sausio 1 d. jokios veiklos nevykdo (b. l. 51). Tokia aplinkybė patvirtinta ir aiškinamojo rašto pastabose (b. l. 48). Pagal 2015 m. kovo 17 d. atsakovo balanso duomenis ir pateiktus paaiškinimus restruktūrizavimo plano metmenyse, įmonės turimą turtą sudaro tik 5 187 287,13 Eur reikalavimo teisė į RUAB „Pajūrio rezidencija“, kurios įvykdymo terminas pasibaigė 2009 m. gegužės 31 d. (b. l. 50, 75). Restruktūrizavimo byla RUAB „Pajūrio rezidencija“ iškelta 2010 m. kovo 22 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Kasacinis teismas, aiškindamas sąlygos dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo turinį, yra nurodęs, kad ĮRĮ nustatytas reikalavimas, kad įmonė vykdytų ūkinę komercinę veiklą, reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų ūkinį vienetą, bet kaip tokį, kuris realiai vysto ar gali vystyti atitinkamą veiklą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-496/2009). Įmonė pripažįstama vykdančia ūkinę komercinę veiklą, jeigu ji užsiima tęstine (nuolatine) veikla, kurią vykdo savarankiškai ir siekia pelno (CK 2.4 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant, ar egzistuoja ši materialaus pobūdžio sąlyga restruktūrizavimo procesui pradėti, turi būti vertinami ne duomenys apie įmonės vykdytą veiklą praeityje, bet įrodymai apie įmonės būseną esamuoju metu (veikli ar neveikli) ir jos siekių įvykdytinumą, t. y. ar įmonės pastangos sudaro realias galimybes jai išlikti rinkoje aktyviai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl UAB „Termotransportas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bylos Nr. 2-2082/2011).
Pagal bylos svarstymui pateiktus įrodymus, atsakovas UAB „Viringas“ nevykdo jokios veiklos, tačiau funkcionuoja kaip formalus ūkinis vienetas, faktiškai vykdantis tik reikalavimo teisės į RUAB „Pajūrio rezidencija“ administravimą. Nors 2015 m. kovo 23 d. kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikta 2015 m. kovo 17 d. atsakovo ir UAB „Vilsota“ pasirašyta Preliminarioji teritorijos priežiūros sutartis Nr. 2015-0317, pagal kurią atsakovas turėtų teikti UAB „Vilsota“ teritorijos valymo priežiūros paslaugas, tačiau ji neturi teisinės reikšmės. Ši sutartis sudaryta prieš pat restruktūrizavimo bylos iškėlimo inicijavimą, o iš jos 3 punkto sąlygų matyti, jog ji turėjo būti pradėta vykdyti 2015 m. birželio 1 d. Įrodymų, kad atsakovas iš tiesų rengėsi tokių paslaugų teikimui, jas pradėjo teikti sutartyje nustatytu terminu, nepateikta. Visetas tokių aplinkybių suponuoja, kad atsakovas tik formaliai deklaravo ketinimą pradėti vykdyti naują veiklą, kaip faktinę prielaidą, būtiną patenkinti ĮRĮ įtvirtintas materialiąsias sąlygas (faktų simuliacijos situacija). Dėl išdėstyto konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia to, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Viringas“ veiklos nevykdymo atitinka įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių reikalavimus (CPK 178, 183, 185 straipsniai).
Net ir laikantis priešingos pozicijos, t. y. kad UAB „Viringas“ pradėjo verstis nauja ūkine veikla – teritorijos valymo priežiūros paslaugų teikimu, reikia pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog planuojamos 1 100 Eur pajamos per mėnesį yra nepakankamos konstatuoti numatomų restruktūrizavimo priemonių realumą. Atskirajame skunde ši išvada faktiškai nėra kvestionuojama, kartu neatskleidžiama, kokiu būtu restruktūrizavimo procesas padėtų įmonei atsiskaityti su kreditoriais, pertvarkyti veiklą ir taip atkurti įmonės mokumą. Atsakovo UAB „Viringas“ restruktūrizavimo plano metmenyse iš esmės vienintele priemone, reikšminga prievolių kreditoriams įvykdymui, įvardijamas skolos iš RUAB „Pajūrio rezidencija“ atgavimas. Šiame kontekste pasikartotina, kad restruktūrizavimo procesas nėra savitikslis. Jo paskirtis – sudaryti sąlygas finansinių sunkumų turinčiai įmonei išsaugoti ir plėtoti vykdomą ūkinę komercinę veiklą, sumokėti skolas bei išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Tai gali būti pasiekta tik ekonomiškai pagrįstomis (realiomis) priemonėmis, kurių viena iš įgyvendinimo sąlygų yra restruktūrizuojamai įmonei suteikiamos lengvatos (ĮRĮ 8, 13 straipsniai). Jeigu priemonės, kurių planuoja imtis įmonės dalyviai ir valdymo organai, gali būti sėkmingai realizuotos ir įprastinėje įmonės veikloje, restruktūrizavimo bylos iškėlimas nėra tikslingas (galimas) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Specialus montažas-NTP“, bylos Nr. 2-2260/2014). Kadangi UAB „Viringas“ mokumo atkūrimas iš esmės subordinuotas debitorinės skolos išieškojimo procesui, darytina išvada, kad tokios priemonės įgyvendinimui restruktūrizavimo procesas nėra būtinas. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atskirojo skundo argumentai dėl ĮRĮ normų netinkamo taikymo nepasitvirtino.
Dėl įmonės, turinčios finansinių sunkumų (ĮRĮ 4 straipsnio 1 punktas)
ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad restruktūrizavimo byla gali būti pradėta, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius. Finansinių sunkumų turinti įmonė ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti.
Atskirajame skunde dėstomi argumentai ir UAB „Viringas“ restruktūrizavimo plane nurodomi duomenys teikia pagrindą išvadai, kad įmonės administracija laiko, jog reikalavimo teisės RUAB „Pajūrio rezidencija“ reali vertė yra ne mažesnė, nei apskaitoma balanse, t. y. 5 187 288 Eur. Konsoliduotos UAB „Viringas“ skolos yra 1 262 064 Eur dydžio. Tokie faktiniai duomenys apie įmonės aktyvų ir pasyvų santykį suponuoja, kad UAB „Viringas“ taip pat neatitinka įmonės, turinčios finansinių sunkumų, požymių, nustatytų ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalyje. Nors UAB „Viringas“ daugiau nei vienerius metus nevykdo jokios veiklos, tačiau pati įmonė pripažįsta, kad jos turimo turto vertės daugiau nei pakanka skoloms apmokėti. Aptarta suponuoja, kad atsakovas neatitinka ir ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintos materialiosios sąlygos.
Dėl to spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.