Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) bausto administracine tvarka, teisto, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2016 m. gegužės 9 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 12 d., apie 17.02 val., Širvintų mieste, Žolyno gatvės nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje, ties sankryža su Sodžiaus ir Upelio gatvėmis, vairuodamas automobilį „Volvo V70“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, įvykus eismo įvykiui, kurio metu žuvo vienas žmogus, o kitas buvo sužeistas, nepranešė apie eismo įvykį policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje bei po eismo įvykio vartojo psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), kol nebuvo patikrintas blaivumas. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina

ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tiek administracinė, tiek ir baudžiamoji atsakomybė taikoma siekiant apginti viešąjį interesą, o taikomos atsakomybės rūšis kiekvienoje konkrečioje situacijoje priklauso nuo pažeidimo objekto ir pavojingumo. Nustačius, jog padarytas pavojingesnis pažeidimas, teisingumo bei proporcingumo principas reikalauja, kad būtų pritaikyta ir griežtesnė atsakomybė. Tačiau bet kokiu atveju asmuo negali būti baudžiamas už tą patį pažeidimą du kartus, todėl nustačius, jog pažeidėjo veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę, siekiant išvengti dvigubo nubaudimo, administracinė atsakomybė nebegali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 2K-305/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-2012, pažymėjo, kad teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos teisėje principas non bis in idem įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 6 dalyje bei ATPK 250 straipsnio 8 punkte. Tarptautiniu lygmeniu principas non bis in idem įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausia yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Sergey Zolotukhin prieš Rusiją (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas, nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla.

Nagrinėjamu atveju, A. K. 2016 m. gegužės 9 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 12 d., apie 17.02 val., Širvintų mieste, Žolyno gatvės nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje, ties sankryža su Sodžiaus ir Upelio gatvėmis, vairuodamas automobilį „Volvo V70“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, įvykus eismo įvykiui, kurio metu žuvo vienas žmogus, o kitas buvo sužeistas, nepranešė apie eismo įvykį policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje bei po eismo įvykio vartojo psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), kol nebuvo patikrintas blaivumas.

ATPK 129 straipsnis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmenims už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 6 dalyje ir BK 144 straipsnyje ir paskyrė jam 6 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje bei 45 parų areštą. Subendrinus bausmes ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. K. paskyrė galutinę – 4 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, atsako tas, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 144 straipsnyje, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą.

Pirmiau minėtoje baudžiamojoje byloje konstatuota, kad A. K. eismo įvykį padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, automobilį vairavo būdamas neblaivus, jis ir anksčiau buvo baustas už vairavimą neturint teisės ir vairavimą neturint teisės ir esant neblaiviam, jis niekuomet nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jo paties ir byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, jog jis vairuodavo automobilį gana dažnai. A. K. sukelto eismo įvykio metu dėl Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų kilo daugiau nei BK 281 straipsnio 6 dalies, dispozicijoje numatyti minimalūs neatstatomi padariniai – mirė D. C. ir buvo sutrikdyta J. B. sveikata. Teismas, skirdamas bausmę taip pat atsižvelgė į tai, jog A. K. yra linkęs nusikalsti, sąmoningai ir piktybiškai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles bei įstatymų reikalavimus, kadangi iki įvykio ne kartą buvo baustas administracine tvarka, tarp jų ir už vairavimą transporto priemonės neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, t. y. už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, o tai rodo, jog nusikaltimas ne atsitiktinis, bet loginis jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio padarinys, kilęs dėl susiformavusių neigiamų antivisuomeninių nuostatų, nihilistinio požiūrio į teisės ir visuomenės priimtas elgesio normas. Be to, jis paliko nukentėjusiuosius eismo įvykio vietoje, nesuteikė pagalbos ir pats pasišalino. Taigi, teismas priimdamas nuosprendį ir skirdamas bausmę įvertino visas aplinkybes, nurodytas Administracinio teisės pažeidimo 2016 m. gegužės 9 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tuos poelgius), kadangi dėl šių veiksmų jau yra išnagrinėta pirmiau nurodyta baudžiamoji byla ir nuosprendis yra įsiteisėjęs. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 8 dalies, imperatyvia nuostata, administracinio teisės pažeidimo byla A. K. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 286 – 287 straipsniais, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą A. K. dėl 2015m. gruodžio 12 d. pažeidimų, numatytų ATPK 129 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti ATPK 250 straipsnio 8 punkto pagrindu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.