- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 1-1029-907/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00934-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- K. G.
- Nukentėjusysis
- N. M.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, kaltinamajam K. G., gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, nukentėjusiajai N. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. laikotarpiu nuo 2012-06-03 d. 22.00 val. iki 2012-06-04 d. 21.00 val. Šiauliuose, įsibrovęs į ūkinį pastatą, esantį Mėlynių g. 13, Šiauliuose, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai N. M. priklausantį turtą – benzininę žoliapjovę 500 Lt vertės.
Be to, K. G., veikdamas kartu su I. V. ir M. G., kurie nuteisti 2012-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, bei dar su vienu nenustatytu asmeniu, 2011-03-04, apie 20.00 val., Šiaulių mieste, ties Vilniaus g. 33 numeriu pažymėtu namu, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. J., t.y. rankomis ir kojomis suduodami nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. J. į veidą bei kūną, tokiu būdu pragriaudami jį ant žemės, po ko spirdami kojomis nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip 10 smūgių R. J. į įvairias kūno vietas, padarė kraujosruvą dešinės akies vokuose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko iš R. J. striukės kišenės pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajam R. J. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 70 Lt vertės, kuriame buvo abonentinė SIM pokalbių kortelė „Tele 2“ 5 Lt vertės, piniginę 5 Lt vertės, 50 litų, cigarečių pakelį „San Giorgio“ 6,59 Lt vertės, cigarečių pakelį „Partner“ 6,59 Lt vertės, žiebtuvėlį 20 Lt vertės, viso svetimo turto už 163,18 Lt.
Kaltinamasis K. G. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-06-03 ar 2012-06-04 vakare, apie 21.00 val. vienas pats, eidamas pastebėjo ūkinį pastatą, kurio sienoje buvo skylė ir sugalvojo pro plyšį pasižiūrėti, kas yra viduje. Jis ūkinio pastato savininko nepažinojo. Iš anksto ką nors pavogti neketino. Pro plyšį pamatė ten padėtą žoliapjovę ir sugalvojo ją pavogti. Kelios lentos jau buvo atplėštos, vieną ar dvi lentas pats atplėšė, norėdamas žoliapjovę ištraukti. Pro plyšį žoliapjovę išsitraukė ir parsinešė į namus, kur patikrino, ar ji veikia, tačiau ji buvo neveikianti, jos neužkūrė, todėl ją išardė ir pardavė dalimis, gautus pinigus išleido savo reikmėm. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiosios teismo posėdžio metu atsiprašė. Nurodė, kad neturi galimybių atlyginti žalą. Darydamas nusikaltimą buvo blaivus, nebuvo apsvaigęs nuo narkotikų. Savo elgesį vertina blogai. Suprato, kad padarė nusikaltimą. Dėl plėšimo, už kurį nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas 2012-02-28 nuosprendžiu, kaltu prisipažįsta, papildyti savo anksčiau dėl šios veikos duotų parodymų nepageidauja.
Nukentėjusioji N. M. parodė, kad Šiauliuose, adresu Mėlynių g. 13, turi dviejų butų gyvenamąjį namą, kuriame šiuo metu negyvena. Iki žoliapjovės vagystės gyveno jos dukra, kuri vėliau išvyko į užsienį, todėl ji išnuomojo namą pažįstamai moteriai, kuri pamatė išplėštas ūkinio pastato lentas ir pranešė jai. Ji atvykusi pastebėjo, kad ūkiniame pastate išplėštos lentos ir iš vidaus pagrobta žoliapjovė, kuri buvo oranžinės spalvos, pavadinimo nežino. Nauja kainavo 2000 Lt, ji buvo 4-5 metų senumo, tačiau veikė. Ūkinis pastatas buvo užrakintas. Ją vertina 800 Lt. Prieš tai ūkiniame pastate ji matė, kad žoliapjovė dar buvo. Kas galėjo ją pagrobti, nežino, nieko neįtaria. Kadangi turtas draustas ir draudimas jai atlygino 500 Lt žalos, tiek draudimas paskaičiavo, ji sutinka su draudimo paskaičiavimu, todėl patikslina žoliapjovės vertę, kuri šiuo metu yra 500 Lt. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios N. M. duotų parodymų K. G. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:
- 2012-06-04 N. M. protokolu – pranešimu, iš kurio matyti, kad 2012-06-03 apie 22.00 val. iki 2012-06-04 apie 21.00 val. nežinomi asmenys iš ūkinio pastato, esančio adresu Mėlynių g. 13, Šiauliai, atplėšę lentas paėmė oranžinės spalvos žoliapjovę (8 b. l.);
- 2012-06-04 vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta , adresu Mėlynių g. 13, Šiauliai, sudaryta schema, padarytos fotonuotraukos (10-14 b. l.);
- 2012-08-07 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Sergejaus Gorškovo tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad gauta operatyvinė informacija, kad 2012-06-04 vagystę iš ūkinio pastato Mėlinių g. 13, Šiauliai, įvykdė K. G. (26 b. l.);
- 2012-08-24 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, kaip K. G. parodo vietą, kur pavogė žoliapjovę ir kur ją po vagystės padėjo (37-42 b. l.).
- įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-28 nuosprendžiu, iš kurio matyti, kad K. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už 2011-03-04 padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju ir byla jam buvo nutraukta (49-51 b. l.).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo K. G. visišką prisipažinimą, jo teisme duotus parodymus, kurie atitinka byloje surinktą medžiagą, taip pat nukentėjusiosios N. M. parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, tarnybiniame pranešime užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog K. G. laikotarpiu nuo 2012-06-03 d. 22.00 val. iki 2012-06-04 d. 21.00 val. Šiauliuose, slapta, neteisėtu būdu, išlaužęs ūkinio pastato lentas, neleistinai prieš turto savininko valią įsibrovė į ūkinį pastatą, esantį Mėlynių g. 13, Šiauliuose, kuris tuo metu buvo užrakintas ir į kurį patekti kaltinamajam apskritai draudžiama, iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajai N. M. priklausantį turtą – žoliapjovę. Minėtą žoliapjovę kaltinamasis parsinešė į namus, ją išardė ir jos dalis pardavė, o gautus pinigus panaudojo savo reikmėms. Todėl įsibraunant į negyvenamą patalpą paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į negyvenamą patalpą ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad pamatęs ūkiniame pastate, esančiame Mėlynių g. 13, Šiauliai, skylę, jis sugalvojo pasižiūrėti pro plyšį, kas yra viduje. Pamatęs žoliapjovę, sugalvojo ją pavogti, tačiau šiam jo sumanymui įgyvendinti prireikė atplėšti kelias ūkinio pastato lentas, ką jis ir padarė. Taigi sumanymas pagrobti negyvenamoje patalpoje esantį svetimą turtą - žoliapjovę kilo dar prieš patenkant į negyvenamą patalpą, kaltinamojo veika buvo iš anksto apgalvota, todėl ji kvalifikuotina kaip įsibrovimas - kaltinamojo pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti negyvenamojoje patalpoje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad K. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis K. G. į negyvenamą patalpą, kurioje buvo N. M. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (atplėšęs sienos lentas), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus K. G. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog K. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į negyvenamą patalpą.
Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patikslino kaltinime nurodytos pavogtos žoliapjovės vertę, nurodydama, kad žaliapjovė buvo nenauja, bet veikianti, AB „Lietuvos draudimas“, atmetęs daikto nusidėvėjimą, žoliapjovę įvertino 500 Lt suma, su šia verte nukentėjusioji sutiko, šią sumą iš draudimo įmonės ji gavo, sutiko, jog kaltinime būtų patikslinta žoliapjovės vertė. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, taip pat juo veikos faktinės aplinkybės iš esmės nekeičiamos skirtingomis, todėl teismas patikslina kaltinime nurodytą žoliapjovės vertę ir nurodo, jog K. G. pagrobė benzininę žoliapjovę 500 Lt vertės.
K. G. kaltė dėl 2011-03-04 įvykdyto plėšimo ir šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, be paties K. G. prisipažinimo, įrodytos kitais surinktais ir jau anksčiau teisme ištirtais įrodymais, kurie įvertinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-28 nuosprendyje. Šiuo nuosprendžiu nustatyti K. G. veiksmai teismo kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, nes K. G. kartu su jau nuteistais dėl šios veikos I. V. ir M. G. 2011-03-04, apie 20.00 val., Šiaulių mieste, ties Vilniaus g. 33 numeriu pažymėtu namu, veikdami kartu bei dar su vienu nenustatytu asmeniu, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. J., t.y. rankomis ir kojomis suduodami nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. J. į veidą bei kūną, tokiu būdu pragriaudami jį ant žemės, po ko spirdami kojomis nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip 10 smūgių R. J. į įvairias kūno vietas, padarė kraujosruvą dešinės akies voke, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko iš R. J. striukės kišenės pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajam R. J. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 70 Lt vertės, kuriame buvo abonentinė SIM pokalbių kortelė „Tele 2“ 5 Lt vertės, piniginę 5 Lt vertės, 50 litų, cigarečių pakelį „San Giorgio“ 6,59 Lt vertės, cigarečių pakelį „Partner“ 6,59 Lt vertės, žiebtuvėlį 20 Lt vertės, viso svetimo turto už 163,18 Lt, ir tokiais savo veiksmais įvykdė plėšimą.
Spręsdamas K. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad K. G. teisiamas pirmą kartą, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-28 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis) dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (49-51 b. l.), tačiau nepraėjus metams padarė kitą tyčinę nusikalstamą veiką, dėl to jam skiriama bausmė už abi nusikalstamas veikas – už 2011-03-04 įvykdytą plėšimą ir laikotarpiu nuo 2012-06-03 22.00 val. iki 2012-06-04 21.00 val. įvykdytą vagystę, padarytą įsibraunant į negyvenamą patalpą.
Skirdamas K. G. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. K. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 2 apysunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, abi veikos baigtos. K. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl abiejų veikų pripažintina tai, kad jis teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu priimtas 2012-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis, t.y., bendrininkų grupe, bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių darant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Kaltinamasis K. G. laikytinas teisiamu pirmą kartą, nes dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis), jo atžvilgiu 2012-06-21 yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00235-12 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje (45-47, 49-56 b. l.). K. G. yra baustas administracine tvarka, turi 3 galiojančias administracines nuobaudas (57-59 b. l.), nedirba, darbo biržoje registruotas, nedarbo draudimo išmokos negauna (60, 61 b. l.), jo vardu registruotų transporto priemonių nėra (64 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai, nes baustas administracine tvarka (66 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (68 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (69 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (70 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. K. G. 2011-03-04, veikdamas bendrininkų grupėje, įvykdė plėšimą, t. y. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje. Teismas dėl šio nusikaltimo priėmė nuosprendį, kuriuo konstatavo nusikaltimo padarymą, tačiau vietoje bausmės skyrimo atleido kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės tikėdamas, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekti be baudžiamosios atsakomybės priemonių taikymo ir paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau kaltinamasis nepateisino teismo lūkesčių ir laikotarpiu nuo 2012-06-03 d. 22.00 val. iki 2012-06-04 d. 21.00 val., žinodamas, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, padarė naują nusikaltimą – įsibrovė į negyvenamą patalpą, esančią Mėlynių g. 13, Šiauliuose, ir iš jos pagrobė N. M. priklausantį turtą- žoliapjovę. Pakartotinis nusikaltimo padarymas nepraėjus metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rodo, kad kaltinamasis nepateisino jam teismo pareikšto pasitikėjimo ir suteiktos galimybės nedaryti naujų nusikaltimų, todėl jam skirtina už abu nusikaltimus griežtesnė, negu areštas bausmės rūšis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnis nustato bendrą principą, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kartu įstatymas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes nedraudžia teismui skirti tokiu atveju laisvės atėmimo bausmę, kartu įpareigodamas jį motyvuoti savo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, šiuo atveju nors kaltinamasis ir teisiamas pirmą kartą, tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės, nes minėtas asmuo nėra recidyvistas, bet ir nėra pirmą kartą teisiamas, todėl jam turi būti paskirta griežtesnė, negu areštas bausmės rūšis (kasacinė nutartis Nr. 2K-488/2005). Kaltinamasis jau buvo teisiamas dėl 2011-03-04 įvykdyto plėšimo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, tačiau vietoje bausmės paskyrimo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi jis nėra teisiamas pirmą kartą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio prasme, todėl teismas neprivalo, skirdamas bausmes, vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatomis šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per trumpą laiką padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, yra įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, šiuo metu suimtas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00235-12, kas rodo tam tikrą asmenybės kryptingumą- polinkį daryti nusikalstamas veikas, kurios sunkėja, bei iki tol taikytų poveikio priemonių neveiksmingumą ir nesugebėjimą savo poelgius analizuoti, neigiamai vertinti ir daryti iš to išvadas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, pastovių pajamų neturi, todėl jam už kiekvieną iš nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, skirtinos tik laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu mažesnės nei straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, arčiau minimumo. Paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė bausmė paskirtina laisvės atėmimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-05-25 16.30 val. iki 2011-05-26 15.20 val. ir nuo 2012-02-14 iki 2012-02-28 (baudžiamosios bylos Nr. N1-302-167/2012 1 t., 120-121, 122 b. l., 3 t., 8-9, 28-33 b. l.).
Kaltinamajam K. G. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1029-907/2012 jokia kardomoji priemonė nepaskirta, o baudžiamojoje byloje Nr. N1-302-167/2012 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (3 t., 8-9 b. l.) panaikinta 2012-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo dieną, jį paleidžiant teismo posėdžių salėje. Šiuo metu K. G. suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, tačiau kaltinamajam K. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė- suėmimas.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji N. M. civilinio ieškinio nepareiškė, nurodė, kad jai žalą atlygino AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė (19 b. l.), tačiau tai neatima galimybės jį pareikšti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojoje byloje Nr. N1-302-167/2012 nukentėjusysis R. J. civilinio ieškinio dėl 163,18 Lt žalos atlyginimo atsisakė teisiamojo posėdžio metu, mobilus telefonas jam grąžintas, ieškinys 2012-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paliktas nenagrinėtas, todėl klausimas dėl minėto civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę K. G. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę K. G. paskirti atlikti pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. lapkričio 22 d.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-05-25 16.30 val. iki 2011-05-26 15.20 val. ir nuo 2012-02-14 iki 2012-02-28.
K. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę – suėmimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.