Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nutartimi buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės J. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 50⁶ str. l d. pagal mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) pareiškimą dėl kreditorinių teisių pažeidimo.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-09-10 nutarimu J. M. skyrė administracinę nuobaudą - 6000 Lt baudą. Teismas konstatavo, jog apeliantė pažeidė jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių teises, todėl padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ str. 1 d.

J. M. skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-09-10 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad ji nubausta nepagrįstai, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonėje nedirba, su ja nėra sudaryta darbo ar atstovavimo sutartis, įmonė nevykdo veiklos, savo ofiso neturi, kas gauna korespondenciją bendrovės adresu, ji nežino. Skunde teigiama, kad nors ji ir buvo išrinkta direktore, tačiau darbo sutartis su ja sudaryta nebuvo, o vien rinkimų protokolas nesuteikia teisės vadovauti ir atstovauti įmonę, todėl ji niekada neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo funkcijų. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 p. sakoma, kad su bendrovės vadovu turi būti sudaryta darbo sutartis. Nurodo, jog bendrovės akcijas nupirko Kinijos piliečiai, kurie negali atvykti į Lietuvą ir priimti sprendimo dėl Direktoriaus pakeitimo ar veiklos vykdymo, dėl ko jos prašymas Registrų centrui dėl išregistravimo iš juridinių asmenų registro UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenio valdymo organo direktorės pareigų nebuvo patenkintas. Nurodo, kad teismas netyrė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-12-31 d. balansą Valstybės įmonei Registrų Centras surašė ir pateikė ne ji, be to, pašto korespondencija buvo siunčiama (duomenys neskelbtini), jos adresas yra kitas ir apie mokesčių inspekcijos siųstus pranešimus ji negalėjo žinoti. Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įmonės savininkai ar vadovas privalo skelbti bankrotą po to, kai įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, tačiau apylinkės teismas neišreikalavo, o Valstybinė mokesčių inspekcija teismui nepateikė įrodančių dokumentų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Taip pat nurodo, kad šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonės vadovas privalo pateikti savininkui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai yra Kinijos piliečiai, todėl neįteikus atitinkamų dokumentų bankroto bylos iškėlimas vadovo iniciatyva yra neįmanomas.

Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo J. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad J. M. skundas atmestinas.

ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 5000 iki 10 000 Lt. Taigi, kreditorių teisių pažeidimas turi pasireikšti bent viena iš straipsnyje nurodytų veikų: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nesilaikymu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimu, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymų numatytais atvejais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi išsamiai įvertinti byloje surinktus esminius įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis, ir esant pakankamai įrodymų, kad J. M. ATPK 50 ⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą padarė nepateikdama teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrįstai pripažino pareiškėją padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d.

Nors pareiškėja savo kaltės dėl nustatyto pažeidimų nepripažino, teigdama, kad ji realiai nevadovavo bendrovei ir jokios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neturėjo, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina ją padarius nustatytą pažeidimą.

Iš mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašų (b. l. 3-6), matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nurodyta J. M., statusas galioja nuo 2010-05-12, nepanaikintas; iš integruotos kliento informacijos – Balanso (b. l. 7), matyti, kad mokestinė prievolė sudaro 183 062,71 litus, kad šios mokestinės prievolės mokėjimo terminas suėjęs; išrašas iš Juridinių asmenų registro (b. l. 8-10) patvirtina, kad pagal 2011 metų balansą, ataskaitinių metų pabaigoje ilgalaikio ir trumpalaikio turto bendrovė neturėjo, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 106186,00 Lt, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančiųjų nėra; VĮ „Registrų centras“ išrašo 2013-04-02 duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra; VĮ „Regitra“ išrašo 2013-04-02 duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra. Pagal antstolių informacinės sistemos pateiktus duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užvesta dešimt vykdomųjų bylų pagal kitų kreditorių reikalavimus. Visų šių faktinių domenų visuma neginčijamai patvirtina, jog nuo 2011 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė ir buvo nemoki.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad nuo 2012 m. liepos mėnesio buvo vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose esančių lėšų, tačiau kredito įstaigoms duoti nurodymai nebuvo įvykdyti, VMI 2012-09-13 priėmė sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, šis sprendimas buvo išsiųstas bendrovei, informuojant, kad, nesumokėjus nurodytos sumos, sprendimas bus perduotas vykdyti antstoliui. Šios nurodytos sumos nesumokėjus, 2012-11-21 sprendimas buvo išsiųstas antstolei vykdyti, apie tai informuota ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau mokestinė nepriemoka nebuvo išieškota. VMI 2013 m. balandžio 10 d. išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame buvo prašoma iki 2013 m. gegužės 31 d. sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką bei buvo informuota, jog Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įmonei negalint arba neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Per nurodytą laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka nesumokėta, informacijos, kad J. M. būtų kreipusis į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra.

J. M. tiek bylos tyrimo metu, tiek ir apeliaciniame skunde pagrindinį savo nekaltumo argumentą nurodo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties su ja nesudarymą, dėl ko, jos teigimu, ji neįgijo pareigos atlikti bendrovės vadovo funkcijas. Šis apeliantės argumentas jos kaltės dėl inkriminuoto pažeidimo nepaneigia.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) (antroji knyga) 2.87 str. nustato vadovui pareigas, kurių jis privalo laikytis bei kuriomis privalo vadovautis savo veikloje: tai pareiga veikti sąžiningai ir protingai; būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nenaudoti bendrovės informacijos ir turto, informuoti apie vadovo sandorius su bendrove. Šios pareigos įpareigoja vadovą vadovautis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, laikytis įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, elgtis taip, kad jo veikla neprieštarautų bendrovės veiklos tikslams bei būtų suderinta su bendrovės vidaus dokumentais. Tik įmonės vadovo civilinei atsakomybei yra taikomos specialios CK nuostatos, o kitų darbuotojų atsakomybė yra reglamentuojama darbo teisės normų. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 37 str. 7 dalis nustato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos ir valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, taigi bendrovės vadovas privalo ne tik laikytis darbo sutarties sąlygų, bet kartu turi pareigas, nurodytas ir kituose teisės norminiuose aktuose. Bendrovės vadovo teisinis statuso reglamentavimas duoda pagrindo teigti, kad, nepaisant to, ar su vadovu sudaroma darbo sutartis, jau nuo pat jo paskyrimo momento jis privalo vykdyti ir atlikti specifines, ypatingas, būtent tik jam nustatomas pareigas, o jas pažeidus, atsiranda ir vadovo atsakomybės klausimas. Taigi, net ir nesudarius su vadovu darbo sutarties, jis, jau išrinkus jį bendrovės vadovu bei juridinių asmenų registrui pateikus tai patvirtinančius duomenis, šis įgyja įstatymuose reglamentuotas pareigas, kurias pažeidus, atsiranda ir atsakomybė.

Kaip paminėta aukščiau, viešajame juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu J. M. registruota nuo 2010-05-12. Tą faktą, kad apeliantė iš tiesų įregistruota bendrovės vadove patvirtina ir pačios pažeidėjos pateiktas Registrų centro Alytaus filialo 2012-10-15 raštas, iš kurio matyti, kad J. M. prašymas išregistruoti jos kaip bendrovės vadovo duomenis, nebuvo tenkintas, t. y. J. M. ir toliau liko įregistruota bendrovės vadove (b. l. 57). Tą apeliantės argumentą, kad ji niekada nevykdė bendrovės vadovo pareigų, paneigia jos pačios prie skundo pateiktas akcininkų sąrašas (b. l. 58), kurį ji yra patvirtinusi savo, kaip bendrovės direktorės, parašu. Ir kiti apeliacinio skundo argumentai, jog J. M. dėl ne nuo jos valios priklausančių priežasčių negali būti išregistruota iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų, kad ne ji teikė balansą juridinių asmenų registrui ir todėl nieko nežinojo apie įmonės nemokumą, yra nepagrįsti, nes, kaip paminėta aukščiau, neginčijamais duomenimis patvirtintas jos, kaip minimos bendrovės vadovo statusas, kas įpareigojo ją domėtis vadovaujamos bendrovės veikla, finansine padėtimis, laikytis įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl laikytina, kad apeliantė privalėjo žinoti apie jos vadovaujamos bendrovės nemokumą ir mokestines nepriemokas bei imtis įstatyme numatytų priemonių šias problemas spręsti.

Nepagrįstas skundo motyvas dėl apeliantės neinformavimo apie mokesčių inspekcijos siųstus pranešimus, juos siunčiant ne jos gyvenamuoju adresu. Iš bylos duomenų matyti, kad pranešimus VMI siuntė juridinių asmenų registre nurodytu UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu, jokie kiti pasikeitę įmonės kontaktiniai duomenys nebuvo viešai paskelbti. Vadovaujantis civilinio proceso kodekso 123 str. 4 d. nuostata, nepavykus dokumentų įteikti viešai nurodytu juridinio asmens adresu, jis laikomas įteiktu praėjus nuo jo išsiuntimo 10 dienų. Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, galioja tas pats korespondencijos siuntimo principas, t. y. pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo siunčiamas atsakovo buveinės adresu ir jis laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms po jo išsiuntimo. Taigi, VMI visus procesinius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė tinkamu adresu, nepažeidžiant jokių įstatymų nuostatų, todėl laikytina, kad jie buvo įteikti tinkamai ir bendrovės vadovei J. M. nebuvo jokių kliūčių įvykdyti savo pareigą - kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, pagrįstai pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė J. M., žinodama, kad įmonė yra nemoki ir nėra galimybės atsiskaityti su įmonės kreditore – VMI, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, turint pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, to nepadarė, t. y. teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė, tuo pažeidė kreditorės – VMI teises, todėl J. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 50⁶ str. l d.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo išvados, bei padarė pagrįstas išvadas dėl J. M. kaltės, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 51⁶ str. 1 d. Administracinė nuobauda pažeidėjai už šio pažeidimo padarymą paskirta sankcijos ribose, nepažeidžiant LR ATPK 30, 30², 33 straipsnių reikalavimų, ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti ( ATPK 20 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.