Kauno apygardos teismo nutarimas

dalyvaujant Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiajai tyrėjai Gitanai Zujytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Gitanos Zujytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimo D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² straipsnį pradėta ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2015 m. gruodžio 19 d., apie 16.10 val., atvyko į VŠĮ „Kauno klinikinė ligoninė“, esančią Kaune, Laisvės al. 17, kur buvo paimtas jos kraujo mėginys tyrimui dėl alkoholio koncentracijos kraujyje nustatymo (nustatyta 1,01 promilės alkoholio). 2015 m. gruodžio 20 d., apie 6 val. D. G. išsiblaiviusi, tikslu, kad jos kraujyje nebūtų alkoholio ir ji nebūtų patraukta administracinėn atsakomybėn dėl 2015 m. gruodžio 19 d., 12.20 val., Kaune, Savanorių pr. 447A, sukeltos techninės avarijos būnant neblaiviai, pakartotinai atvyko į minėtą gydymo įstaigą, kur buvo paimtas dar vienas jos kraujo mėginys ir sukeistas su kraujo mėginiu, paimtu 2015 m. gruodžio 19 d., 16.10 val. Tokiu būdu D. G. siekė įgyti tikrovės neatitinkančią išvadą apie alkoholio kiekį kraujyje, kuri būtų panaudota teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-301-358/2016.Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. G. atžvilgiu nutraukta nesant jos veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 187² straipsnyje, sudėties. Teismas konstatavo, kad D. G. šiuo atveju nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² straipsnyje, subjektas, kadangi asmuo, kurio atžvilgiu yra tiriamas administracinis teisės pažeidimas, turi teisę, o ne pareigą duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, kas suponuoja jam pasirinkimo teisę ar duoti parodymus ir kokius juos duoti. Ji, kaip pažeidėja administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, pasirinko taktiką duoti neteisingus duomenis apie save ir tokiu būdu siekė išvengti administracinės atsakomybės.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausioji tyrėja Gitana Zujytė prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimą panaikinti ir patraukti D. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² straipsnį. Skunde nurodoma, kad teismo nurodytos nutartys, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, yra priimtos ne dėl analogiškų įvykių, o teismo motyvai prieštarauja pagrindiniams teisės principams, todėl vertintini kaip nepagrįsti ir neteisėti.Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. direktyvoje (ES) 2016/343 „Dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo“ įvirtinta, kad teise tylėti ir teise neduoti parodymų prieš save turėtų būti galima pasinaudoti atsakant į klausimus apie nusikalstamą veiką, kuria asmuo yra įtariamas arba kurią kaltinamas padaręs, o ne, pavyzdžiui, atsakant į klausimus apie įtariamojo arba kaltinamojo tapatybę; naudojimasis teise neduoti parodymų prieš save neturėtų trukdyti kompetentingoms valdžios institucijoms rinkti įrodymus, kuriuos iš įtariamojo arba kaltinamojo galima teisėtai gauti naudojant teisinės prievartos priemones ir kurie egzistuoja nepriklausomai nuo įtariamojo arba kaltinamojo valios, kaip antai pagal orderį surinkta medžiaga, taip pat medžiaga, kurią teisiškai privaloma saugoti ir pateikti paprašius, DNR tyrimams skirti kvapo, kraujo ar šlapimo mėginiai ir kūno audiniai. Atsižvelgiant į aptartas teisės normas darytina išvada, kad įkalčių ir įrodymų naikinimas, jų slėpimas ir kitokios apgaulės padarymas (įrodymų klastojimas) negali būti vertinamas taip pat kaip melagingų parodymų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, kadangi, pirmu atveju nurodyti veiksmai, negali būti siejami su Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu draudimu bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save, nes prieštarauja teisingo proceso užtikrinimo tikslams.Skunde taip pat nurodoma, kad šioje byloje būtina įvertinti ne D. G. melagingų parodymų davimą, o jos aktyvius neteisėtus veiksmus, įtraukiant į savo neteisėtą veiką kitus asmenis, ir pažeidžiant nustatytą tvarką, pakeičiant savo kraujo tyrimo mėginius, taip siekiant nuslėpti neblaivumą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tokie jos veiksmai atitinka ATPK 187² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo – įkalčių arba įrodymų naikinimo bei jų slėpimo arba kitokios apgavystės padarymo administracinio teisės pažeidimo byloje, sudėtį ir D. G. yra trauktinas administracinėn atsakomybėn subjektas lygiai taip pat, kaip ir kiti šį teisės pažeidimą padarę asmenys.Atsiliepime į apeliacinį skundą D. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.Teismo posėdyje Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausioji tyrėja Gitana Zujytė prašė apeliacinį skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimą panaikinti ir patraukti D. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² straipsnį. Teismo posėdyje D. G. prašė apeliacinio skundo netenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti galioti. Nurodė, kad ji melagingų parodymų neteikė, nėra subjektas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² straipsnyje, todėl negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Visus apeliacinio skundo atmetimo argumentus išdėstė atsiliepime į apeliacinį skundą ir prašo jais vadovautis. Pažymėjo, kad šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jos veiksmų, kur ji įtariama kitų asmenų kurstymu piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Todėl tyrime bus įvertinti jos veiksmai ir ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Gitanos Zujytės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliaciniame skunde nesutinkama su D. G. administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 187² straipsnį nutraukimu, ginčijami teismo motyvai dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kurio 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Minėto įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.Nagrinėjamu atveju D. G. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² straipsnį (Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje), kas atitinka ANK 224 straipsnio (Asmenų trukdymas administracinio nusižengimo teisenai) 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ATPK 187² straipsnio sankcijoje numatyta, jog melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje užtraukia baudą nuo 289 iki 868 eurų. ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimas, melagingos eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimas, melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje užtraukia baudą nuo 300 iki 860 eurų. Atsižvelgiant į aptartas įstatymų nuostatas ir į tai, jog ATPK yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei naujajame ANK, todėl, vadovaujantis bylos nagrinėjimo metu galiojančiomis procesinėmis normomis, apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, patikrina priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą dėl D. G. pažeidimo taikant teiseną pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Tą numato ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis.ATPK 187² straipsnyje nustatyta, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje užtraukia administracinę atsakomybę.Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą D. G. atžvilgiu, konstatavo, kad asmuo, kurio atžvilgiu yra tiriamas administracinis teisės pažeidimas, turi teisę, o ne pareigą duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, ji pasirinko taktiką duoti neteisingus duomenis. Tačiau, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skirtingai nei apgavystė, ši asmens teisė (parodymų davimas) išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. Tuo tarpu apgavystė (arba apgaulė) – tai veiksmai, elgesys ar žodžiai, kuriais sąmoningai (tyčia) norima apgauti, suklaidinti, kas šiuo atveju negali būti prilyginama atsisakymui duoti paaiškinimus ar teikti įrodymus. Pasirinkęs tokį elgesio modelį (padaryti apgavystę administracinio teisės pažeidimo byloje) asmuo, kuriam gresia atsakomybė, savo tyčiniais veiksmais siekia byloje pateikti suklastotus ar kitokius neteisingus įrodymus, tokiu būdu apgauti tyrimą atliekančią instituciją, turint tikslą, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nutraukta. Naudojimasis teise neduoti parodymų prieš save ar teikti įrodymus neturi trukdyti kompetentingoms institucijoms rinkti įrodymus, kuriuos iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galima teisėtai gauti naudojant teisines prievartos priemones. Nagrinėjamuoju atveju D. G. 2015 m. gruodžio 19 d., apie 16.10 val., atvyko į VŠĮ „Kauno klinikinė ligoninė“, esančią Kaune, Laisvės al. 17, kur buvo paimtas jos kraujo mėginys tyrimui dėl alkoholio koncentracijos kraujyje nustatymo ir jos kraujyje nustatyta 1,01 promilės alkoholio. Tačiau, kaip nustatyta byloje, D. G. 2015 m. gruodžio 20 d., apie 6 val. išsiblaiviusi, turėdama tikslą, kad jos kraujyje, paimtame po eismo įvykio, nebūtų rasta alkoholio ir ji nebūtų patraukta administracinėn atsakomybėn, pakartotinai atvyko į minėtą gydymo įstaigą, kur buvo paimtas dar vienas jos kraujo mėginys ir sukeistas su kraujo mėginiu, paimtu 2015 m. gruodžio 19 d., 16.10 val. Tokie asmens veiksmai negali būti tapatinami su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu draudimo bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save, kadangi šiuo atveju D. G. ne atsisakė duoti parodymus ar pateikė savo įvykių versiją, o savo sąmoningais tyčiniais veiksmais siekė įgyti tikrovės neatitinkančią išvadą apie alkoholio kiekį kraujyje, kurią galėtų panaudoti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl 2015 m. gruodžio 19 d., 12.20 val., Kaune, Savanorių pr. 447A, sukelto eismo įvykio būnant neblaiviai. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad D. G. aktyvūs neteisėti veiksmai, kuomet ji neteisėtai siekė gauti tikrovės neatitinkančią išvadą ir tokiu būdu siekė išvengti atsakomybės kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje, skirtingai nei melagingų parodymų davimas, šiuo atveju nėra pateisinami Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu draudimu versti duoti parodymus prieš save, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. G. nėra šio administracinio teisės pažeidimo subjektas. Kaip ir nurodoma nutartyje, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą teisei priešingą veiką, už melagingų parodymų davimą atsakomybė netaikoma. Tačiau ši nuostata negali būti taikoma plečiamai, siekiant bet kokius atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, kuriais jis aktyviai bando trukdyti procesui, pvz. kompetentingoms institucijoms rinkti įrodymus, teikti suklastotus ar tikrovės neatitinkančius įrodymus ir kt., pateisinti priskiriant juos melagingų parodymų (paaiškinimų) davimui.Darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti D. G. veiksmai, kuriais ji siekė įgyti tikrovės neatitinkančią išvadą apie alkoholio kiekį kraujyje, kuri būtų panaudota teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi kai kurių ATPK 187² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, kadangi, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, D. G. yra tinkamas ATPK 187² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo – kitokios apgavystės padarymo administracinio teisės pažeidimo byloje – subjektas.Nors, kaip nustatyta šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, D. G. veiksmuose ir yra kai kurių ATPK 187² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, tačiau ATPK 35 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, kad nutraukus baudžiamąjį procesą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5/2012).Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2016 m. spalio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu nutrauktas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika, turinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių. Tuo pačiu nutarimu pavesta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai perduoti nutarimą ir reikiamą baudžiamosios bylos medžiagą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui spręsti klausimą dėl D. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² straipsnį dėl įkalčių arba įrodymų naikinimo bei jų slėpimo arba kitokios apgavystės padarymo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-301-358/2016 (b. l. 10–20). Taigi, administracinė nuobauda D. G. šiuo atveju galėjo būti paskirta ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 6 d.Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismo nutarimo priėmimo dieną (2016 m. gruodžio 8 d.) administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pasibaigęs. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą priimdamas motyvuotą nutartį, tačiau šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Be to, procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo gali būti priimtas tik tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2/2012). Jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-303/2015). Konstatuojama, kad paisant nekaltumo prezumpcijos principo, negalint asmens nubausti dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimo, tuo pačiu negali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo ir D. G. kaltės dėl ATPK 187² straipsnyje numatytos veikos klausimas. Nuobaudos skyrimo termino pasibaigimas netrukdo nagrinėti apeliacinio skundo, tačiau tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad apylinkės teismo nutarimas nutraukti bylą, nesant asmens veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra nepagrįstas, o apylinkės teismo nutarimo priėmimo metu nuobaudos skyrimo terminas buvo pasibaigęs, turi panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Gitanos Zujytės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. G. atžvilgiu pagal ATPK 187² straipsnį nutraukiama, kadangi iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigė ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Gitanos Zujytės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. G. atžvilgiu pagal ATPK 187² straipsnį nutraukti, kadangi iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigė ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.