Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-544-935/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34707-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4; 2.1.15.1.2; 2.1.4.7; 2.1.15.3.1; 2.1.15.7

2019 m. lapkričio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. B., M. B. ir A. B. atstovui advokatui Jurijui Binevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilio atsakovo UAB „V.“ atstovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. (R. S.) buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. S. buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Iš UAB „V.“ I. B. buvo priteista 20050 Eur, M. B. ir A. B. priteista po 22000 Eur, o A. K. priteista 2200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. S. buvo nuteistas už tai, kad jis 2018 m. liepos 20 d., apie 17.02 val., vairuodamas UAB „V.“ nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį „DAF FT XF105“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma <...>.“, t. y. važiuodamas Vilniuje, Kirtimų gatvės pirma eismo juosta (kelio A19, 2-ame kilometre), pasirinktu greičiu, nesilaikė atstumo nuo priekyje važiavusio ir eismo spūstyje sustojusio automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. K. nesustabdė vairuojamo krovininio automobilio ir atsitrenkė į automobilį „Seat Alhambra“, po ko, nustumdamas minėtą automobilį nuo kelio, dar atsitrenkė į priekyje šio važiavusius automobilius: „Volkswagen Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. Z., „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą K. Ž., „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą I. B., bei „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. V.. Eismo įvykio metu automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas I. B. žuvo įvykio vietoje, o dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. K. ir automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio R. M. sveikata bei nežymiai sutrikdyta automobilio „Volkswagen Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. Z. ir kartu važiavusios keleivės C.M. sveikata. Taip pat buvo apgadintos visos šešios eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės ir puspriekabė. Tokiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde UAB „V.“ atstovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendį ir sumažinti I. B., A. B. bei M. B. priteistos neturtinės žalos dydį, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. iš UAB „V.“ buvo priteisti 2200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, į kokias aplinkybes yra būtina atsižvelgti nustatant asmens patirtos neturtinės žalos dydį. Šis aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl turi būti išsiaiškintos ir įvertintinos konkrečiai bylai svarbios neturtinės žalos padarymo aplinkybės ir kiti faktai, reikšmingi nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į nukentėjusio asmens, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes bei kt.

4. Civilinio atsakovo atstovė aiškina, kad įmonė niekada nevengė atsakomybės dėl įvykusio eismo įvykio, įmonės atstovai buvo susitikę su visais nukentėjusiaisiais, siūlė materialinę pagalbą, visų atsiprašė. Be to, pažymi, jog UAB „V.“ darė viską, kad jos transporto priemonės būtų techniškai tvarkingos ir pats autoįvykis kilo ne dėl transporto priemonės netinkamos techninės būklės.

5. Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visai nevertino UAB „V.“ turtinės padėties, o tuo pačiu nepagrįstai nustatė priteistinų neturtinių žalų dydžius. UAB „V.“ materialinė padėtis yra sunki. Preliminariai galima teigti, jog metinis įmonės balansas už 2018 metus patvirtins, jog įmonės padėtis palyginus su 2017 metais negerėja. Iš bendrovės balanso už 2017 metus matyti, kad ilgalaikio turto vertė sudaro 34591 Eur. Iš 2017 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „V.“ nuostoliai už 2017 metus sudarė 33958 Eur. UAB „V.“ iš viso skirtingoms įmonėms yra skolinga 32535,41 Eur. UAB „V.“ dirba aštuoni darbuotojai, vienas iš kurių yra neįgalus. Priteista trims asmenims bendra 64050 Eur dydžio neturtinė žala neigiamai atsilieps įmonės veiklai ir jos darbuotojams, kadangi UAB „V.“ yra nepajėgi sumokėti nurodytos sumos, jai gresia bankrotas ir įmonės darbuotojų atleidimas.

6. Taip pat apeliaciniame skunde tvirtinama, jog skundžiamame nuosprendyje nebuvo atsižvelgta į tai, jog baudžiamojoje byloje be civilinių ieškovų nukentėjusiais buvo pripažinti ir dar šeši asmenys. Šie šeši nukentėjusieji kol kas nepateikė pretenzijų dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į šių asmenų galimus reikalavimus.

7. Apeliaciniame skunde yra aptariama teismų praktika, susijusi su neturtinės žalos priteisimu eismo įvykio metu žuvusio asmens sutuoktiniams bei vaikams. Pabrėžiama, jog priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų skaičiaus, jų santykio su nukentėjusiuoju, be to, vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais.

8. Civilinio atsakovo atstovė nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius žuvusiojo sutuoktinei ir vaikams išmokėjo po 16174 Eur vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. Taip pat vaikams bus mokama periodinė draudimo išmoka – kol jiems sukaks 18 metų arba iki mokymosi ar studijų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukanka 24 metai. Taip pat mirusio asmens sutuoktinis bei vaikai turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją.

9. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad civilinis ieškovas A. K. buvo pareiškęs nuteistajam R. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas patvirtino, kad prašo priteisti žalą iš R. S., tačiau neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas iš UAB „V.“. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų bei netinkamai taikė įstatymo nuostatas. Civilinio atsakovo atstovė aiškina, kad nustačius, jog civilinis ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, teismas gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Tuo atveju, kai ieškovas nesutinka, jog atsakovas būti pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui. Teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei nepakeitimo procesinius padarinius. Taigi šiuo atveju neturtinė žala nepagrįstai buvo priteista iš UAB „V.“, nors turėjo būti priteista iš R. S..

10. Atsiliepime į apeliacinė skundą civilinių ieškovų I. B., A. B. ir M. B. atstovas prašo civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

11. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl atlygintinos neturtinės žalos, išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, individualizavo žalos dydį. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas įvertino visumą neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių ir atsižvelgė į abiejų šalių – nukentėjusiųjų ir nuteistojo – interesų pusiausvyrą, taip pat atsižvelgė į draudimo bendrovės atlygintos nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dalį bei žymiai sumažino prašytą priteisti neturtinės žalos dydį.

12. Civilinių ieškovų atstovas mano, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino civilinio atsakovo turtinę padėtį. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis yra tik vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, kuriam negalima suteikti išskirtinės reikšmės. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai.

13. Advokato įsitikinimu, teiginys, jog kiti byloje nukentėjusiais pripažinti asmenys ateityje gali pareikšti civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo, grįstas vien spėjimu ir teisiškai nereikšmingas.

14. Atsiliepime tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais nevertintinos kaip neturtinės žalos nukentėjusiems kompensavimas. Nepilnamečiams nukentėjusiems skirtos našlaičių pensijos kompensuoja mirusiojo asmens vaikų išlaikymo netekimą. Taigi našlaičių pensijos taip pat nėra neturtinės žalos atlyginimas.

15. Civilinių ieškovų atstovas pabrėžia, jog UAB „V.“ atstovė tik deklaruoja, kad įmonė savo iniciatyva geranoriškai pasiruošusi nukentėjusiesiems atlyginti neturtinę žalą, tačiau iki šiol nėra atlyginusi net dalies žalos.

16. Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovai prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji I. B. ir jos atstovas, nukentėjusysis A. K. prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinio atsakovo atstovės apeliacinis skundas atmestinas.

17. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pasisakys tik dėl nukentėjusiesiems I. B., A. B. ir M. B. priteistų piniginių sumų jų patirtai neturtinei žalai atlyginti bei dėl to, ar skundžiamu nuosprendžiu iš civilinio atsakovo nukentėjusiajam A. K. buvo pagrįstai priteista pinigų suma šio nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

18. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl I. B. mirties neturtinę žalą patyrė tiek jo sutuoktinė, tiek abu jo mažamečiai vaikai (neturtinės žalos padarymo faktas nėra ginčijamas ir apeliaciniame skunde). Taigi nagrinėjamu atveju vertintina tik tai, ar skundžiamu nuosprendžiu buvo tinkamai nustatyta nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos piniginė išraiška.

19. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10000 iki 90000 Eur neturtinės žalos, o priteistinos sumos priklauso nuo anksčiau nurodytų CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų skaičiaus, jų santykio su nukentėjusiuoju (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-628/2019, 2K-143-696/2017 ir kt.). CK 6.264 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys. Šiuo atveju R. S. darbdavys yra UAB „V.“, kuri ir privalo atlyginti savo darbuotojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, aišku, tiek, kiek neatlygino draudimo bendrovė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes bei tinkamai nustatė nukentėjusiesiems I. B., A. B. ir M. B. padarytos žalos piniginę išraišką.

20. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Nagrinėjamu atveju dėl neatsargių nusikalstamų R. S. veiksmų kilo nepakeičiami padariniai, t. y. žuvo I. B.. Be jokių abejonių, I. B., mažamečiai A. B. bei M. B. dėl I. B. (sutuoktinio ir tėvo), su kuriuo jie kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, dalinosi kasdieniniais rūpesčiais ir džiaugsmais, mirties patyrė didžiulį stresą, netekties jausmą, dvasines kančias, nepatogumų, dėl kurių visam laikui pasikeitė jų įprastas gyvenimas. Čia būtina pabrėžti, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, o tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys). Akivaizdu, jog šiuo atveju šeimos, kurios vienas iš narių buvo žuvusysis, kūrimas tapo apsunkintas ir tokia šeima, kokia buvo kuriama bendromis žuvusiojo ir nukentėjusiųjų pastangomis, nebeegzistuos. Šiuo metu likę šeimos nariai susiduria ir ateityje susidurs su sunkumais, prie kurių (kaip vienas iš sutuoktinių ir tėvų) sprendimo bei pašalinimo būtų galėjęs prisidėti žuvusysis. Taigi nukentėjusiesiems patiems reikės dėti daugiau pastangų, siekiant tapti socialiai vertingais asmenims, norint įgyvendinti savo interesus, kurie yra susiję ir su visos visuomenės bei valstybės gerove.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog eismo įvykis būtų įvykęs dėl techniškai netvarkingo automobilio. Vis tik šis faktas nėra esminis nustatant nukentėjusiųjų I. B., A. B. bei M. B. patirtos neturtinės žalos dydį. Tuo pačiu čia būtina pabrėžti ir tai, kad paties žuvusiojo veiksmai neturėjo visiškai jokios įtakos eismo įvykio, kurio numatyti ir išvengti jis neturėjo jokios galimybės, kilimui.

22. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiųjų I. B., A. B. bei M. B. patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į UAB „V.“ turtinę padėtį. Tuo pačiu pabrėžtina, jog žalą privalančio atlyginti subjekto turtinė padėtis, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą negali būti sureikšminama, ji yra tik vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog UAB „V.“ 2017 metais bei 2018 metais veikė nuostolingai. Vis tik ši įmonė yra veikianti (veiklą vykdo jau devyniolika metų), joje dirba aštuoni asmenys, ji turi turto, įmonė siekia padidinti savo pelningumą bei rentabilumą (t. 4, b. l. 82). Taigi vien aplinkybė, kad UAB „V.“ kuris laikas dirba nuostolingai, nėra pagrindas tvirtinti, jog įmonė neturės jokių galimybių atlyginti skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą, jos turtinė padėtis ir toliau tik blogės.

23. Aplinkybė, kad dėl R. S. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta žala ir kitiems nukentėjusiesiems, kurie baudžiamojo proceso metu nepareiškė civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo ir hipotetiškai žalos atlyginimo gali prašyti civilinio proceso nustatyta tvarka, nėra pagrindas mažinti nukentėjusiesiems priteistų sumų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tuo labiau, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo jau yra praėję daugiau nei vieneri metai ir kiti asmenys dėl žalos atlyginimo UAB „V.“ pretenzijų nėra pareiškę.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, be jokios abejonės, susidariusioje situacijoje nukentėjusieji, kurie patyrė neturtinę žalą, yra suinteresuoti tuo, kad ji būtų atlyginta. Sėkmingas žalos atlyginimas yra galimas tuo atveju, jeigu UAB „V.“ vykdys sau įprastą veiklą ir iš jos gaus pajamas, iš kurių ir bus atlyginama žala. Taigi teigtina, jog UAB „V.“ atstovai turi teisę tartis su nukentėjusiaisiais dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo tvarkos (pavyzdžiui, terminų, periodiškumo ir pan.) ir tokiu būdu užtikrinti tiek sėkmingą įmonės veiklos tąsą, tiek įmonės darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki šiol civilinis atsakovas neatlygino net dalies nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos, nors, kaip jau minėta, neginčija, kad tokia žala buvo padaryta, o nuo žalos padarymo jau praėjo daugiau nei vieneri metai. Taigi civilinio atsakovo geranoriškumas, kiek tai susiję su neturtinės žalos atlyginimu, yra abejotinas.

25. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. NADPLSDĮ 26 straipsnyje yra numatyta, kad šeimos nariai, kurie gali gauti vienkartinę draudimo išmoką mirus apdraustajam, yra mirusio asmens sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantys studentai – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai. Taigi paminėtų normų turinys leidžia daryti išvadą, jog išmokėtų vienkartinių SODRA išmokų nukentėjusiesiems I. B., A. B. ir M. B. negalima vertinti kaip neturtinės žalos atlyginimo. Šių išmokų paskirtis yra kompensuoti negautas pajamas, mirus apdraustajam. Lygiai tas pats pasakytina ir apie mažamečių gaunamą našlaičių pensiją. Mokamos periodinės našlaičių pensijos kompensuoja mirusiojo asmens vaikų išlaikymo netekimą. Taigi manymas, jog apeliaciniame skunde nurodomos išmokos, turi būti vertinamos kaip neturinės žalos atlyginimas, yra nepagrįstas, kadangi jis neatitinka egzistuojančio teisinio reguliavimo, kuris pakankamai išsamiai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais panašaus pobūdžio bylose buvo aptartas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir kurio apeliacinės instancijos teismas nekartoja.

26. Apibendrinant viską, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog mažinti nukentėjusiesiems I. B., A. B. ir M. B. priteistų piniginių sumų jų patirtai neturtinei žalai atlyginti nėra jokio pagrindo.

27. BPK 45 straipsnyje nustatyta teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo statusui įgyti nepakanka vien tik asmens, kuriam nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos, valios – tam reikia prokuroro ar teismo procesinio sprendimo (BPK 110 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, jog aptartos BPK nuostatos įpareigoja prokurorą ir teismą būti aktyviems sprendžiant baudžiamajame procese civilinio ieškinio klausimus. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir tuo atveju, kai civilinis ieškovas neišreiškia savo valios dėl civilinio atsakovo įtraukimo į procesą, prokuroras ar teismas privalo priimti sprendimą dėl materialiai už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens įtraukimo kaip civilinio atsakovo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2009, 2K-655/2006). Tokia teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog civilinio ieškinio klausimai baudžiamajame procese nėra visiškai priklausomi nuo civilinio ieškovo valios. Tais atvejais, kai nusikalstama veika padarytą žalą privalo atlyginti ne įtariamasis (kaltinamasis) ar ne tik jis, teisėjas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti žalą patyrusiam asmeniui, kam gali būti reiškiamas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kas pagal galiojančius teisės aktus yra atsakingas už padarytą žalą ir privalo ją atlyginti.

28. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kuriame prašė žalos atlyginimą priteisti iš R. S. (t. 3, b. l. 113). Pirmosios instancijos teisme šis nukentėjusysis nurodė, jog žalos atlyginimą prašo priteisti iš nuteistojo (t. 3, b. l. 132). Taigi nukentėjusysis aiškiai išreiškė savo poziciją, kad jis nori, jog jam padaryta neturtinė žala būtų atlyginta. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusiajam A. K. buvo paaiškinta, kas pagal teisinį reguliavimą yra atsakingas už R. S. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, t. y. iš kurio subjekto nukentėjusysis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir neturtinės žalos atlyginimą, vadovaudamasis CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priteisė iš civilinio atsakovo UAB „V.“, t. y. iš subjekto, kuris yra atsakingas už R. S. padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, įvertinus tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 27 pastraipoje, nevertintinas kaip civilinio atsakovo teisių pažeidimas ir nėra pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį.

29. Kaip jau minėta, nukentėjusysis A. K. aiškiai išreiškė norą, jog jam padaryta neturtinė žala būtų atlyginta. Skundžiamu nuosprendžiu priteisus neturinės žalos atlyginimą iš UAB „V.“, kuri baudžiamojoje byloje yra civilinis atsakovas, A. K. apeliacinio skundo dėl tokio sprendimo neteikė. Kas rodo, jog nukentėjusįjį tenkino pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo (tiek dėl priteistos pinigų sumos dydžio, tiek dėl subjekto, iš kurio buvo priteistas žalos atlyginimas). Apeliacinės instancijos teisme paaiškinus A. K. jo teises, nukentėjusysis nurodė, jog įmonei jis pretenzijų neturi, tačiau nori, kad žala būtų atlyginta taip, kaip numato teisės aktai. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusysis pateikė ieškinį, kuriame prašė neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš UAB „V.“, ir paaiškino, kad jis nori, jog viskas pasiliktų taip, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje, kurį išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, reikalavimas neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš R. S. atsirado dėl nukentėjusiojo teisinio reguliavimo nežinojimo ir negali būti pagrindu keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš esmės teisingai buvo išspręstas pareikšto civilinio ieškinio klausimas. Čia pažymėtina ir tai, kad iš civilinio atsakovo atstovės baigiamosios kalbos turinio matyti, jog jai buvo aišku, kad A. K. neturinę žalą turės atlyginti UAB „V.“, su nukentėjusiuoju buvo bendrauta apie pagalbos jam suteikimą (t. 3, b. l. 164). Taigi skundžiamu nuosprendžiu priimtas sprendimas priteisti A. K. neturtinės žalos atlyginimą iš UAB „V.“ nebuvo staigmena šiam civiliniam atsakovui, kuris turėjo visas galimybes gintis nuo pareikšto civilinio ieškinio.

30. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nukentėjusiajam A. K. priteistos neturtinės žalos dydis, todėl apeliacinės instancijos teismas tik konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai nustatė nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį.

31. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog keisti ar naikinti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžio nėra jokio pagrindo, todėl civilinio atsakovo UAB „V.“ atstovės apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo UAB „V.“ atstovės apeliacinį skundą atmesti.