- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-21
- Bylos Nr.
- 1S-649-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00934-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- K. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Jurgaitienės ir Arūno Paštuolio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 2 d. priimto nutarimo Nr. 93-422 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. G. nuteistas: 2012 m. lapkričio 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; 2012 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 metams; 2013 m. vasario 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia: 2012 m. birželio 21 d., bausmės pabaiga: 2020 m. birželio 6 d. 2018 m. liepos 2 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-422 nutarta netaikyti K. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl 2018 m. liepos 2 d. Komisijos nutarimo, nurodant, kad K. G. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis K. G. skunde prašo panaikinti Komisijos 2018 m. liepos 2 d. nutarimą ir pritaikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis daugiau nei vienerius metus nėra baustas, skirtos nuobaudos negaliojančios, paskutiniu metu yra ne kartą skatintas. Jis dalyvauja pataisos įstaigos renginiuose, dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio pagal galimybes atlygina civilinį ieškinį.Skundo autoriaus įsitikinimu, atsisakymas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų rūšį, drausmės pažeidimus, prieštarauja teisės aktų reikalavimams, juolab, kad baudžiamojoje byloje Nr. TS-56-548/2018, esant iš esmės tapačioms aplinkybėms nuteistasis, panaikinus Komisijos nutarimą, buvo lygtinai paleistas. Nuteistojo K. G. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai gali būti paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą teisėtumo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Be to, svarstydamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, teismas turi atsižvelgti ne tik į formalųjį šio instituto pagrindą, bet ir į materialiųjų, kuris yra vertinamojo pobūdžio. Materialus pagrindas – tai komisijos ar teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šį aspektą teismas turi nustatyti tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą ir kitus duomenis.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas paduoto skundo argumentus bei spręsdamas K. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksnius bei pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistasis dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Iš esmės tokio pobūdžio išvada nurodyta ir Komisijos nutarime. Analizuotinos bylos kontekste nustatyta, kad nuteistojo atžvilgiu formalusis pagrindas spręsti lygtinio paleidimo klausimą yra (Komisijos nutarime nurodyta jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymo numatytą bausmės dalį), tačiau manymas jog, būdamas paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatytas. K. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 40 balų (pagal OASys), tačiau visgi labai artima vidutinei. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 15 balų, o tai reiškia, kad kiti 25 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Jam vis dar išskiriami du kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys (netinkamų strategijų naudojimas sprendžiant problemines situacijas), emocinė gerovė (ankstesnis autoagresyvus elgesys). Ir nors K. G. pataisos įstaigoje paskutiniu metu charakterizuojamas teigiamai –galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas, mokėsi, dirba, atlygino dalį civilinio ieškinio, tačiau šios aplinkybės bendrame nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, visgi nėra pakankamos spręsti, jog skundo autorius jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Kaip ir minėta, sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, pagrindinis vertinamasis kriterijus yra manymas, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ši išvada, toks manymas, turi būti pagrįstas. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Apie tai, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas, sprendžiama, jeigu jo elgesio pataisos įstaigoje korekcija nukreipta teigiama linkme, tačiau šiuo atveju tokiai išvadai pagrindo nėra. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, K. G. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Nors skundo autorius skatintas, tačiau padarė ir penkis drausmės pažeidimus, už ką jam skirtos keturios drausminės nuobaudos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutinės nuobaudos skirtos už itin šiurkščius bei visiškai nesuderinamus su įstaigoje nustatyta tvarka nuteistojo veiksmus - alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, psichotropinių medžiagų vartojimą. Nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. sausio 12 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbo ir gyveno už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau dėl padaryto pažeidimo buvo sugrąžintas atgal į pataisos namus. Šios aplinkybės rodo, jog K. G. elgesys nebuvo koreguojamas vien tik teigiama linkme, kai kuriais aspektais atvirkščiai – blogėjo, jo padaryti tvarkos pažeidimai sunkėjo. Ir nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip nelinkusį laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti keliamiems reikalavimams. Nustatyto režimo pažeidimų padarymo faktai rodo, jog K. G. ne visuomet yra linkęs laikytis nustatytos tvarkos, neteisėto elgesio variantą gali pasirinkti net ir pakankamai griežtai prižiūrimas bei kontroliuojamas. Šios ir anksčiau paminėtos aplinkybės šiuo metu leidžia abejoti skundo autoriaus pastangų nuosekliai keisti savo elgesį vien teigiama linkme nuoširdumu, juolab, kad jo elgesys pagerėjęs yra tik paskutiniuoju metu. Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam, todėl jo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra reikšmingas faktorius, į kurį atsižvelgiama vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju K. G. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia abejoti, ar nuteistasis, būdamas laisvėje jau sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, laikytis jam paskirtų įpareigojimų, ką pagrįstai konstatavo tiek Komisija, tiek apylinkės teismas. Visos teigiamai skundo autorių apibūdinančios aplinkybės, susijusios su jo darbine veikla, pastangomis atlyginti priteistą civilinį ieškinį, dalyvavimu pataisos įstaigos renginiuose, bendrame nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, visgi nėra pakankamos spręsti, jog K. G. šiuo metu jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas analizavo ir vertino išimtinai su lygtinio paleidimo taikymu susijusias aplinkybes, vertino konkretų asmenį, tai yra nuteistąjį K. G., jį charakterizuojančius duomenis, jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsakant į skundo autoriaus argumentus dėl baudžiamojoje byloje Nr. TS-56-548/2018 priimto sprendimo kito nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, pažymima, kad juo vadovautis teismas neturi jokio pagrindo, kadangi tai yra tos pačios pakopos teismo priimtas procesinis sprendimas, kas nėra pripažįstama precedentu. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad lygtinio paleidimo atveju kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu, t. y. tik su pačiu K. G., nes šiuo atveju vertinamas būtent šio asmens elgesys bausmės atlikimo metu ir jo daromos išvados dėl neteisėto elgesio bei planų paleistam lygtinai.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisijos ir teismo padarytos išvados yra pagrįstos bylos duomenimis. Apygardos teismas nenustatė pagrindo su jomis nesutikti, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis bei Komisijos 2018 m. liepos 2 d. nutarimas paliekami galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. G. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.