Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. K. 2017 m. rugsėjo 3 d., apie 3 val., aikštelėje, Beržų g., Šakiuose, važiuodamas dideliu greičiu, vairavo jam priklausantį automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jo kraujo mėginyje rasta 1,61 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo šeštadienis, brolis jį nuvežė švęsti draugo gimtadienio, ten vartojo alkoholį. Apie 2 val. nakties brolis jį parvežė namo ir pasakė, kad dar važiuos į aikštelę susitikti su draugais. Jis broliui pasakė, kad eis miegoti ir nevažiuos, nes buvo pavargęs, tą dieną daug dirbo. Jis neprisimena, kaip jis atsisėdo į savo automobilį ir nuvažiavo į aikštelę, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Vairuodamas automobilį jis padarė eismo įvykį. Jis supranta, kad jo važiavimas buvo pavojingas, nors įvykio neatsimena. Savo veiksmus vertina neigiamai. Jis keletą kartų yra baustas už greičio viršijimą. Vairuotojo teises jis turi apie 6 metus. Jis mano, kad jo baustumų už greičio viršijimą priežastis – neapdairumas, nes jis keletą kartų nepastebėjo kelio ženklų. D. J. yra jo tėvų draugas. Anksčiau jis su D. J. kiekvieną savaitgalį žaisdavo krepšinį, vėliau buvo išvykęs į užsienį, todėl su D. J. nesusitikdavo. Apie minėtą įvykį šnekėjo su D. J., D. J. jį supranta. Giminystės ir darbinių santykių tarp jo ir D. J. nėra. Šiuo metu gyvena su tėvais, pripažįsta, kad turi problemų su alkoholiu. Dabar alkoholio visiškai nevartoja 3 mėnesius, anksčiau vartodavo per savaitę maždaug vieną kartą. Automobilis „BMW 318“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Jis nevedęs, tačiau turi vieną vaiką, kurį išlaiko, dirba vairuotoju, todėl vairuotojo pažymėjimas jam yra labai reikalingas. Po įvykio lankėsi pas psichologą, kadangi negalėjo suvokti, kodėl taip padarė. Anksčiau girtas niekada nėra važiavęs net 100 metrų, jam niekada nebuvo taip gyvenime papuolę. Supranta, kad pasielgė negerai, stengsis, kad tai daugiau niekada nepasikartotų.

Asmuo, pageidaujantis laiduoti, D. J., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. K. pažįsta nuo vaikystės, yra kartu sportavę, seniai bendrauja su jo tėvais. Šiuo metu su kaltinamuoju bendrauja mažiau, bet pasimato krepšinio aikštelėje. Apie paskutinį įvykį žino, su A. K. kalbėjo apie tai, nesupranta, kodėl A. K. taip pasielgė, kodėl padarė tokį kvailą žingsnį savo gyvenime. Prašo perduoti A. K. jam pagal laidavimą, sutinka prisiimti pilną atsakomybę, kad daugiau A. K. to nepadarys, sutiktų sumokėti už jį užstatą, mano, kad A. K. turėtų visiškai atsisakyti alkoholio.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamojo A. K. kaltę įrodo ne tik jo paties visiškas prisipažinimas, bet ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2017 m. rugsėjo 3 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 3 d. gautas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės A. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 3 d., apie 3 val., aikštelėje prie pastato, Beržų g. 34, Šakiuose, buvo pastebėtas dideliu greičiu važiuojantis ir slystantis šonu automobilis „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui A. K. alkotesteriu „Alkotest 7510“, Nr. ARJK-0091, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,74 promilių girtumas (b. l. 6);2017 m. rugsėjo 3 d. tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 3 d., 3 val. 9 min., Beržų g. ir Bažnyčios g. sankryžoje, Šakiuose, automobilio „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. K. su alkotesteriu „Alkotest 7510“, Nr. ARJK-0091, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,74 promilių girtumas (b. l. 11);Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad A. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,61 promilės etilo alkoholio (b. l. 15);2017 m. rugsėjo 3 d. sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 3 d., 3 val. 10 min., A. K. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 16);Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad VšĮ Šakių ligoninėje prietaisu „Alcotest 6810“ 2017 m. rugsėjo 3 d., 3 val. 40 min., A. K. nustatytas 1,83 promilės girtumas (b. l. 18);2017 m. rugsėjo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas – fotolentelė Nr. 1 iš kurių matyti, kad 2017 m. rugsėjo 3 d., 4 val., automobilio „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esančio aikštelėje, Beržų g. 34, Šakiuose, priekis yra sudaužytas, tai yra sugadintas priekinis buferis, priekinė dešinė lempa, kapotas, dešinys priekinis sparnas (b. l. 22-36).

Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi kaltinamasis A. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,61 promilės, tai yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas D. J. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. D. J. prašyme nurodė, kad jo autoritetas A. K. bus pakankamas veiksnys, leidžiantis užtikrinti tinkamą tolimesnį A. K. elgesį.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51/2010). Taip pat pažymėtina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas penkis kartus, iš jų du kartus už greičio viršijimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 1 dalį. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes apibūdinančią veiką – miesto teritorijoje tamsiu paros metu vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis; kaltinamojo asmenybės pavojingumą – administracine tvarka baustas penkis kartus, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarkas baustas, neteistas, teisę vairuoti turintis gana trumpą laiko tarpą (6 metus), žinojo, kad yra apsvaigęs ir, kad būdamas tokios būklės negali vairuoti transporto priemonės, tačiau sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų prasmę, vairavo automobilį ir sukėlė realų pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei; pateikusio prašymą asmens galimybes daryti įtaką kaltinamojo elgesiui, kai siūlomas skirti laiduotoju kaltinamojo tėvų draugas D. J. paaiškino, kad jis su kaltinamuoju šiuo metu bendrauja mažiau, su kaltinamuoju tiesioginių santykių neturi, kartu negyvena ir jų nesieja darbiniai santykiai, kai laiduotoju siūlomas D. J. nurodė, kad jo autoritetas kaltinamajam bus pakankamas veiksnys leidžiantis užtikrinti tinkamą tolimesnį jo elgesį, tačiau nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, kad laiduotoju siūlomas D. J. neturi galimybės daryti teigiamą įtaką, nors ir jauno, tačiau pakankamai subrendusio ir susiformavusio kaltinamojo elgesiui, kadangi neturi su juo tiesioginių santykių, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo kaltinamąjį A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad įstatymų leidėjas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką pripažino labiau pavojinga, užtraukiančia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi atitikti šio instituto paskirtį, neprieštarauti teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį – formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą – pilnametis, nevedęs, neteistas, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas; kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Teismo vertinimu BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajai paskyrus 60 MGL (2259,60 Eur) baudą.

Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. K. prisipažino esąs kaltas, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirtina – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.

Kaltinamasis A. K. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,61 promilės etilo alkoholio. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį – padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet BK nuostatas, jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam A. K. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis turi teisę vairuoti AM, B1 ir B kategorijos transporto priemones, todėl kaltinamajam uždraustina naudotis šia teise. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kritiškai vertina padarytą veiką, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus, tai yra dvejiems metams.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, tai yra kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam A. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad kaltinamajam A. K. priklausančios transporto priemonės „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis arba sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra daugiau nei 1,5 promilės, yra būtinas. Kaltinamajam A. K. priklausanti transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Konstatuotina, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jei to nebūtų daroma, kaltinamasis, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Akivaizdu, kad įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę, transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo A. K. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė konfiskuotina ir perduotina valstybės nuosavybėn.

Kaltinamajam kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Kaltinamojo A. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstytas ir BPK 297, 298, 302, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą IĮ „Pietvė“, adresu: L. Giros g. 4, Šakiai, priklausantį A. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

A. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.