- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-430-565/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02232-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- M. Š.
- Ieškovas
- V. P., S. P.
- Trečiasis asmuo
- D. K., S. N., Trakų rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškovų V. P. ir S. P. ieškinį atsakovei M. Š. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys D. K., S. N., Trakų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydami pripažinti ieškovams teisę įteisinti savavališką statybą ir be atsakovės sutikimo gauti specialiuosius architektūros reikalavimus ūkinio pastato statybai bei buto rekonstravimui, pristatant verandą.
Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 778/3459 dalys 0,3459 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kiti žemės sklypo bendraturčiai yra: atsakovė, kuriai asmeninės nuosavybės teise priklauso 455/3459 dalys žemės sklypo, trečiasis asmuo D. K., asmeninės nuosavybės teise valdantis 55/3459 dalis žemės sklypo, ir trečiasis asmuo S. N., asmeninės nuosavybės teise valdantis 1668/3459 dalis žemės sklypo. Ieškovai, atsakovė ir tretieji asmenys taip pat yra 178,03 kv. m. bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.
Ieškovė 2012-12-05 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-148-804/2012 buvo įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti savavališkai pastatyto 68 kv. m. ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastatyto 16,84 kv. m. medžio karkaso priestato statybą leidžiantį dokumentą ir sutikimą.
2013-10-24 ieškovai pateikė žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčiams prašymus duoti sutikimus savavališkos statybos įteisinimui. Tretieji asmenys D. K. ir S. N. sutikimus davė, tačiau atsakovė sutikimą duoti atsisakė, savo atsisakymo visiškai nemotyvuodama. Tokiu savo pasyviu elgesiu – neveikimu, atsakovė trukdo ieškovams įgyvendinti savo teisę į statybą, šalinant savavališkos statybos padarinius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015-06-01 sprendimu ieškinį patenkino – pripažino ieškovams teisę įteisinti savavališką statybą ir be atsakovės sutikimo gauti specialiuosius architektūros reikalavimus ūkinio pastato statybai bei buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimui, pristatant verandą.
Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimu ieškovė buvo įpareigota per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti savavališkai pastatyto 68 kv. m. ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastatyto 16,84 kv. m. medžio karkaso priestato statybą leidžiantį dokumentą ar sutikimą. Siekdama vykdyti nurodytą sprendimą, ieškovė kreipėsi į Tarkų rajono savivaldybės administraciją su prašymu gauti specialiuosius architektūros reikalavimus, tačiau ieškovės prašymą tenkinti buvo atsisakyta, nurodant, kad statytojas, norėdamas rekonstruoti bendra nuosavybe valdomą statinį, privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus. Nurodytu atveju nebuvo pateiktas atsakovės sutikimas.
Iš teismui pateikto ieškinio bei ieškovų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovai siekia įteisinti prie jiems priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pristatytą verandą, kuri byloje esančiame 2009-06-15 plane pažymėta 4a1/m. Kadangi atsakovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ši savavališkai ieškovų pastatyta veranda atsakovės interesų nepažeidžia, ieškovai yra parengę buto rekonstravimo planus, kiti bendraturčiai buto rekonstrukcijai, pristatant verandą taip pat neprieštarauja, padarė išvadą, kad ginčo dėl buto rekonstrukcijos, pristatant verandą, nėra, todėl ieškovų ieškinį šioje dalyje patenkino visiškai.
Iš byloje esančių įrodymų teismas neturėjo pagrindo padaryti išvados, kad namo priestato 3a1/p statyba yra savavališka. Teismas taip pat pažymėjo, kad, vertinant atsakovės atsikirtimus, būtina atsižvelgti į ieškinio dalyką, kurį sudaro reikalavimas be atsakovės sutikimo gauti specialiuosius architektūros reikalavimus ūkinio pastato statybai ir buto rekonstrukcijai, pristatant verandą. Reikalavimas be atsakovės sutikimo gauti specialiuosius architektūros reikalavimus namo priestato 3a1/p įteisinimui nebuvo reiškiamas. Kadangi atsakovės atsikirtimai turi būti susiję su ieškovų pateiktame ieškinyje nurodyto dalyko pagrįstumu, atsakovės motyvai, susiję su priestato 3a1/p savavališkos statybos faktu, kurio pagrindu atsakovė atsisakė suteikti sutikimą savavališkos statybos įteisinimui, negali būti vertintini kaip pagrįsti.
Vertindamas atsakovės nurodytą aplinkybę, kad dėl ūkinio pastato, kurio plotas 68 kv. m., statybų, buvo užimta atsakovės valdomo žemės sklypo dalis, teismas pažymėjo, kad bylos duomenys įrodo, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso 455/3459 dalys žemės sklypo dalys, tuo tarpu ieškovams priklauso 788/3459 dalys žemės sklypo, kuriame yra šalims priklausantys pastatai. Atsakovei nesutinkant su tuo, kokiu būdu ieškovai naudoja jiems priklausančią žemės sklypo dalį, arba manant, kad ieškovai pažeidžia atsakovės interesus naudodamiesi jai priklausančia žemės sklypo dalimi, atsakovė savo teises galėtų ginti CK 4.80 str. numatytu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba CK 4.81 str. numatytu naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo institutu. Nagrinėjamoje byloje, nesant išspręstam atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo klausimui, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovai, pastatydami 68 kv. m. ūkinį pastatą, užėmė atsakovės žemės sklypo dalį arba sumažino pravažiuojamąją kelio dalį tarp šalims priklausančių pastatų. Be to, nurodytų aplinkybių taip pat negalima konstatuoti iš šalių pateiktų nuotraukų.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, atskleidžiančių dėl savavališkos statybos įteisinimo galintį atsirasti negatyvų poveikį atsakovės, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturtės, teisėms ir teisėtiems interesams, todėl ieškinį visiškai patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. 2012-12-05 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-148-804/2012, kuriuo ieškovė buvo įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti savavališkai pastatyto 68 kv. m. ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyto 16,84 kv. m. medžio karkaso priestato statybą leidžiantį dokumentą ir sutikimą, įvykdymo terminas baigėsi 2014-05-01. Su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo ieškovai kreipėsi 2014-08-27. Todėl ieškovai praleido teismo nustatytą terminą atlikti tam tikrus veiksmus ir neprašė šio termino atnaujinti ar pratęsti. CPK 75 str. 1 d. nustato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė teismo nustatyto termino praleidimo pasekmių, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
2. Kai ieškovai ketino statyti ūkinį pastatą, atsakovė tam neprieštaravo, tačiau prašė, kad jis neužimtų daugiau vietos, nei buvę ūkiniai pastatai ir neužstotų pravažiavimo. Bet ieškovai į atsakovės prašymus neatsižvelgė, nes pastatytas ūkinis pastatas užima daugiau vietos nei anksčiau buvę statiniai, be to, dėl pastatyto ūkinio pastato sumažėjo pravažiavimas ir, esant būtinybei, atsakovės būsto negalėtų pasiekti gaisrinė, greitoji, taip pat kiti didesni automobiliai. Todėl būtent ieškovai pažeidžia atsakovės, kaip bendraturtės, teises.
Ieškovai su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Kreipiantis į teismą teisminės gynybos yra taikomos CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį, o ne CPK nustatyti procesiniai terminai, kurie yra taikomi tam, kad ginčas teisme būtų išspręstas operatyviai ir ekonomiškai. Todėl ieškovas kreipiantis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, netaikytinas CPK 75 str.
2. Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą statybos darbams teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio daikto pakeitimas ar pastatymas pažeidžia atsisakančio duoti sutikimą bendraturčio, kaip savininko, teises. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, tenka sutikimą atsisakančiam duoti bendraturčiui. Atsakovės teiginiai, kad ūkinio pastato statyba pažeidžia atsakovės teises, paremti niekuo neįrodytais atsakovės subjektyviais samprotavimais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovams, atsakovei, tretiesiems asmenims D. K. ir S. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,3459 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimu ieškovė buvo įpareigota per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti savavališkai pastatyto 68 kv. m. ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastatyto 16,84 kv. m. medžio karkaso priestato statybą leidžiantį dokumentą ar sutikimą.
2014-05-23 prašymu dėl sutikimo davimo ieškovai kreipėsi į atsakovę, prašydami iki 2014-06-06 duoti sutikimą statyti antrą gyvenamąjį namą ir/ar ūkinį pastatą, taip pat atlikti ieškovams priklausančio buto rekonstrukciją, pastatant priestatą, prie prašymo pridedama projekto kopija. Atsakovė prašymo antro gyvenamojo namo ir/ar ūkinio pastato, taip pat buto rekonstrukcijai nedavė. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1., 34 p. vienas iš statybą leidžiančių dokumentų yra žemės sklypo bendraturčio rašytinis sutikimas, kai žemės sklypas, kuriame statomas statinys, nuosavybės teise priklauso keliems bendrasavininkams.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.
Kaip jau nurodyta, prie 2014-05-23 prašymo dėl sutikimo davimo ieškovai pridėjo projekto kopiją. Buto rekonstravimo ir pagalbinio ūkio pastato statybos projektas, 2014 m. parengtas UAB „Trakuva“, skirtas bendrasavininkų sutikimui gauti, pridėtas ir prie ieškinio. Taigi, ieškovai tinkamai atskleidė atsakovei savo planus, susijusius su buto priestato statyba ir ūkinio pastato statyba. Projekto tekstinėje dalyje nurodyta, kad projektuojant buvo laikomasi statybos normų ir taisyklių, ekologinių, higienos ir priešgaisrinių reikalavimų. Eksplikacijoje yra nurodytas esamas įvažiavimas į sklypą, iš eksplikacijos matyti, kad projektuojamas ūkinis pastatas (Nr.7) nesumažina esamo įvažiavimo. Tuo tarpu atsakovė be bendro pobūdžio teiginių, kad statomas ūkinis pastatas užima daugiau vietos nei ankščiau buvę statiniai, užstoja šviesą, kad dėl ūkinio pastato statybos sumažėjo pravažiavimas ir atsakovės būsto negalės pasiekti gaisrinė, greitoji, taip pat kiti didesni automobiliai, kad ūkinis pastatas kelia grėsmę dėl gaisro, dėl sniego kritimo nuo stogo, nepateikė motyvuotų argumentų, akivaizdžiai atskleidžiančių projektuojamo ūkio pastato negatyvų poveikį atsakovės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, teisėms ir teisėtiems interesams (CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė jos nuosavybės teisės pažeidimų, ir atsakovės atsisakymą duoti sutikimą buto priestato ir ūkinio pastato statybai pagrįstai pripažino trukdančiu ieškovams įgyvendinti teisę į statybą.
Įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį, yra ieškinio senatis. Ieškinio senaties terminai, jų taikymas, skaičiavimas, pabaigos pasekmės reglamentuojami CK VII skyriuje. Apeliaciniame skunde nurodytas CPK 75 str. reglamentuoja procesinių terminų praleidimo pasekmes. Procesinis terminas – tai įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys arba kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesinių terminų tikslas – užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylos išnagrinėjimą. Laikotarpiai veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose laikytini procedūriniais terminais; nuo ieškinio senaties terminų ir procesinių terminų procedūrinius terminus galima atskirti pagal tai, kad procedūrinis terminas tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme. Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-05 sprendime nustatytas 6 mėnesių terminas nuo šios sprendimo įsiteisėjimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ar sutikimą laikytinas procedūriniu terminu, nes jis susijęs su tam tikrų procedūrų, siekiant įteisinti savavališką statybą, atlikimu ne teisminėse, o statybą reglamentuojančiose procedūrose. Šio termino praleidimas galėtų sukelti Vilniaus apygardos teismo 2013-11-11 nutartyje nurodytas pasekmes, t.y. teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytus priestatą ir ūkinį pastatą, bet ne ieškovų teisės ginti teisme bendrosios dalinės nuosavybės teisę panaikinimą.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.