Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2; 2.3.2.6.2; 2.3.2.10; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

2023 m. lapkričio 6 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. U. ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Turto bankas, K. K. ir I. U. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo pripažinti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), – jos asmenine nuosavybe.

Ieškovė paaiškino, kad ji su A. U. susituokė (duomenys neskelbtini) metais, jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto teismo sprendimu, ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo, (duomenys neskelbtini), ji ir jos sutuoktinis A. U. pardavė santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Gautas lėšas jie pasidalijo lygiomis dalimis, abu įsigijo savo asmeninius būstus, ji nusipirko butą (duomenys neskelbtini),, jos buvęs sutuoktinis - butą (duomenys neskelbtini),. Butą Šiauliuose ji įsigijo vos kelios dienos iki santuokos nutraukimo įregistravimo, šio buto įsigijime jos buvęs sutuoktinis nedalyvavo, prie jo įsigijimo ir išlaikymo neprisidėjo, jame niekada negyveno, jokių pretenzijų į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini),, nereiškė. Savo ruožtu ji į buvusio sutuoktinio butą Vilniuje taip pat nepretendavo, butą buvęs sutuoktinis valdė savo nuožiūra. Abu sutuoktiniai laikė, kad jų įsigyti butai yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė. Jos buvęs sutuoktinis A. U. (duomenys neskelbtini) mirė, jai nėra žinoma kada ir kokiomis aplinkybėmis jis savo butą pardavė, sudarant jos buvusiam sutuoktiniui priklausiusio buto pardavimo sandorį ji nedalyvavo. Kai ji ketino savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanoti dukroms, notarė paaiškino, kad butas įsigytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į teismą.

Atsakovė valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. U. palikimo perėjimą valstybei. Ieškiniui neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neprieštarauja ieškinio tenkinimui, byla buvo inicijuota ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla iškelta ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovės teises), tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškinys, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas.

Atsakovės K. K. ir I. U. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) susituokė su A. U.. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto teismo sprendimu santuoka tarp ieškovės ir jos sutuoktinio A. U. nutraukta, ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad L. U. ir A. U. gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) parduotas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas A. U. vardu, parduotas (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas ieškovės L. U. vardu, (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad ieškovės buvęs sutuoktinis A. U. mirė (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas patvirtina, kad A. U. testamento nebuvo sudaręs, duomenų apie jo palikimą, įpėdinius, palikimo priėmimą ar atsisakymą, nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos A. T. 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006). Taigi, nors butas, kurį ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe, įgytas (duomenys neskelbtini), kai galiojo SŠK, tačiau sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn.

Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos A. T.2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Vilniaus miesto teismo (duomenys neskelbtini) sprendime konstatuota, kad sutuoktiniai L. U. ir A. U. ilgą laiką kartu negyvena, bendro ūkio nebeveda, šeimyninių santykių nepalaiko. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė įsigijo po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, t. y. (duomenys neskelbtini). Šio buto pirkime ieškovė dalyvavo viena, butą įregistravo savo vardu, santuokos metu įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), jau buvo parduotas. Ieškovės buvęs sutuoktinis A. U. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo iki A. U. mirties praėjo labai daug metų, duomenų, kad jis būtų reiškęs pretenzijas į šį butą, būtų jame gyvenęs ar prisidėjęs prie jo išlaikymo, nėra Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad teismui priėmus sprendimą santuoką nutraukti, kai santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę, ieškovė viena, be sutuoktinio sutikimo ir pagalbos įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), juo viena naudojosi, tam neprieštaravo jos sutuoktinis, po jo mirties - buvusio sutuoktinio vaikai, įstatyminiai įpėdiniai, į šį butą jokių pretenzijų nereiškė, todėl yra pagrindas manyti, kad ieškovė butą įsigijo už savo asmenines lėšas ir savo asmeninėn nuosavybėn. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovės asmenine nuosavybe.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1- 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Šioje byloje valstybės patirtas išlaidas sudaro žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, suteikus jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ir šios pagalbos teikimo išlaidos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išduotoje pažymoje, pateiktoje į bylą, nurodyta, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei L. U. valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 308,33 Eur. Ieškovės atstovė bylinėjimosi išlaidas valstybei prašė priteisti iš atsakovių.

Atsakovės valstybės įmonė Turto bankas, K. K. ir I. U. neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Šie asmenys į bylą atsakovais įtraukti kaip galimi buvusio ieškovės sutuoktinio A. U. palikimo paveldėtojai, teisių perėmėjai, tačiau nei valstybės įmonė Turto bankas, nei atsakovės K. K. ir I. U. nėra priėmusios A. U. palikimo, ieškovės teisių į butą neginčijo. Atsakovės nėra atsakingos už tai, kad ieškovė sandorio sudarymo metu nesugebėjo tinkamai įteisinti savo nuosavybės teisių į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškinį patenkinus, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos - iš atsakovių nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.