Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-09-22 · Civilinė byla Nr. e2VP-38181-820/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-22
Bylos Nr.
e2VP-38181-820/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Pareiškėjas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Skolininkas
V. R.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuotieji asmenys: skolininkė V. R., skolininkės sutuoktinis A. R. ir antstolė V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė teismui prašymą dėl skolininkės V. R. turto dalies bendrojoje jungtinėje nustatymo. Nurodo, jog antstolė V. M. vykdo vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. R. išieškotojui VSDFV Vilniaus skyriui. Pareiškėjas prašo nustatyti skolininkės V. R. ir jos sutuoktinio A. R. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – kiekvienam po ½ dalį A. R. darbo užmokesčio.

Pareiškimo, jo priedų kopijos ir teismo pranešimai buvo išsiųsti suinteresuotiems asmenims.

Atsiliepimas

Per teismo nustatytą terminą suinteresuotieji bylos nepateikė atsiliepimų į pareiškėjo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis pareiškimo nagrinėjimas nėra būtinas (CPK 593 str. 3 d.), todėl pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog antstolė V. M., vykdydama VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. vasario 7 d. išduotą sprendimą Nr. (7.5-) 7-10-10454, 2012 m. balandžio 4 d. išduotą sprendimą Nr. (7.5-) 7-10-27301, 2012 m. balandžio 5 d. išduotą sprendimą Nr. (7.5-) 7-10-27345, 2012 m. gegužės 16 d. išduotą sprendimą Nr. (7.5-) 7-10-37233, 2012 m. rugsėjo 5 d. išduotą sprendimą Nr. (7.5-) 7-10-69115, 2012 m. rugsėjo 5 d. išduotą sprendimą Nr. (7.5-) 7-10-69119, 2012 m. rugsėjo 25 d. išduotą sprendimą Nr. (7.5-) 7-10-75785, 2012 m. lapkričio 13 d. išduotą sprendimą Nr. (7.5-) 7-10-88017, 2013 m. balandžio 8 d. išduotą sprendimą Nr. (7.5-) 7-10-25601, 2013 m. gegužės 8 d. išduotą sprendimą Nr. (7.5-) 7-10-34754, 2013 m. liepos 8 d. išduotą sprendimą Nr. (7.5-) 7-10-48786, 2013 m. rugsėjo 9 d. išduotą sprendimą Nr. (7.5-) 7-10-62678, 2013 m. lapkričio 7 d. išduotą sprendimą Nr. (7.5-) 7-10-76967, 2014 m. sausio 8 d. išduotą sprendimą Nr. (7.5-) 7-10-933 ir 201 m. kovo 6 d. išduotą sprendimą Nr. (7.5-) 7-10-14556 dėl 715,51 EUR dydžio skolos išieškojimo iš skolininkės V. R. išieškotojui VSDFV Vilniaus skyriui, priėmė 2016 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymą, kuriuo tenkino išieškotojo prašymą ir pratęsė išieškotojui VSDFV Vilniaus skyriui terminą kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo nuo patvarkymo įteikimo dienos, kad būtų nustatyta skolininkės V. R. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. R., dalis. Prašyme pareiškėjas nurodo, jog skolininkė ir jos sutuoktinis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turi butą, neįrengtos pastogės dalį, skolininkės sutuoktinis dirba VšĮ (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl skolininkės V. R. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. R., nustatymo, kuriuo prašo padalinti sutuoktiniams V. R. ir A. R. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą, t.y. A. R. gaunamą darbo užmokestį į dvi lygias dalis ir V. R. nustatyti teisę į ½ dalį A. R. gaunamo darbo užmokesčio.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad V. R. ištekėjusi. Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo su skolininku būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno darbinės veiklos ar intelektinės nuosavybės, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas nustatė, kad likvidaus asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininkės V. R. įsiskolinimą, ji neturi. Kadangi skolininkė negauna darbinių pajamų, o kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, skolininkė neturi, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jos dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jai ir sutuoktiniui bendrojoje nuosavybėje priklauso. Skolininkės sutuoktinio A. R. vardu nėra registruotų transporto priemonių. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymų matyti, kad skolininkės sutuoktinis A. R. dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. vidutiniškai per mėnesį sudarė 935 EUR neatskaičius mokesčių. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininkės dalį – skolininkės sutuoktinio darbo užmokestis, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad darbo užmokestis yra A. R. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog įsiskolinimas kreditoriui galėtų būti padengiamas iš V. R. gaunamų ar turimų pajamų. Išieškoma skola nėra tokia didelė, jog būtų galima nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą. Teismas negali daryti pagrįstos išvados, jog visa išieškoma iš skolininkės suma gali būti išieškoma iš jos gaunamų ar turimų pajamų, todėl yra pagrindas pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkei V. R. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. R. priklauso ½ dalis A. R. darbinių pajamų. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 str. 2 d. ir 3.123 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Teismas nustatė, jog sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, sutuoktiniams nenustatyta sveikatos sutrikimų ir panašių ypatingų aplinkybių, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. R. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. R. ir A. R. nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), kurioje skolininkės ir jos sutuoktinio dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkė V. R. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas vykdomojoje byloje, nėra (CPK 178 str., 185 str.). Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, nustatant, kad ½ skolininkės sutuoktinio A. R. gaunamų pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priklauso skolininkei V. R..

Pažymėtina, kad, vykdant išieškojimą iš A. R. darbo užmokesčio, būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatas ribojančias išieškojimą iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.) bei į ypatumus, išieškant iš skolininko darbo užmokesčio (CPK 733 str. – 743 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 667 str., 593 str.,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą.

Nustatyti skolininkės V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalį: nustatyti, kad skolininkei V. R. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. R. lėšų, gaunamų iš darbinės veiklos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda