Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-778-1133/2023 (S) Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04299-2011-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.12.2; 2.5.16

2023 m. gegužės 15 d.

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamojo įsakymo, priimto D. P., tolesnio vykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas, kuriame nurodyta, jog Pravieniškių 2-ajame kalėjime (sveikatos paslaugas teikiančiame padalinyje) nuo 2023 m. gegužės 9 d. gydoma D. P.. Nuteistoji sulaikyta 2023 m. gegužės 5 d., vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Prašo pasisakyti, ar minėtam sprendimui nėra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis.

BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje bei 2 punkte yra nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų ir per šį laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Tais atvejais, kai nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja, o jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo (BK 96 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 96 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vilniaus miesto apylinkės teismo archyvo duomenimis baudžiamoji byla Nr. 1-622-88/2012 sunaikinta (Pagrindas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 metų atrinktų naikinti baigtų baudžiamųjų bylų (dokumentų) 2022 m. vasario mėn. sąrašo kopija).

Nesant baudžiamosios bylos, teismas remiasi Teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenimis. Liteko baudžiamosios bylos Nr. 1-622-88/2012 kortelėje nurodyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2012 m. gegužės 9 d., 2012 m balandžio 3 d. išsiųsti nuorašai (nenurodyta kam), 2012 m. gegužės 9 d. pažymėta, kad teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo, o 2012 m. gegužės 10 d. nurodyta, kad jis atiduotas vykdyti. 2013 m. kovo 14 d. registruotas gautas pranešimas, tačiau nenurodyta nei kas siuntėjas, nei kokia pranešime pateikiama informacija. Po to iki šių metų gegužės 9 d. jokių naujų įvykių nėra registruota. Taigi, Liteko elektroninėje bylos kortelėje nėra duomenų apie teismo baudžiamojo įsakymo nuteistajai įteikimą.

Iš šiame teikime esančių duomenų matyti, kad D. P. sulaikyta 2023 m. gegužės 5 d. arešto bausmei atlikti. 2023 m. gegužės 10 d. gautas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas, kuriame keliamas bausmės vykdymo senaties klausimas. Patikrinus registrus nustatyta, kad D. P. Lietuvoje nėra dirbusi, Liteko duomenimis paskutinis administracinės teisės pažeidimas fiksuotas 2012 m. birželio mėnesį, administracinių nusižengimo registro duomenimis per 5 paskutinius metus nuteistoji nėra Lietuvoje bausta administracine tvarka. Teistumo duomenimis – Lietuvoje D. P. nei prieš teismo baudžiamojo įsakymo 2012 m. balandžio 2 d. priėmimą, nei po to nėra teista Lietuvoje, o nusikalstama veika, už kurios padarymą jai paskirta 30 parų arešto bausmė minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu buvo vienintelė padaryta Lietuvoje. Iš teistumo duomenų matyti, kad D. P. yra teista Didžiojoje Britanijoje, pirma veika buvo padaryta 2013 m. rugsėjo 18 d., dar dvi 2016 m ir 2018 m. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad nuo 2013 m. D. P. Lietuvoje negyveno.

Teismo posėdžio metu D. P. paaiškino, kad ji galimai 2012 m., kažkur tai prieš 11 metų išvyko į Didžiąją Britaniją, teismo baudžiamojo įsakymo ji nėra gavusi, tačiau iš tyrėjos sužinojo, kad jai skirtas 30 paršų areštas, tai sužinojo prieš pat išvykstant į Didžiąją Britaniją. Po kurio laiko pati paskambino tyrėjai, nurodė, kad yra išvykusi į Didžiąją Britaniją, tyrėja jai sakė, kad paskelbta jos paieška. Ji prašė tyrėjos paiešką nutraukti, tyrėja patikino, kad viskas gerai, ji galinti toliau gyventi Didžiojoje Britanijoje. Grįžus į Lietuvą jai buvo staigmena, kad paieška tebevykdoma.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 422 straipsnyje nustatyta, kad teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam, o jeigu kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai. Imperatyvus reikalavimas, kad teismo baudžiamasis įsakymas būtų įteiktas nuteistajam, siejamas su tuo, kad procesas dėl teismo baudžiamojo įsakymo vyksta rašytinio proceso tvarka, tad įteikiant teismo baudžiamąjį įsakymą nuteistasis informuojamas apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir paskirtą bausmę, taip pat nuteistasis informuojamas apie jo teisę reikalauti per įstatymo nustatytą terminą surengti bylos nagrinėjimą teisme, jei jis nesutinka su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla sunaikinta ir nėra išlikę jokių duomenų apie teismo baudžiamojo įsakymo įteikimą BPK nustatyta tvarka. Nors nuteistoji teisme nurodė, kad jai tyrėja pranešė apie tai, kad skirta 30 arešto bausmė, tačiau teismas dokumentus paprastai siunčia ne per tyrėją, o į nuteistojo gyvenamąją vietą (Liteko duomenimis, procesiniai dokumentai buvo siųsti tik 1 kartą), todėl galima daryti pagrįstą prielaidą, kad tyrėja nuteistajai įteikė pranešimą apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kur nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to, o ne teismo baudžiamąjį įsakymą.

Nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, jog D. P. buvo įteiktas teismo baudžiamasis įsakymas, tad nėra pagrindo daryti ir išvadą, kad ji buvo informuota apie paskirtą bausmę ir, kad vėliau vengė teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga buvo sustojusi ar nutrūkusi, todėl laikytina, kad nuosprendžio/teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo senaties terminas, numatytas BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, suėjo 2015 m. gegužės 9 d.

Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamasis įsakymas dėl nuteistajai D. P. paskirtos arešto bausmės nebegali būti vykdomas, nes yra suėjęs BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatytas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, todėl nuteistoji atleistina nuo bausmės vykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

nuteistąją D. P. atleisti nuo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, vykdymo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

D. P. paleisti iš laisvės atėmimo vietos paskelbus šią nutartį, t. y. nutartį vykdyti jai neįsiteisėjus.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.