- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- 2-148-804/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Rasai Šimkūnaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą 68 kv.m ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), Trakų rajone (toliau –ūkinis pastatas) bei prie gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, esančio buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), (toliau – buto) pastatytą 16,84 kv.m medžio karkaso priestatą (toliau – priestatas) ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat prašo teismo sprendime nurodyti, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą bei priestatą ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė neturėdama statybą leidžiančio dokumento, pastatė ūkinį pastatą ir priestatą. Vadovaujantis LR statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas), Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 (toliau – STR) „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ nuostatomis, atsakovės pastatytas 68 kv. m ūkinis pastatas priskirtinas II grupės, o medžio karkaso priestatas - I grupės nesudėtingiems statiniams. Pagal Statybos įstatymo reikalavimus, atsakovė vykdomoms statyboms privalėjo turėti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytam supaprastintam priestato statybos projektui, taip pat valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą, pasirašytą civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vadovaudamasi Statybos įstatymo nuostatomis bei kitais teisės aktais dėl vykdytų statybos darbų 2010-04-16 atsakovei buvo surašytas savavališkos aktas Nr. SSA-00-100416-00004. 2010-05-24 reikalavimu Nr. 2D-5774 iš atsakovės pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2010-10-24 nugriauti savavališkai pristatytą priestatą ir ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2011-06-07 aktu Nr. FAK-1741 nustatyta, kad priestatas nenugriautas, t.y. reikalavimas neįvykdytas. Nuo 2010-10-01 įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, vadovaujantis šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi atsakovė turėjo teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau joks statybą leidžiantis dokumentas pateiktas nebuvo. Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji yra yra 156,28 kv m. bendro ploto pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane lAlm, esančio (duomenys neskelbtini)., Trakų r. sav., bendraturtė su M. Š., D. K. ir S. N.. 2010-03-17 ji kreipėsi į UAB „Traksalis" dėl žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)., ribų suformavimo ir plano paruošimo, bei jai priklausančios namų valdos dalies išsipirkimo. UAB „Traksalis“ patikrino duomenis ir nustatė, kad dalis žemės sklypo yra įregistruota VĮ „Registrų centras“. Taip pat buvo nustatyta, kad paruošto plano riba kerta esamą natūroje gyvenamąjį namą bei planinė dalis neatitinka galiojančių kadastro nuostatų reikalavimų. Susiklosčiusi situacija buvo paaiškinta išpirktos žemės sklypo dalies namo bendraturčiui D. K., kuris sutiko pertvarkyti dokumentus bei pasirašė naujai paruoštą planą ir ribų paženklinimo parodymo aktą. Kitas gyvenamojo namo bendraturtis S. N. dokumentus taip pat pasirašė. Gyvenamojo namo bendraturtė M. Š. atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą bei paruoštą UAB „Traksalis“ 3459 m² žemės sklypo ribų planą. UAB „Traksalis“ paruošė bendraturčių aplinkinės 3459 m² žemės sklypo ribos planą, kurių žemės plotas šiuo metu yra valstybinis, kuris turi būti įteisintas visas, (tai yra 3459 m² ploto), su bendra aplinkine žemės sklypo, esančio Kriaušių g. 8, Rūdiškių m., riba. Nesant M. Š., kaip bendraturtės pritarimo, byla nebuvo nederinama. Susiklosčius tokiai situacijai tarp bendraturčių atsakovė V. P., ieškiniu kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą prašydama leisti derinti 3459 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., kadastrinių matavimų bylas, nesant bendraturtės M. Š. pritarimo raštu (sutikimo). Atsakovė nurodo, kad atliko aktyvius siekdama teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti bei VĮ „Registrų centras" įregistruoti statinį - priestatą prie gyvenamojo namo (žymėjimas plane 4al / m) ir ūkinį pastatą, žymėjimas plane 611 /m, tačiau bendraturtės M. Š. nesutikdama pasirašyti kadastrines bylas, kliudo jai ne tik įregistruoti aplinkinę žemės sklypo ribą, bet tuo pačiu ir įgyvendinti savo teisę į statybą. Dėl šių priežasčių atsakovė negali atlikti tolimesnių veiksmų, susijusių su statybos įteisinimu. Atsakovė taip pat nurodė, kad praleistas Statybos įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas pareikalauti iš atsakovės pašalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi savavališkos statybos aktas buvo surašytas 2010-04-16, o reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo priimtas 2010-05-24.
Trečiasis asmuo ieškinį palaikė ir sutinka su ieškovo išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo atsakovei V. P. nuosavybės teise priklauso Butas, esantis (duomenys neskelbtini)., Trakų r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 40-41)
2010-04-16 atsakovei buvo surašytas savavališkos aktas Nr. SSA-00-100416-00004 (b.l. 5-7), kuriame užfiksuota, kad statytoja V. P. savavališkai pastatė 68 kv.m ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), Trakų r. bei prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Trakų r., 16,84 kv.m medžio karkaso priestatą, neturėdama statybos leidimo, supaprastinto statinio projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais. 2010-05-24 atsakovei buvo surašytas reikalavimas Nr. 2D-5774, vadovaujantis minėtu savavališkos statybos aktu, ir iš atsakovės pareikalauta likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pristatytą priestatą ir ūkinį pastatą, pertvarkyti (atstatyti) savavališkai pastatytus pastatus į pirminę padėtį ir savo lėšomis sutvarkyti statybvietę. Taip pat atsakovė įspėta, kad neįvykdžius šio reikalavimo, bus kreipiamasi į teismą dėl įpareigojimo vykdymo. (b.l. 8) Iš faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2011-06-07 akto Nr. FAK-1741 matyti, kad priestatas ir ūkinis pastatas nenugriauti. (b.l. 9-10)
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė bei S. N. prašė jiems parduoti jiems priklausančią namų valdos žemės sklypo dalį, pagal sudarytas kadastrinių matavimų bylas, kurias parengė UAB „Traksalis“ ir kurias pasirašė visi gyvenamojo namo butų savininkai išskyrus M. Š.. (b.l. 34, 35) Trakų rajono savivaldybės administracija grąžino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r., kadastrinių matavimų dokumentus ir jų nederino nesant bendratutės M. Š. pritarimo raštu. (b.l. 32, 33). Ieškovė 2011-08-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. Š. dėl pažeistų teisių gynimo, kuriuo prašo teismo leisti derinti 3459 kv.m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r., kadastrinių matavimų bylas, nesant bendratutės M. Š. pritarimo raštu (sutikimo). (b.l. 28-31) Šiuo metu byloje nėra sprendimo.
Nuo 2010-10-01 pasikeitus Statybos įstatymo nuostatoms atsirado galimybė įteisinti savavališką statybą, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikiamą dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą.
Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t.y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Todėl nagrinėjant šią bylą yra taikomos CK 4.103 str. redakcija įsigaliojusi nuo 2011-01-01 ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija įsigaliojusi 2012-06-05.
Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymas. Šio įstatymo 28 str. 7 d. numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją, <...> gauti statybą leidžiantį dokumentą <...>; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
Statybos įstatymo 28 str. 8 d. numato, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.
Taigi, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti atsakovus nugriauti statinį ar jo nenugriauti, teismas visų pirma įvertina savavališkai pastatyto statinio įteisinimo galimybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama įteisinti savavališką statybą, tačiau pagrindinė kliūtis užbaigti įteisinimo procesą yra bendraturtės M. Š. atsisakymas duoti sutikimą, kuris reikalingas norint išsipirkti namų valdos žemės sklypo dalį, o tada užbaigti statybų įteisinimo procedūrą.
Ieškovas teismo posėdžio metu sutiko, kad atsakovams būtų nustatytas terminas parengti projektinę dokumentaciją ir gauti priestato prie gyvenamojo namo statybą leidžiantį dokumentą, tačiau dėl užsitęsusių procedūrų ir atsakovų neiniciatyvumo ieškovas vėl prašė teismo įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo ir sutvarkyti statybvietę.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17 nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).
Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovė ne tik pripažįsta neteisėtos statybos faktą ir nori įteisinti neteisėtą statybą, bet jau ir ėmėsi visų įmanomų veiksmų tam įgyvendinti. Ieškovo ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas iš dalies.
Ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todėl iš atsakovės valstybei priteistina 139 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. žyminio mokesčio valstybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Įpareigoti V. P. per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo gauti savavališkai pastatyto 68 kv.m ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r., ir prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, esančio buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyto 16,84 kv.m medžio karkaso priestato, statybą leidžiantį dokumentą ar sutikimą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. P. 139 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.