- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- eA-1311-525/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01793-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracija, Palangos miesto savivaldybės administracija Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Palangos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Direkcija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos departamentas) 2018 m. liepos 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-815(16.29) (toliau – ir Privalomasis nurodymas).
2. Pareiškėjas nurodė, jog 2018 m. liepos 12 d. gavo Inspekcijos Klaipėdos departamento Privalomąjį nurodymą, kuriame nurodyta iki 2018 m. liepos 20 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikti prašymą informuoti visuomenę apie uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SRP Projektas“ 2016 metais parengto statinio techninio darbo projekto Nr. P15-5-00-TDP „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai – Palanga ruožo nuo 145,361 iki 146,899 km, kuris sutampa su Kretingos g., rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai – Palanga ruožo nuo 6,632 iki 6,845 km ir Nr. 2253 Palanga – Nemirseta – Graudūšiai ruožo nuo 0,0 iki 0,348 km, kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimo projektas“ (toliau – ir Projektas), pagal kurį suprojektuotų statinių statybai Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. sausio 6 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-170106-00002, projektinius pasiūlymus, kuriems pareiškėjas pritarė 2016 m. gegužės 4 d. protokolu Nr. TT-27, o Palangos miesto savivaldybes administracija – 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (4.23)-D3-1264. Pareiškėjas pažymėjo, jog Privalomajame nurodyme nurodyta, jog atlikus patikrinimą dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai – Palanga ruožo nuo 145,361 iki 146,899 km, kuris sutampa su Kretingos g., rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai – Palanga ruožo nuo 6,632 iki 6,845 km ir Nr. 2253 Palanga – Nemirseta – Graudūšiai ruožo nuo 0,0 iki 0,348 km, kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, statybos leidimo išdavimo teisėtumo, buvo nustatyta, kad nauji projektiniai pasiūlymai nebuvo paskelbti visuomenei, tokiu būdu buvo pažeistos statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-808, 60 punkto ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnio, numatančio, kad nauji projektiniai pasiūlymai turi būti viešinami, nuostatos. Pareiškėjas nurodė, jog Projekto užsakove buvo Palangos miesto savivaldybės administracija. Teigė, jog 2015 m. balandžio 9 d. techninio darbo projekto parengimo sutarties Nr. 43-PS ir projekto vykdymo priežiūros sutarties Nr. 134-R šalimis buvo Palangos miesto savivaldybės administracija ir Projekto rengėjas, todėl pareiškėjo ir Projekto rengėjo nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Inspekcija akcentavo, jog Projekto ekspertizę organizavo ir užsakė ne pareiškėjas, o Palangos miesto savivaldybės administracija. Atsakovas teigė, jog priimdamas Privalomąjį nurodymą, Inspekcijos Klaipėdos departamentas teisiniu pagrindu nurodė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą. Pažymėjo, jog pagal Projektą ne pareiškėjas, o Palangos miesto savivaldybės administracija buvo viešojo administravimo subjektas, išdavęs statybą leidžiantį dokumentą, todėl manė, jog Privalomasis nurodymas buvo išduotas netinkamam subjektui. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Inspekcijos Klaipėdos departamentas su analogiško turinio privalomuoju nurodymu 2018 m. birželio 28 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Inspekcijos Klaipėdos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su juo nesutinka ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovas teigė, jog pagal 2018 m. balandžio 26 d. gautą skundą atlikus Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 6 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LRS-33-170106-00002, suteikiančio teisę statytojui valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Klaipėdos regiono keliai atlikti statybos darbus pagal UAB „SRP Projektas“ 2016 metais parengto Projekto sprendinius, išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą, buvo surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-30-180620-00076 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai. Atsakovas teigė, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (4.23)D3-1264 pritarė UAB „SRP projektas“ parengto Projekto projektiniams sprendiniams. Nurodė, jog po projektinių pasiūlymų viešinimo, auditavimo ir derinimo projektiniai pasiūlymai buvo pakeistos parinktos eismo saugumo priemonės, t. y. suformuotos žiedinės sankryžos, atsisakyta šviesoforinių sankryžų, įvestos saugų eismą užtikrinančios skiriamosios juostos, panaikinti nesaugūs kairiniai posūkiai su salelėmis. Atsakovas teigė, jog 2016 m. gegužės 4 d. protokolu Nr. TT-27 pakeistiems projektiniams pasiūlymams pritarė pareiškėjas, o 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (4.23)-D3-1264 – ir Palangos miesto savivaldybės administracija. Pažymėjo, jog apie naujus projektinius pasiūlymus visuomenė nebuvo informuota, todėl buvo pažeistos Statybos įstatymo 32 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 60 punkto nuostatos. Atsakovas nurodė, jog dėl to pareiškėjui buvo surašytas Privalomasis nurodymas ir nustatytas jo įvykdymo terminas iki 2018 m. liepos 20 d. Atsakovas pažymėjo, jog atlikus Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, 2018 m. rugsėjo 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu konstatuota, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas.
5. Atsakovas nurodė, kad Projekte statytoju įvardijama valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ (toliau – ir VĮ „Klaipėdos keliai“), todėl nurodytam subjektui buvo surašytas Patikrinimo aktas. Atsakovas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 „Dėl valstybinės reikšmės kelių perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“, pareiškėjas iš VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ perėmė visus įsipareigojimus, todėl jis yra tinkamas subjektas, turintis statytojo teises ir pareigas. Teigė, jog vadovaujantis aukščiau nurodytu teisės aktu, Direkcijai yra perduotas valdyti, naudotis, disponuoti juo patikėjimo teise ilgalaikis materialusis turtas – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai - Palanga (ruožo nuo 145,361 km iki 146,899 km), kuris Palangoje sutampa su Kretingos g., rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai – Palanga (ruožo nuo 6,632 km iki 6,845 km) ir Nr. 2253 Palanga – Nemirseta – Graudūšiai (ruožo nuo 0,0 km iki 0,348 km), kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve. Pažymėjo, jog šią aplinkybę patvirtino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštas Nr. D3-2702, kuriame nurodyta, jog statytojas Direkcija nepateikė prašymo informuoti visuomenę. Atsakovas nurodė, jog tarp Direkcijos ir Palangos miesto savivaldybės administracijos sudarytos 2016 m. lapkričio 17 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. S-1101 5.1 punkte nurodyta, kad Direkcija įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka perimti valdyti patikėjimo teise Projektą, kai šiam įgyvendinti bus gautas statybą leidžiantis dokumentas ir kuriame statytoju bus nurodyta VĮ Klaipėdos regiono keliai. Atkreipė dėmesį, jog 2018 m. birželio 28 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-778 (16.29), adresuotas Palangos miesto savivaldybės administracijai, tačiau Inspekcijos Klaipėdos departamento įsakymu Nr. 1V-100 ji buvo panaikintas.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo Direkcijos skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad pagal 2018 m. balandžio 26 d. Inspekcijos Klaipėdos departamente gautą skundą buvo atliktas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 6 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LRS-33-170106-00002 (toliau – ir SLD), suteikiančio teisę statytojui VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, atlikti statybos darbus pagal UAB „SRP Projektas“ 2016 metais parengto Projekto sprendinius, išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimas ir surašytas Patikrinimo aktas, kuriame pažymėta, jog po projektinių pasiūlymų, parengtų 2015 m. rugsėjo mėn., viešinimo (2015 m. spalio 22 d. protokolas Nr. VSIS-01), auditavimo ir derinimo buvo pakeisti projektiniai pasiūlymai: parinktos eismo saugumo priemonės, t. y. suformuotos žiedinės sankryžos, atsisakyta šviesoforinių sankryžų, įvestos eismo saugumą užtikrinančios skiriamosios juostos, panaikinti nesaugūs kairiniai posūkiai su salelėmis. Pakeistiems projektiniams pasiūlymams 2016 m. gegužės 4 d. protokolu pritarė Direkcija ir Palangos miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (4.23)-D3-1264. Teismas konstatavo, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 32 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 60 punkto nuostatomis nauji projektiniai pasiūlymai, nebuvo paskelbti visuomenei.
8. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas iki 2018 m. liepos 20 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikti prašymą informuoti visuomenę statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, VIII skyriaus „Visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus“ nustatyta tvarka apie UAB „SRP Projektas“ 2016 metais parengto Projekto, pagal kurį suprojektuotų statinių statybai Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. sausio 6 d. išdavė SLD, projektinius pasiūlymus, kuriems pareiškėjas pritarė 2016 m. gegužės 4 d. protokolu Nr. TT-27, o Palangos miesto savivaldybės administracija – 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (4.23)-D3-1264. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2018 m. liepos 20 d. Privalomojo nurodymo teisiniu pagrindu nurodyti Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punktas.
9. Teismas įvertino, kad gavęs 2018 m. balandžio 26 d. skundą, atsakovas pradėjo administracinę procedūrą – Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 6 d. išduoto SLD teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą, kurio metu buvo konstatuota, jog nauji projektiniai pasiūlymai, kuriems pareiškėjas pritarė 2016 m. gegužės 4 d. protokolu Nr. TT-27, o Palangos miesto savivaldybės administracija – 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (4.23)-D3-1264, vadovaujantis Statybos įstatymo 32 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 60 punkto nuostatomis, nebuvo paskelbti visuomenei.
10. Teismas pažymėjo, kad statytojo teisių įgyvendinimas yra susijęs su turtinėmis teisėmis, būtent su daiktinėmis teisėmis į žemę, statinius, todėl šiuo atveju yra galimas teisių perėmimas. Statytojo teisių įgyvendinimas nėra neatsiejamai susijęs su asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 str. 3 d.). Galimybę perimti statytojo teises ir pareigas netiesiogiai patvirtina ir Statybos įstatymo 39 straipsnis, kuriame yra numatyta tvarka, kaip statytojo, gavusio statybos leidimą, prievolės ir teisės pereina asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti statinį.
11. Teismas nustatė, kad iš nuo 2013 m. birželio 12 d. galiojančio SLD matyti, jog jis buvo išduotas statytojui – VĮ „Klaipėdos regiono keliai“.
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. 238 patvirtina, jog Direkcijai buvo perduotas valstybei priklausantis, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas – valstybinės reikšmės keliai, nurodyti valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 “Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 452, Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai – Palanga ruožo nuo 145,361 iki 146,899 km, kuris sutampa su Kretingos g., rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai – Palanga ruožo nuo 6,632 iki 6,845 km ir Nr. 2253 Palanga – Nemirseta – Graudūšiai ruožo nuo 0,0 iki 0,348 km, kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimo techninis darbo projektas buvo perduotas Direkcijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.
13. Teismas, įvertinęs tai, kad valstybei priklausantis, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas – valstybinės reikšmės keliai, nurodyti valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše, bei Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai – Palanga ruožo nuo 145,361 iki 146,899 km, kuris sutampa su Kretingos g., rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai – Palanga ruožo nuo 6,632 iki 6,845 km ir Nr. 2253 Palanga – Nemirseta – Graudūšiai ruožo nuo 0,0 iki 0,348 km, kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimo techninis darbo projektas buvo perduotas pareiškėjui Direkcijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, pareiškėjas laikytinas statytojo – VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, teisių perėmėju.
14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog nauji projektiniai pasiūlymai, kuriems 2016 m. gegužės 4 d. protokolu pritarė Direkcija ir Palangos miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (4.23)-D3-1264, nebuvo paskelbti visuomenei.
15. Teismui konstatavus, jog pareiškėjas yra statytojos VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ teisių perėmėjas, padarė išvadą, jog esant susiklosčiusiai situacijai, jam tenka Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017„Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte įtvirtinta pareiga savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) teikti prašymą informuoti visuomenę apie naujai parengtus statinių projektinius pasiūlymus.
16. Kadangi teismas Privalomąjį nurodymą laikė teisėtu ir pagrįstu, jo panaikinimui pagrindo nebuvo, ir todėl teismas pareiškėjo skundo netenkino.
III.
17. Pareiškėjas Direkcija apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neišsamiai ištyrė ir netinkamai kvalifikavo faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, bei išdėsto šiuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:
18.1. Spręsdamas ginčą dėl atsakovo priimto Privalomojo nurodymo pareiškėjui pašalinti techninio pobūdžio ar mažareikšmius procedūrinius pažeidimus statinio Projekto rengimo procedūroje, pirmosios instancijos teismas, be kitų teisės normų, taikė CK 5.1 straipsnio 3 dalį, t. y. teisės normą, reglamentuojančią paveldėjimo santykius. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu teismas ginčijamame sprendime padarė akivaizdžią materialinės teisės taikymo klaidą, nes ginčo dalykas nėra susijęs ir neturi nieko bendra su paveldėjimo santykiais;
18.2. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai taikė Statybos įstatymo 39 straipsnį, nurodydamas, jog jame yra numatyta tvarka, kaip statytojo, gavusio statybos leidimą, prievolės ir teisės pereina asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti statinį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad lyginant Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d., 34 straipsnį, kuris vadinosi „Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas“ ir kuriame tokia tvarka buvo numatyta, su šiuo metu galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 39 straipsniu, nors jis vadinasi analogiškai, tačiau jame nėra numatyta tvarka kaip statytojo, gavusio statybos leidimą, prievolės ir teisės pereina asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti statinį;
18.3. Spręsdamas dėl galimybės perimti statytojo teises ir pareigas, teismas nurodė, kad statytojo teisių įgyvendinimas nėra neatsiejamai susijęs su asmeniu, o susijęs su turtinėmis teisėmis, būtent su daiktinėmis teisėmis į žemę, statinius. Pareiškėjas neginčija to, kad turtinės teisės į žemę ir statinius yra būtina prielaida statytojo teisėms ir pareigoms atsirasti, tačiau statytojo teisės, inter alia nurodytos Statybos įstatymo 14 straipsnyje, nėra daiktinės teisės. Be to, statytojo ir kitų statybos dalyvių santykiai (jų pagrindu atsirandančios teisės ir pareigos) kyla tarpusavio prievolių (sutarčių) pagrindu. Teismas ginčijamame sprendime neįvertino to, ką pareiškėjas akcentavo bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu – pareiškėjo ir projektą parengusio projektuotojo nesieja jokie sutartiniai santykiai. Pareiškėjas pažymi, kad Privalomojo nurodymo įvykdymas negali būti besąlyginis. Nei atsakovas, priimdama Privalomąjį nurodymą, nei teismas šios aplinkybės nevertino ir neatsižvelgė į tai, ar pareiškėjas turi (ir ar kada nors turėjo) realią galimybę per Privalomajame nurodyme nustatytą terminą atlikti konkrečius veiksmus ar imtis tam tikrų priemonių įvykdyti Privalomąjį nurodymą nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tokiu būdu buvo pažeistas principas, kad iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma;
18.4. Teismas neįvertino to, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo būtinos administracinei atsakomybei kilti sąlygos – kaltės. Pirma, nei Statybos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato administracinės atsakomybės statytojui už statybos techninio reglamento STR 1,04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte numatyto prašymo nepateikimą. Antra, pats atsakovas nustatė, kad statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 60 punkto pažeidimas buvo padarytas dar iki tada, kada Projektas buvo perduotas pareiškėjui;
18.5. Patikrinimo akte konstatavus, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, vienintelis teisėtas, numatytas Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte, Inspekcijos sprendimas galėjo būti – kreiptis į teismą dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo;
Atsiliepimas
18.6. Atsakovas Privalomuoju nurodymu, išduotu Direkcijai, siekia paneigti pareiškėjo teisę vykdyti rekonstrukciją pagal turimą galiojantį statybos leidimą iš esmės perkeldama administracinę naštą susijusią su statybą leidžiančio dokumento panaikinimu pareiškėjui tokiu būdu, kuris tiesiogiai prieštarauja Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 7 daliai. Šiuo Privalomuoju nurodymu ribojama pareiškėjo teisė į leidimo panaikinimą tik teismine tvarka. Todėl pareiškėjas tvirtina, kad Privalomas nurodymas yra priimtas peržengiant diskrecijos ribas, t. y. neteisėtas aktas.
19. Atsakovas Inspekcijos Klaipėdos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsakovas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad pagal bylai aktualų ir teismo aptartą teisinį reguliavimą, buvo atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, išdėstyti argumentai paaiškinant faktinius aplinkybių aspektus, patvirtinančius pareiškėjo pateikto skundo nepagrįstumą ir nurodo šiuos argumentus:
20.1. Būtent Direkcija valdo, disponuoja valstybės nuosavybėn perduotą ilgalaikį materialiųjų turtą patikėtinio teisėmis, todėl teismas, atsižvelgdamas į statytojo teisės įgyvendinimo normą bei vadovaudamasis byloje esančiais aukščiau nurodytais faktais ir duomenimis, pagrįstai nurodė, jog statytojo teisių įgyvendinimas nėra neatsiejamai susijęs su asmeniu, pažymėdamas, kad galimybę perimti statytojo teises ir pareigas netiesiogiai patvirtina ir Statybos įstatymo nuostatos. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas materialiosios teisės normas, rėmėsi objektyviais faktiniais duomenimis, konstatuodamas jų pagrįstumą bei sąsajumą su nustatytais faktais;
20.2. Teisiniu reglamentavimu nustatyta statytojo pareiga nesusijusi su Projekto parengusio projektuotojo ir pareiškėjo sutartiniais santykiais. Pareiškėjas, būdamas statytojo teisių perėmėjas, vadovaudamasis reglamentų nuostatomis, turėjo atlikti veiksmus, nepriklausomai nuo sutartinių santykių tarp pastarojo ir projektuotojo;
20.3. Pareiškėjo keliami klausimai, jog Inspekcija galimai pažeidė viešosios tvarkos principus, surašydama Privalomąjį nurodymą pareiškėjui, neturi jokio teisinio pagrindo, o pareiškėjo argumentas, jog Inspekcija galėjo kreiptis į teismą dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo, prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Atsakovas pažymi, kad Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas suteikia teisę atsakovui surašyti Privalomąjį nurodymą statytojui (statytojo įsipareigojimus perėmusiam subjektui) atlikti veiksmus, siekiant pašalinti mažareikšmius procedūrinius pažeidimus. Inspekcija nesikreipė į teismą dėl SLD panaikinimo, kadangi remdamasi nurodyta teisės norma, turėjo teisę surašyti Privalomąjį nurodymą, įpareigojantį pašalinti procedūrinius pažeidimus, kuriuos turėjo pašalini statytojo teisių perėmėjas;
20.4. Inspekcijos surašytas įpareigojimas, atitiko viešosios teisės principus, jog institucija, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovautųsi įstatymais bei surašytų įpareigojimas, remdamasi nustatytais konkrečiais faktais bei teisiniu reglamentavimu. Byloje esantys duomenys objektyviai patvirtina, jog Inspekcija surašė pagrįstą ir teisėtą Privalomąjį nurodymą tinkamam subjektui. Taip pat, atsakovas pažymi, jog nėra nustatyta ABTĮ 91 straipsnyje įtvirtintų teisinių pagrindų, dėl kurių Privalomasis nurodymas turėtų būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomąjį nurodymą, pagrįstumas ir teisėtumas.
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garci?a Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo prašyme išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2017m. sausio 6d. VĮ Klaipėdos regiono keliai išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-170106-00002, kuriuo leista įgyvendinti Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai – Palanga (ruožo nuo 145,361 km iki 146,899 km), kuris Palangoje sutampa su Kretingos g., rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai - Palanga (ruožo nuo 6,632 km iki 6,845 km) ir Nr. 2253 Palanga -Nemirseta - Graudūšiai (ruožo nuo 0,0 km iki 0,348 km), kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimo projektą (t. 1 b.l. 50-53).
26. Byloje taip pat nustatyta, kad LR Vyriausybės 2017m. kovo 29d. nutarimu Nr. 238 ir LR Vyriausybės 2017m. birželio 14d. nutarimu Nr. 452 LR Vyriausybė, perdavė Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos valstybei nuosavybės teise priklausantį valstybės įmonių „Automagistralė“, „Alytaus regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Marijampolės regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Šiaulių regiono keliai“, „Tauragės regiono keliai“, „Telšių regiono keliai“, „Utenos regiono keliai“, „Vilniaus regiono keliai“ patikėjimo teise valdytą nekilnojamąjį turtą – valstybinės reikšmės kelius, nurodytus valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757, valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, taip pat, perdavė Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise iš Palangos miesto savivaldybės perimtą ilgalaikį materialųjį turtą – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožo nuo 145,361 iki 146,899 km), kuris Palangoje sutampa su Kretingos gatve, rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai–Palanga (ruožo nuo 6,632 iki 6,845 km) ir Nr. 2253 Palanga–Nemirseta–Graudūšiai (ruožo nuo 0,0 iki 0,348 km), kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimo techninį darbo projektą.
27. LR Civilinio kodekso 4.106 straipsnis įpareigoja asmenį patikėjimo teise valdantį valstybės turtą naudoti jam perduotą turtą, juo disponuoti nustatyta tvarka, sąlygomis, nepažeidžiant įstatymų. Turto patikėjimo teisės turinį sudaro tai, kad valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.109 str. 1 d.).
28. Pagal LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 10 ir 13 punktus turto naudojimas suprantamas kaip naudingųjų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti, o turto valdymas suprantamas kaip teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalį patikėjimo teisė į perduodamą valstybės turtą atsiranda nuo turto perdavimo patikėjimo teisės subjektui (patikėtiniui) ir turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.
29. Pagal LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalį pasikeitus statytojui (užsakovui), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą.
30. Apibendrinus aptartą reglamentavimą konstatuotina, kad įgyvendinus LR Vyriausybės 2017m. kovo 29d. nutarimą Nr. 238 ir LR Vyriausybės 2017m. birželio 14d. nutarimą Nr. 452 bei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos perėmus patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą - valstybinės reikšmės magistralinį kelią A11 Šiauliai–Palanga bei šio kelio ruožo nuo 145,361 iki 146,899 km rekonstravimo techninį darbo projektą - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos Statybos įstatymo prasme tapo statytoju, su visomis statytojui tenkančiomis teisėmis bei pareigomis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punktas).
31. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pagrindu atliko Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LRS-33-170106-00002, kuriuo leista vykdyti statinio techninio darbo projekto Nr. P15-5-00-TDP „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai - Palanga (ruožo nuo 145,361 km iki 146,899 km), kuris Palangoje sutampa su Kretingos g., rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai - Palanga (ruožo nuo 6,632 km iki 6,845 km) ir Nr. 2253 Palanga - Nemirseta - Graudūšiai (ruožo nuo 0,0 km iki 0,348 km), kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimo projektas“ (toliau - Projektas) sprendinius, išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą ir surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-30-180620-00076. Patikrinimo metu nustatyta, kad po projektinių pasiūlymų viešinimo (2015-10-22 protokolas Nr.VS1S-01), auditavimo ir derinimo buvo pakeisti projektiniai pasiūlymai: parinktos naujos eismo saugumo priemonės - suformuotos žiedinės sankryžos, atsisakyta šviesoforinių sankryžų, įvestos saugų eismą užtikrinančios skiriamosios juostos, panaikinti nesaugūs kairiniai posūkiai su salelėmis. Nauji projektiniai pasiūlymai nebuvo paskelbti visuomenei/apie naujus projektinius pasiūlymus visuomenė nebuvo informuota (t. 1 b.l. 37-46).
32. LR Statybos įstatymo 32 straipsnis (redakcija galiojusi iki 2016-12-31) numatė, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą, apie numatomą statinių projektavimą, kai Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Visuomenei svarbių statinių sąrašus (nurodant statinių paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių projektinius pasiūlymus tvarką nustato Aplinkos ministerija. Šiuo metu iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje.
33. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808 (redakcija galiojusi iki 2016-12-31), 60 punktas nustatė, kad statytojas apie Reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ir (ar) statinio, kuriam Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama (toliau – statiniai), numatomą projektavimą, parengtus šių statinių projektinius pasiūlymus teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) apie tai informuoti visuomenę. Su prašymu teikiami į kompiuterinę laikmeną įrašyti projektiniai pasiūlymai, suformuoti pagal nustatytus reikalavimus, projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija ir 61 punkte nurodyti duomenys apie statinius. Šis reikalavimas taikomas rengiant naujų ir rekonstruojamų statinių projektinius pasiūlymus. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 4 priedo 9.2 punkte įvardinti keliai (gatvės): nauji ir rekonstruojami keliai (gatvės) miesto ir (ar) kaimo gyvenamosiose vietovėse. Iš esmės analogiški reikalavimai šiuo metu yra įtvirtinti Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte.
34. Atsižvelgiant į patikrinimo akte Nr. SLD-30-180620-00076 nustatytas faktines aplinkybes bei šios nutarties 32 ir 33 pastraipose pateiktą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-170106-00002 buvo pažeista LR Statybos įstatymo 32 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31) ir STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808 (toliau - Reglamentas), 60 punkte numatyta statybos projekto viešinimo tvarka.
35. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas suteikia teisę atsakovo pareigūnams pateikti statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam ar kitam viešojo administravimo subjektui ar statytojui privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus ar trūkumus tai atvejais, kai nustatyti techninio pobūdžio ar mažareikšmiai procedūriniai pažeidimai, taip pat jeigu nustatyti kiti trūkumai, kuriuos galima pašalinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų.
36. Teismo kolegijos vertinimu patikrinimo akte Nr. SLD-30-180620-00076 atsakovo konstatuoti statybos projekto viešinimo tvarkos pažeidimai priskirtini LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytiems mažareikšmiams procedūriniams pažeidimams. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šios nutarties 32 ir 33 pastraipose pateiktą teisinį reglamentavimą statybos projekto viešinimo pareiga yra numatyta statytojui bei savivaldybės administracijai, konstatuotina, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui 2018 m. liepos 11 d. pateikė privalomąjį nurodymą Nr. PN-815(16.29). Pažymėtina tai, kad dėl aptariamo statybos projekto viešinimo tvarkos pažeidimo privalomasis nurodymas buvo pateiktas ir Palangos miesto savivaldybės administracijai.
37. Apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi LR Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 3 dalimi. Ši teisės norma ginčo santykiams netaikytina. Tačiau šis pirmosios instancijos teismo apsirikimas nėra esminis ir, atsižvelgiant į šios nutarties 27-29 pastraipose pateiktą norminį reglamentavimą, nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti.
38. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.