Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui R. K. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadas duodančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Nevertinta aplinkybė, kad vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina, tačiau ieškovas prieš vaiko valią šalių mažametį vaiką paėmė savavališkai ir jo nebegrąžino motinai. Atsakovė neturėjo teisinių pagrindų priversti ieškovą grąžinti vaiką. Tokia padėtimi pasinaudojęs ieškovas pasiekė, kad jo neteisėti veiksmai atsakovės ir vaiko atžvilgiu būtų įteisinti.

Nepagrįsta išvada, kad pati atsakovė buvo pasyvi ir nesiėmė priemonių antstolių pagalba priversti ieškovą vykdyti teismo sprendimą. Atsakovė dėl nuolatinio ieškovo terorizavimo, jo pareiškimų policijai, laikinai buvo priversta išsikelti iš gyvenamosios vietos Kaune į Jonavos rajoną. Šia aplinkybe pasinaudojęs ieškovas paėmė šalių nepilnametį vaiką (atsakovė nedraudė bendrauti tėvui ir sūnui), jo negrąžino, motyvuodamas tariamo smurto prieš vaiką naudojimu. Dėl tariamo smurto prieš vaiką naudojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, nustačius, kad prieš vaiką nebuvo naudotas smurtas, o vaiko parodymai yra įtakoti vaiko tėvo. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, ieškovas atsisakė grąžinti vaiką motinai dėl tariamai naudoto smurto ir dėl to, kad ieškovė išsikėlė gyventi į Jonavos rajoną, kur nėra sąlygų vaikui gyventi. Atsakovei sugrįžus gyventi į Kauną, ieškovas negrąžino vaiko atsakovei, jos ir vaiko bendravimą apribojo iki minimumo. Atsakovė siekė susigrąžinti vaiką iš ieškovo, tačiau jos veikimas buvo apribotas, nes nors vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, tačiau, atsakovei apskundus teismo sprendimo dalį dėl turto padalinimo, neįsiteisėjo ir teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nutartį byloje priėmė 2015 m. vasario 20 d., o ieškovas į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kreipėsi 2014 m. gruodžio 10 d., t. y. nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo. Neįsiteisėjusio teismo sprendimo atsakovė negalėjo vykdyti nei pati, nei per antstolį. Nežiūrint to, atsakovė 2014 m. birželio 17 d. kreipėsi į antstolę S. V., kuri pareikalavo ieškovą perduoti motinai vaiką, tačiau jis neatidavė sūnaus, neleido su juo bendrauti. 2014 m. birželio 18 d. ieškovas grąžino vaiką motinai, tačiau po to sūnų vėl pasiėmė ir daugiau nebeatidavė, motyvuodamas tariamu smurto prieš sūnų naudojimu. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių, o jeigu teismas būtų tai daręs, atsakovė būtų galėjusi pateikti duomenis, kad ji siekė priversti ieškovą vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismui sprendime pasisakius dėl aplinkybių, kurios byloje nebuvo tirtos, atsirado būtinybė pateikti įrodymus – Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. raštą, kurį atsakovė prašo priimti ir vertinti nagrinėjant apeliacinį skundą.

Vaiko parodymai apie prieš jį naudotą smurtą priimti besąlygiškai, neatsižvelgiant į tai, kad vaiko nurodytos aplinkybės yra paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais: a) 2014 m. lapkričio 26 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo konstatuota, kad R. V. nenaudojo smurto prieš mažametį šalių sūnų, šalių vyresnysis sūnus K. K. davė paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, paneigiančius nepilnamečio T. K. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu atlikus T. K. kompleksinę psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, buvo konstatuotas ieškovo, kaip tėvo, poveikis sūnui; b) sugretinus kitus byloje esančius įrodymus, galima padaryti išvadą, kad vaikas apklausos metu pasakė daug netiesos: sūnus T. K. nurodė, kad jis niekada nėra likęs namuose vėlai vienas, tačiau atsakovė nurodė konkrečias aplinkybes, kad 2016 m. sausio 30 d. apie 23 val. vaikas paskambino verkdamas ir pasakė, kad yra paliktas namuose vienas, ieškovas pripažino šias atsakovės nurodytas aplinkybes; sūnus T. K. nurodė, kad atsakovė neatvažiuoja, jam švenčiant gimimo dieną, jo nepasveikina, tačiau atsakovė pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad 2015 metais vaiko gimtadienis buvo švenčiamas kartu, ieškovas pripažino, kad atsakovė dalyvavo vaiko gimtadienyje; sūnus T. K. nurodė, kad jam po mokyklos nebereikia ruošti pamokų, nes jis viską padaro prailgintoje grupėje, mokslas jam sekasi gerai, tačiau atsakovė nurodė, kad vaiko mokymosi rezultatai yra blogi, mokytoja skundžiasi, jog sūnus nuolat neparuošia pamokų, mokslo metams pasibaigus, jis dvi savaites turėjo lankyti papildomus užsiėmimus; sūnus T. K. teisme nurodė, kad kai jis motinos neklauso, ji jį meta į kampą, tačiau atsakovė paneigė šiuos vaiko žodžius, nurodžiusi, kad ji nenaudoja smurto vaiko atžvilgiu, tokių aplinkybių nepripažino ir ieškovas; sūnus T. K. nurodė, kad jis su tėvu kavinėse nevalgo, namuose maistą gamina tėvas, tačiau namuose maistas nėra gaminamas, nes vaikas nesugebėjo įvardinti paprasčiausių patiekalų, išskyrus kiaušinienę, omletą ir sumuštinius; sūnus T. K. nurodė, kad atsakovė yra sakiusi, jog jeigu jis gyvens su ja, ji neleis jam lankyti futbolo treniruočių, atsakovė beveik nevyksta į varžybas, tačiau su vaiku neišsiaiškintos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad, vaikui būnant su ja, ji vaiką veža į treniruotes, kartais vaikas prašo jo nevežti, Lietuvoje atsakovė vyksta į daugelį varžybų, nevažiavo į Lenkijoje vykusias varžybas, nes į jas vyko ieškovas su drauge.

Vaiko išreikštas noras gyventi su tėvu laikytas absoliučiu, nevertinant kitų aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad šis vaiko noras prieštarauja jo interesams: 1) pas atsakovę vaikas turi geresnes gyvenimo sąlygas, nes, gyvendamas su tėvu, sūnus miega su juo vienoje lovoje, kadangi bute yra tik vienas miegamasis kambarys ir svetainė, o atsakovė gyvena buvusiame šeimos name, kuriame sūnus turi savo atskirą kambarį; 2) vaikas nurodė, kad ieškovas nepageidauja, jog sūnus pasikviestų į namus draugus, o atsakovės namuose vaikas turi tokią galimybę; 3) ieškovas besąlygiškai prioritetu laiko vaiko sporto pasiekimus, mokymąsi nustumdamas į antrą planą, jis neruošia su vaiku pamokų, palikdamas tai prailgintos grupės ir mažamečio vaiko atsakomybei, ši aplinkybė turi įtakos vaiko mokymosi rezultatams, o atsakovė gali kasdien su vaiku ruošti pamokas, tokiu būdu nuolat užtikrindama jo tinkamą pasirengimą pamokoms; 4) ieškovas nepilnamečio vaiko atžvilgiu elgiasi nemoraliai: jis formuoja negatyvų ir priešišką požiūrį į motiną, skatina vaiką sakyti netiesą, nesiekia užtikrinti abiejų vaikų santykių, neskatina jų bendravimo, pataikauja vaikui, leisdamas jam neribotai žaisti kompiuteriu, besąlygiškai tenkina jo norus, siekdamas pelnyti jo palankumą, o tai įtakoja negatyvų vaiko požiūrį į atsakovę, kaip motiną, vaikui gyvenant su ieškovu, yra ribojama atsakovės teisė bendrauti su vaiku, juo rūpintis ir jį auklėti; 5) ieškovo gyvenimo būdas psichologiškai ir emociškai žaloja vaiką, trikdo jo harmoningos asmenybės formavimą, kadangi ieškovas nuolat palaiko ryšius su dvigubai jaunesnėmis moterimis ir merginomis, jas nuolat keičia, be to, ieškovas nuolat žaidžia azartinius lošimus, keikiasi. Sūnus T. K. yra per mažas, kad atsispirtų ieškovo siūlomoms pagundoms, prabangioms dovanoms, suvoktų, kas jam yra naudinga, kas ne, o ieškovas naudojasi šiuo vaiko nesuvokimu savanaudiškais interesais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

11. Apeliacinio skundo esmė – nustatyti nepilnamečio sūnaus T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliantė prašo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis jos prašymas nėra pagrįstas, nes byloje yra pateikti išsamūs procesiniai dokumentai, kuriuose išdėstytos bylos aplinkybės, byloje dalyvaujančių asmenų, nepilnamečio sūnaus, liudytojų pasisakymai užfiksuoti išsamiuose teismo posėdžių garso įrašuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinį skundą netikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. raštą, elektroninio dienyno išrašus apie T. K. mokymosi rezultatus už 2016 m. kovo-gegužės mėnesius, prašydama juos prijungti ir vertinti su apeliaciniu skundu.

14. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė matematikos testus 3 klasei, matematikos pratybų sąsiuvinį 3 klasei, prašydamas juos priimti.

15. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), be to, apeliacinis skundas buvo išsiųstas ieškovui, ieškovo atsiliepimas buvo išsiųstas apeliantei ir jos atstovei, teisėjų kolegija priima abiejų šalių naujai pateiktus įrodymus, išskyrus apeliantės pateiktą Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. raštą, kadangi jis buvo pateiktas į bylą ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 73).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-451-191/2012, pakeistu Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi, nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyta nepilnamečio vaiko T. K. gyvenamoji vieta su motina, iš tėvo sūnui priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaiko motina ir išspręsti kiti klausimai.

17. R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, t. y. nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui po 144,81 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatyti atsakovės R. K. bendravimo su sūnumi tvarką. Priešieškiniu R. K. prašė nustatyti konkrečią tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi.

18. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį tenkino iš dalies (vaiko gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, iš motinos priteisė vaikui išlaikymą, nustatė bendravimo tvarką), priešieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka atsakovė, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino duomenis, neatsižvelgė į kitas aplinkybes, užtikrinančias vaiko interesus, suteikdamas išimtinai prioritetą vaiko nuomonei.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

19. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šį principą įgyvendinanti teisės norma, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Kartu įstatyme įtvirtinta teismo pareiga, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, išsiaiškinti vaiko norus ir atsižvelgti į juos, jeigu vaiko norai neprieštarauja jo interesams (CK 3.177 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu atveju, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus, vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

20. Pažymėtina, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.

21. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadų (1 t., b. l. 97–103; 2 t., b. l. 109–110), vaiko paaiškinimo (1 t., b. l. 107), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadų (2 t., b. l. 6–9, 65–78,; 3 t., b. l. 35–37), matyti, kad egzistuoja vienodos tėvų galimybės tinkamai auginti vaiką. Tačiau iš minėtų išvadų, vaiko apklausos teismo posėdžio metu, dalyvaujant psichologei ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, garso įrašo matyti, jog nepilnametis vaikas yra pareiškęs aiškų norą gyventi su tėvu. Iš minėto garso įrašo spręstina, kad vaikas geba išreikšti savo nuomonę (nors iš dalies galbūt ir nulemtą tėvo). Iš EŽTT praktikos matyti, kad kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją (1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Serija A Nr. 299-A, par. 61 ir kt.). Taigi, esant vienodoms tėvų galimybėms auginti vaiką, pastarojo pozicija dėl to, su kuriuo iš tėvų gyventi, turėtų būti gerbiama.

22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vaiko norą gyventi su tėvu įvertino visų įrodymų kontekste, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad šis vaiko noras neprieštarauja jo interesams. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas netinkamai rūpinasi sūnumi, piktnaudžiauja tėvo valdžia.

23. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o ieškovas savavališkai pasiėmė vaiką ir jo motinai negrąžino. Kaip matyti iš sprendimo, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę konstatavo, pažymėdamas tai, kad vaikas faktiškai gyveno su tėvu, su kuo sutiko pati apeliantė, pripažindama, kad ji nedraudė tėvui bendrauti su sūnumi. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių sūnus mokėsi Kaune, motina gyveno Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini), todėl vaikas eilinėmis savaitės dienomis, kuomet eidavo į mokyklą, gyveno Kaune su tėvu, savaitgaliais jį pasiimdavo mama, gyvendavo (duomenys neskelbtini).

24. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismu, kad buvo pasyvi ir nesiėmė priemonių vaiką iš tėvo susigrąžinti antstolio pagalba, pažymi, kad šių priemonių negalėjo imtis, nes sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, tačiau pastebėtina, kad, kaip minėta nutarties 23 punkte, nurodo, jog nebuvo vertinta aplinkybė, kad sūnaus gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su ja. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas apeliacinį skundą šalių santuokos nutraukimo byloje išnagrinėjo 2015 m. vasario 20 d., nagrinėjamoje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo sprendimas priimtas 2016 m. birželio 27 d., tačiau ir šiuo laikotarpiu nėra jokių įrodymų, kad apeliantė bandė susigrąžinti, kaip ji teigia, savavališkai paimtą vaiką. Pažymėtina ir tai, kad vaikui gyvenant su mama (duomenys neskelbtini), ji pati neleido bendrauti su tėvu, ką patvirtino vaiko teisių apsaugos specialistams, lankiusiems apeliantės namus (duomenys neskelbtini), apeliantės mama.

25. Apeliantės teigimu, vaiko parodymai apie prieš jį naudotą smurtą priimti besąlygiškai, neatsižvelgiant į tai, kad 2014 m. lapkričio 26 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal R. K. pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui (šalių sūnui). Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad 2014 m. kovo 13 d. šalių nepilnamečiui vaikui buvo padarytas nubrozdinimas, paraudusi kakta, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius apeliantės draugo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat nurodė, kad apeliantės draugas R. V. sužalojo sūnų, tuo tarpu atsakovė teigė, kad sūnus išsigalvojo šią istoriją, kad sužalojimai atsirado po grumtynių su broliu, kad sūnų taip elgtis (meluoti) paskatino tėvas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš minėto nutarimo matyti, jog pirmojoje apklausoje vaiko motina buvo nurodžiusi, jog, grįžusi namo ir pasikalbėjusi su R. V., ji sužinojo, kad sūnus neklausė, šokinėjo ant baldų, tyčiojosi iš R. V., todėl jis T. sudrausmino, liepė stoti į kampą. Kad T. suėmęs už pečių nukėlė nuo spintelės, liepė stoti į kampą, parodė ir R. V. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs nepilnametį vaiką, nustatė, jog vaikas akcentuoja, kad jį sužalojo atsakovės draugas. Apylinkės teismas nurodė, jog vaiko išsakyta pozicija nevertinama teisingumo ar melo aspektu, tačiau tai yra svarbus aspektas dėl pasitikėjimo mama, jos palaikymu, saugumo jausmo sukūrimu ir pan. Išklausius nepilnamečio vaiko apklausos garso įrašą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaikui skaudu, ar jis net pyksta, jog mama juo netiki, sako, kad galimai jis meluoja. Pirmosios instancijos teisme pastebėta priešinga nepilnamečio vaiko reakcija, t. y. nepilnametis vaikas nurodo, kad būtent mama meluoja ir dėl galimo/tariamo mamos melo, jos įvaizdis nėra teigiamas. Todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad, esant tokiai situacijai, nepilnametis saugesnis jautėsi su tėvu, su kuriuo po šio konflikto ir pageidavo būti. Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė patvirtino, jog sūnus nori gyventi su tėvu, bet, jos nuomone, dėl to, kad tėvas lepina sūnų, nuteikinėja prieš mamą. Teisėjų kolegija su tuo sutikti negali. Kaip matyti iš vaiko apklausų, jis labiausiai norėtų gyventi su abiem tėvais, nesant tokiai galimybei – su tėvu, kuris, pasak vaiko, yra ramesnis, tuo tarpu mama, kaip teigia vaikas, juo netiki, meluoja, kas jam yra skaudu, yra piktesnė, barasi, stato į kampą.

27. Apeliantės teigimu, tėvo elgesys bendraujant su jaunomis moterimis, jas keičiant, psichologiškai ir emociškai žaloja vaiką. Iš bylos medžiagos spręstina, kad atsakovė taip pat keičia draugus (dar nagrinėjant ištuokos bylą, gyveno su R. V., grįžusi į Kauną, kaip teigė vaikas, turi draugą vardu S.).

28. Kaip spręstina iš apeliacinio skundo, apeliantė jį grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias nurodė ir pirmosios instancijos teisme, o būtent, kad ieškovas nuteikinėja sūnų prieš motiną, kad tėvas pataikauja vaikui, leisdamas jam neribotai žaisti kompiuteriu, besąlygiškai tenkina jo norus, siekdamas pelnyti jo palankumą, netinkamai auklėja sūnų, t. y. skiepija ne tokias vertybes, nepakankamai užsiima vaiko lavinimu, prioritetu laiko vaiko sporto pasiekimus, mokymąsi nustumdamas į antraeilį planą, vaikas yra subrendęs ne pagal savo amžių ir pan. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatant gyvenamąją vietą su tėvu šių aplinkybių, kurios neva prieštarauja vaiko interesams, nevertino.

29. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Iš vaiko apklausos spręstina, kad jis turi tam tikras pareigas namuose, lanko mokyklą, sportuoja. Kaip matyti iš su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų, vaikas ir vasaros atostogų metu buvo leidžiamas papildomai mokytis matematikos, kas paneigia apeliantės teiginius ir leidžia pagrįsta manyti, jog tėvas rūpinasi ne tik vaiko sveikata, sportiškumu, bet ir vaiko mokymosi rezultatais, tobulėjimu.

30. Iš bylos medžiagos spręstina, kad šalių pozicijos išsiskyrė dėl vaiko auklėjimo, t. y. ieškovas sūnų skatina, kaip sportininką, tuo tarpu, atsakovės nuomone, sūnus galėtų užsiimti labiau meniškais užsiėmimais, daugiau dėmesio skirti mokslams. Pirmosios instancijos teisme nenustatyta aplinkybių, kad ieškovo auklėjimas neatitiktų vaiko interesų, treniruotės kenktų nepilnamečio vaiko sveikatai ir pan. Tokio pobūdžio aplinkybių nenurodė ir išvadą teikiančios institucijos.

31. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad vaiko auklėjimas yra išimtinai tėvų prerogatyva ir teismas nesikiša, kaip nepilnametis vaikas turi būti auklėjamas. Teismas negali nurodyti į kokius būrelius nepilnametis vaikas turi būti leidžiamas, kokios vertybės jam turi būti skiepijamos ir ugdomos. Auklėjimo pareiga išlieka abiem tėvams, tėvų teisės ir pareigos yra lygios (CK 3.156 straipsnio 2 dalis), nežiūrint, kad jie gyvena skyrium nuo vaiko, todėl pats auklėjimas ne tokiu būdu kaip pageidautų vienas iš tėvų, neturi reikšmės sprendžiant gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.

32. Nesutiktina su apeliante, kad pas ją vaikui geresnės gyvenimo sąlygos, kadangi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad pas abu tėvus gyvenimo sąlygos yra tinkamos ir atitinka vaiko interesus, o priimant sprendimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo turi būti atsižvelgta į pasikeitusias aplinkybes ir nepilnamečio vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja paties vaiko interesams. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadose taip pat nurodė, kad nepilnamečiu vaiku tinkamai pasirūpinti gali abu tėvai.

33. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad šalių ir nepilnamečio vaiko tarpusavio santykiai priklauso tik nuo pačių šalių. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo sūnaus ateitį, abu privalo jį auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu, tarpusavio kivirčai kenkia nepilnamečio vaiko ir tėvų tarpusavio santykiams.

34.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, įvertindamas tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, atsižvelgdamas į vaiko interesus bei išsakytą vaiko norą gyventi su tėvu, pagrįstai nusprendė, jog vaiko interesai nebus pažeisti jo gyvenamąją vietą, vaikui pageidaujant, nustačius su tėvu. Pabrėžtina, kad tėvas, su kuriuo begyventų vaikas, turi užtikrinti saugų, stabilų ir disciplinuotą vaiko gyvenimą, jo teisę bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu ar kitais artimais šeimos nariais. Paaiškėjus, kad tėvas dėl vienokių ar kitokių aplinkybių negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, galima pakartotinai kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

35. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, todėl jų nekartoja, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nepasisako.

36. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl priimto teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo – Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnis). Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 600 Eur. Išlaidos pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 600 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.