- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-05
- Bylos Nr.
- 2K-305/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01632-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- S. G.
- Kaltinamasis
- S. G.
- Nukentėjusysis
- R. A.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 60 MGL (7800 Lt dydžio) bauda. Patvirtinta kaltinamojo S. G. ir nukentėjusiosios R. A. 2011 m. birželio 13 d. sutartis dėl žalos atlyginimo. Panaikintas Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo S. G. nubaustas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį 2750 Lt bauda.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi nuteistojo S. G. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria panaikintas Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo S. G. nubaustas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį 2750 Lt bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo S. G., prašiusio jį išteisinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „Vetera“ vadovu, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 punkto reikalavimus, t. y. vykdė darbus pagal UAB „Architektų pastogė ir Ko“ 2010 m. parengtą statybos darbų techninį projektą, kuriame nebuvo numatytos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, statybvietėje statybos darbus vykdė neparengęs darbų technologijos (vykdymo) projekto, neužtikrino, kad būtų aptverta iškasa, jos šlaitai nebuvo sutvirtinti, neišlyginta ekskavatoriaus darbo aikštelė, neįvertintas iškasos šlaitų griuvimo pavojus; pažeidė šio įstatymo 16 straipsnio 3 punkto reikalavimus, t. y. pasirašytinai nesupažindino darbuotojų su Darboviečių įrengimo bendraisiais nuostatais bei Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais tvarkant krovinius rankomis, parengtais vadovaujantis 1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva 90/269/EEB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, taikomų krovinių krovimui rankomis, pirmiausia, kai gresia pavojus, jog darbuotojai gali susižeisti nugarą (ketvirtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje); pažeidė šio įstatymo 19 straipsnio 2 punkto reikalavimus, t. y. netinkamai atliko iškasų uždengimą ir perėjimo vietų įrengimą, neįvertino grėsmių ir pavojų, ypač mobiliose darbo vietose, kur darbo sąlygos keičiasi nuolat ir apsaugos priemonės turi būti parenkamos atsižvelgiant į pavojus, atsirandančius darbo metu; įmonėje neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo, nepaskyrė asmens, atsakingo už įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso pildymą, neatliko rizikos identifikavimo etape parengiamųjų darbų, neparinko rizikos vertinimo objektų, nesudarė jų sąrašo; pažeidė šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. nepasirūpino, kad, vykdant įmonėje nelaimingų atsitikimų prevenciją, įmonės darbuotojai būtų supažindinti su Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2007 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-172 (Įmonių, eksploatuojančių elektros įrangą, vadovams) bei 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-122 (dėl nelaimingų atsitikimų prevencijos, organizuojant statybos, remonto bei kitus pavojingus darbus); taip pat pažeidė DT 5-00 Saugos ir sveikatos taisyklių statybvietėje 16 punkto reikalavimus, kad rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą; statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai, atitinkantys 5 priedo reikalavimus; 20 punkto reikalavimus, kad gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančiose statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys; statybviečių aptvarų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,6 m; 21 punkto reikalavimus, kad, vykdant žemės darbus gyvenviečių ar veikiančių įmonių teritorijoje, duobės, tranšėjos ir kitos iškasos tose vietose, kur vyksta transporto ar pėsčiųjų judėjimas, turi būti aptvertos pagal šių taisyklių 20 punkto reikalavimus; perėjimo vietose per iškasas turi būti nutiesti ne siauresni kaip 1 m perėjimo tilteliai su aptvarais, apsaugančiais nuo kritimo; pažeidė Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 4 punkto reikalavimus, kad įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdaviui atstovaujantis asmuo (įmonės vadovas) ar jo pavedimu įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai; dėl to 2010 m. lapkričio 13 d., apie 16 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) esančiame sklype atliekant nuotėkų ir vandens trasos kasimo ir klojimo darbus, iškasoje užgriuvus žemėms, žuvo statybvietėje dirbęs A. K.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu generalinio prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį.
Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria panaikintas Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo S. G. nubaustas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad administracinės nuobaudos teisėtumo klausimas gali būti sprendžiamas tik ATPK 23² skirsnyje nustatyta tvarka įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Konstatavęs, jog šiuo atveju buvo padaryta klaida ir esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris turėjo įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui (ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktas), Kauno apygardos teismas įsiteisėjusį nuosprendį kartu su savo nutartimi 2011 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 1A-748-317/11 atsiuntė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui priimti sprendimus, numatytus ATPK 302¹⁸ straipsnio 4 punkte. Toks sprendimas motyvuotas tuo, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą šiuo pagrindu. Prokuroras mano, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK pažeidimų, dėl kurių buvo neteisėtai suvaržytos įstatymo garantuotos nuteistojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Prokuroras teigia, kad akivaizdu, jog EŽTT praktikoje suformuluotų kriterijų pagrindu vertinant S. G. padarytą administracinės teisės pažeidimą, dėl kurio jis buvo nubaustas 2750 Lt bauda, darytina išvada, kad jis administracine tvarka persekiotas ir nubaustas už nusikalstamos veikos padarymą, už kurią iš esmės jis nubaustas ir šioje byloje priimtu nuosprendžiu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nuteisdamas S. G. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir panaikindamas Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 1153, kuriuo S. G. nubaustas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį 2750 Lt bauda, iš esmės siekė anuliuoti administracinį procesą ir taip išvengti principo non bis in idem pažeidimo. Priimdamas tokį sprendimą, šis teismas vadovavosi pagrindiniu šalies įstatymu – Konstitucija, pamatiniais teisės principais ir siekė įgyvendinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintą šalių teisę į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą. Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje pripažino, kad asmuo už tą pačią veiką negali būti nubaustas du kartus, bet vis dėlto nurodė, kad tam būtina išlaikyti teisinę procedūrą, numatytą ATPK 23² skirsnyje. Teismo manymu, tokia pozicija visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Prokuroras teigia, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neįvertino esminių teisinių kliūčių, trukdančių praktiškai pritaikyti ATPK 23² skirsnyje numatytą teisinę procedūrą. ATPK 302¹⁸ straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais (t. y. kai padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui) gali paduoti organas (pareigūnas), kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir (ar) atliko tyrimą, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neįtrauktas į bylos procesą asmuo, jeigu įsiteisėjęs nutarimas ar nutartis pažeidžia neįtraukto į bylos procesą asmens teises ar teisėtus interesus, taip pat jų atstovai ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgaliotas prokuroras. ATPK 302¹⁹ straipsnio 2 dalis nustato, kad toks prašymas gali būti paduotas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius nuo nutarimo ar nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo dienos, o asmenims, praleidusiems šį prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Taip pat nustatyta, kad prašymas atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą negali būti pateikiamas praėjus daugiau kaip vieneriems metams po nutarimo ar nutarties įsiteisėjimo. Nutarimas S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 1153 buvo priimtas 2010 m. lapkričio 30 d., o įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 20 d., nutarimu paskirtą baudą S. G. sumokėjo 2011 m. sausio 6 d. Taigi prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ATPK 302¹⁷ straipsnio 5 punkto pagrindu kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą prokuroras ir nuteistasis galėjo paduoti tik iki 2011 m. gruodžio 20 d. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2011 m. gruodžio 9 d., Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui raštas Nr. 1A-748-317/11 išsiųstas 2011 m. gruodžio 14 d., o Generalinėje prokuratūroje jis gautas 2011 m. gruodžio 19 d., S. G. administracinio teisės pažeidimo byla, kurią atnaujinti turėjo prašyti generalinis prokuroras, Generalinėje prokuratūroje gauta tik 2011 m. sausio 6 d.
Prokuroras mano, kad apeliacinės instancijos teismas, užuot išsamiai išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus administracinės nuobaudos panaikinimo motyvus ir matydamas, kad prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą terminas pasibaigia 2011 m. gruodžio 20 d., formalizavo principo non bis in idem pažeidimo pašalinimo procesą ir nurodė realiai neįvykdytiną jo pašalinimo procedūrą. Priimdamas sprendimą, apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti Teismų įstatymo 33 straipsnį, kuriame inter alia nustatyta, kad nagrinėdami bylas teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams, taip pat atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, taiko Europos Sąjungos teisės normas. Žinodamas aplinkybes dėl prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą termino pasibaigimo, prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis teisingumo, racionalumo, protingumo principais ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo pagrįstai panaikinta S. G. neteisėtai paskirta administracinė nuobauda konstatavus, kad Valstybinė darbo inspekcija, esant S. G. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymiams, pažeisdama ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostatą, priėmė nutarimą nubausti pažeidėją administracine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl dvigubo nubaudimo negalimumo (non bis in idem) principo pažeidimo ištaisymo būdo
Šioje byloje nustatytos šios aplinkybės, turėjusios įtakos teismų sprendimams, siekiant ištaisyti dvigubo nubaudimo negalimumo principo pažeidimą.
2010 m. lapkričio 30 d. Valstybinės darbo inspekcijos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje S. G. nubaustas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį 2750 Lt bauda. Šis sprendimas įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.
2011 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. G. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 38 MGL (4940 Lt) bauda.
2011 m. liepos 11 d. S. G. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. birželio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir perduoti bylą nagrinėti teismo posėdyje, nes manė, kad teismui nepanaikinus ankstesnio 2010 m. lapkričio 30 d. Valstybinės darbo inspekcijos nutarimo, jis buvo nubaustas už tą patį pažeidimą antrą kartą.
2011 m. rugsėjo 12 d. pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs S. G. prašymu bylą teismo posėdyje, atsižvelgė į kaltinamojo nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus – dokumentus, kad jis už tą patį teisės pažeidimą nubaustas du kartus – administracine tvarka Valstybinės darbo inspekcijos nutarimu ir teismo baudžiamuoju įsakymu; į Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, BK 2 straipsnio 6 dalies, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką; įvertino tai, kad ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė neretai nustatomos iš principo už tas pačias veikas, o kriterijus, atribojantis nusikalstamas veikas nuo administracinių teisės pažeidimų, yra tam tikri papildomi požymiai, kurie susiję su veikos padariniais, veikos dalyko ypatumais ir pan.; vadovavosi ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, kad administracinė atsakomybė atsiranda už tokius teisės pažeidimus, kurie pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad Valstybinė darbo inspekcija, esant veikoje nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymiams, pažeisdama ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, priėmė nutarimą bausti pažeidėją administracine nuobauda ir nuosprendžiu pašalino non bis in idem principo pažeidimą, t. y. panaikino 2010 m. lapkričio 30 d. Valstybinės darbo inspekcijos nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.
Apeliacinės instancijos teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką negalimumo principo pažeidimo, bet kartu nurodė, kad teismas, panaikindamas administracinę nuobaudą, nesilaikė ATPK 23² skirsnyje numatytos administracinės nuobaudos panaikinimo tvarkos. Dėl to Kauno apygardos teismas priėmė prieštaringą sprendimą: nutarties aprašomojoje dalyje parašė, kad S. G. apeliacinis skundas netenkintinas, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje parašė, kad S. G. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, ir panaikino apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria panaikintas 2010 m. lapkričio 30 d. Valstybinės darbo inspekcijos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Ši bylos dalis buvo perduota prokurorui procesinei klaidai ištaisyti. Teisėjų kolegija dėl šios nutarties dalies konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas netinkamai surašė nutartį, pažeidė BPK 332 straipsnį bei principą, kad teismų sprendimai turi būti aiškūs ir suprantami proceso dalyviams, kad nekiltų teismo sprendimų vykdymo problemų, ir taip pats padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimą.
Kas dėl prokuroro kasacinio skundo, tai iš bylos aplinkybių matyti, kad tik gavęs 2011 m. birželio 22 d. baudžiamąjį įsakymą S. G. sužinojo apie netinkamą įstatymo pritaikymą, jo teisių pažeidimą, pritaikius jam dvigubą nubaudimą už tą pačią veiką. Todėl jis tik po šios datos, gavęs teismo baudžiamąjį įsakymą, galėjo skųsti dėl jo priimtus sprendimus, tarp jų ir 2010 m. lapkričio 30 d. Valstybinės darbo inspekcijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tą jis padarė 2011 m. liepos 11 d. surašydamas prašymą surengti teisminį jo bylos nagrinėjimą, nes jo manymu, turėjo būti panaikinta anksčiau jam paskirta administracinė nuobauda.
ATPK 292 straipsnis (Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarka) numato, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal šio kodekso 281 straipsnyje nustatytas taisykles (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. sausio 1 d.). Taigi apylinkės teismas pagal įstatymą buvo kompetentingas nagrinėti skundus dėl pareigūnų paskirtų administracinių nuobaudų. Priimdamas sprendimą iš esmės dėl administracinės atsakomybės panaikinimo, teismas neviršijo įstatymu nustatytos savo kompetencijos ribų. Tačiau apylinkės teismas pažeidė skundų priėmimo ir nagrinėjimo procesinę tvarką, nustatytą ATPK 23² skirsnyje. ATPK 293 straipsnis (Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminas) nustato, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. S. G. prašymas surengti teisminį bylos nagrinėjimą tam tikra prasme gali būti vertintinas ir kaip apeliacinis skundas dėl ankstesnio Valstybinės darbo inspekcijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas turėjo išaiškinti, kad turi būti paduotas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, ir kokia yra skundų padavimo tvarka, tačiau to nebuvo padaryta.
Turint galvoje specifinę situaciją ir tai, kad, kaip mini prokuroras, kasaciniame skunde prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą terminas pasibaigė 2011 m. gruodžio 20 d. ir nėra kito kelio pašalinti principo non bis in idem pažeidimą, teisėjų kolegija laiko, kad toks pažeidimas šioje situacijoje nelaikytinas esminiu, suvaržiusiu asmenų teises, nes bet kokiu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje būtų analogiškas. Atsižvelgiant į baudžiamojo proceso ekonomiškumo principą, bylos turi būti nagrinėjamos ir sprendimai priimami kuo greičiau ir efektyviau, neturi būti daromos kliūtys greitai priimti sprendimą byloje, atkurti pažeistas piliečių teises, jei yra tokios teisinės galimybės. Jei būtų laikomasi Kauno apygardos teismo sprendimo šioje byloje, teisingumo atkūrimas, kuris šiuo atveju yra tik formalumas, užimtų daug laiko, pažeistų S. G. teises ir netarnautų baudžiamojo proceso paskirčiai, įtvirtintai BPK 1 straipsnyje, kuriame teigiama, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Be to, šiuo atveju toks dvigubo baudžiamumo negalimumo principo pažeidimo atkūrimas tampa neįmanomas.
Kolegija laiko, kad apylinkės teismo sprendimas dėl administracinės nuobaudos panaikinimo neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pamatiniams teisės principams. Juo siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintą šalių teisę į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą. Dėl to paliktina galioti apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria panaikinta S. G. neteisėtai paskirta administracinė nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio dalis, dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo S. G. nubaustas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį 2750 Lt bauda, panaikinimo, ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį.