Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB B2Kapital ieškinį atsakovui T. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turi teisę, esant ieškovės prašymui, priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. kovo 2 d. pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ su atsakovu sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Nurodyta sutartimi atsakovui buvo suteiktas 2320 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui (iki 2021 m. kovo 16 d.) bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2291,15 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 51,78 proc.). Atsakovui pradėjus nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė kreditorė 2019 m. kovo 15 d. išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriame informavo apie susidariusią skolą ir įspėjo apie sutarties nutraukimą, jeigu per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nebus sumokėta skola. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą skolos nesumokėjo, pradinė kreditorė 2019 m. balandžio 29 d. nutraukė sutartį.

2017 m. spalio 31 d. ieškovė su pradine kreditore UAB „IPF Digital Lietuva“ sudarė susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 30 d. pradinė kreditorė perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį. 2019 m. balandžio 30 d. pranešimu atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą. Pažymėtina, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-105/2011) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove ar pradine kreditore (CPK 178, 185 straipsniai).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešta 2019 m. balandžio 30 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš Paskolos sutarties Nr. 2791283, atsakovui.

Kaip jau buvo nustatyta, atsakovas 2018 m. kovo 2 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį atsakovui buvo suteiktas 2320 Eur vartojimo kreditas iki 2021 m. kovo 16 d., atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 2291,15 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1976,96 Eur negrąžinto kredito dalį pagrįstas ir yra tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 250,53 Eur pelno palūkanų iki Sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (LAT 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kasacinis teismas taip pat yra suformavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: „nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“ (LAT 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio palūkanas, metinių palūkanų dydis – 51,78 procentai (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 67,18 procento). Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukta 2019 m. balandžio 29 d. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus duomenis ir naujausią LAT praktiką, ieškovei priteistina iki sutarties nutraukimo paskaičiuota palūkanų suma – 250,53 Eur.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 886,98 Eur patirtų nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. birželio 19 d. bei 51,78 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1976,96 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 20 d.) iki Sutarties grafiko pabaigos (2021 m. kovo 16 d.), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo dienos, jei paskolos sutartis nebūtų nutraukta.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 200,47 Eur delspinigius. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovė prašo priteisti 886,98 Eur patirtų nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. birželio 19 d., 51,78 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1976,96 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties grafiko pabaigos (2021 m. kovo 16 d.) ir 200,47 Eur delspinigių. Remiantis LAT suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“ (LAT 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas), ieškovei iš atsakovo priteistina 886,98 Eur patirtų nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. birželio 19 d. ir 51,78 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1976,96 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 20 d.) iki Sutarties grafiko pabaigos (2021 m. kovo 16 d.). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 200,47 Eur delspinigių netenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3114,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 71 Eur žyminį mokestį (visa ieškovės reikalavimų suma – 3314,94 Eur, ieškovei priteista 3114,47 Eur, kas sudaro 94 procentus visų ieškovės reikalavimų; ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 75 Eur; kadangi patenkinami 94 procentai ieškovės reikalavimų, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apskaičiuojamos taip: 75 Eur x 94 proc. = 71 Eur).

Byloje susidariusi pašto išlaidų suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 1976,96 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 96 ct) negrąžinto kredito dalį, 250,53 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 53 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų iki sutarties nutraukimo (2019 m. balandžio 29 d.), 886,98 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 98 ct) negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. birželio 19 d., 51,78 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1976,96 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 20 d.) iki Sutarties grafiko pabaigos (2021 m. kovo 16 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3114,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 Eur (septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB B2Kapital, juridinio asmens kodas 225516770, esančio adresu: Vilnius, Mėnulio g. 7, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.