- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-01
- Bylos Nr.
- P-44-143/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00847-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1377-629/2013 pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – atsakovas, VĮ Registrų centras) tinkamai atlikti pareiškėjo įgyto daikto – 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), nuosavybės teisių registraciją ir, atkuriant paminėto buto pažeistą valdymą, pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, panaikinant nuosavybės teisių registravimo juridinį pagrindą – Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ 1992 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. 10-04-359-89, Vilniaus miesto valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkį Nr. 2626V, panaikinti neteisėtai suteiktus unikalius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2002 m. rugsėjo 17 d. uždarajai akcinei bendrovei „Dieona“ (toliau – UAB „Dieona“) buvo atlikta nuosavybės teisės į butą teisinė registracija, įregistravimo pagrindai – Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ 1992 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. 10-04-359-89 bei Vilniaus miesto valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkis Nr. 2626V. Paminėtame 1992 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. 10-04-359-89 nurodyta, kad UAB „Dieona“ suteikta teisė gauti 73 kv. m bendrojo gyvenamojo ploto. Kaip teigė pareiškėjas, pagal UAB „Dieona“ 1993 m. sausio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą bei 1993 m. rugsėjo 29 d. aktą butą kartu su nuosavybės teise į jį nuspręsta perduoti pareiškėjui – tuometiniam UAB „Dieona“ prezidentui, todėl pareiškėjas atsakovo padarytus pažeidimus grindė tuo, kad pastarasis neteisėtus veiksmus atliko netinkamai remdamasis Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla. Reikalavimas dėl pažeistos valdymo teisės taip pat grindžiamas atsakovo savavališkai pasinaudota Nekilnojamojo registro ir kadastro byla.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas dar 2008 m. liepos mėn. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame kėlė iš esmės analogiškus reikalavimus kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. be kita ko, prašė įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą (toliau – ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į Butą, įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl jo turto (Buto) neteisėtos registracijos UAB komercinės firmos „Dieona“ vardu (viešame registre) registraciją panaikinti ir statinio savininku įregistruoti A. P. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal paminėtą pareiškėjo skundą atsakovams VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, VĮ Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, 2009 m. liepos 17 d. administracinėje byloje Nr. I-96-331/2009 priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad nėra pagrindo keisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, t. y. įpareigoti registro tvarkytoją panaikinti Buto teisinę registraciją komercinės firmos „Dieona“ vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą statinio savininku įregistruoti A. P. Taigi pareiškėjo skundas dėl paminėtos dalies buvo atmestas kaip nepagrįstas. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-982/2010 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 straipsnio 2 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo reikalavimai nagrinėjamoje byloje buvo išspręsti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-96-331/2009, teismas nutraukė bylą. Išaiškino, jog, nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).
III.
Pareiškėjas 2015 m. sausio 9 d. ir 2015 m. kovo 16 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1377-629/2013, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 10 punktais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad, pradėjus aiškintis UAB „Dieona“ nuosavybės teises į Butą, nustatyta, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ 1992 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. 10-04-359-89 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkio Nr. 828p pagrindu UAB „Dieona“ yra suteikta teisė gauti 73 kv. m gyvenamąjį plotą. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė pagal esamą raštą įsipareigojimų neįvykdė, tai UAB „Dieona“ 73 kv. m gyvenamasis plotas iki šiol nėra suteiktas. Šiuo pagrindu, 2014 m. lapkričio 21 d. iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo gavus dokumentų Nr. 890 ir Nr. 2251 kopijas, naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kad Nekilnojamojo turto registrui pateikti dokumentai Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ 1992 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. 10-04-359-89 ir Vilniaus miesto valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkis Nr. 2626V neturi duomenų, identifikuojančių paminėtą nekilnojamąjį daiktą. Šiuo pagrindu Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialas 2002 m. liepos 25 d. priimtu sprendimu UAB „Dieona“ prašymo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į daiktą – Butą – nepatenkino ir UAB „Dieona“ nuosavybės teisės registracijos klausimą išsprendė iš esmės. Materialinės teisės normų pažeidimai atsirado dėl to, kad viešo registro tvarkytojas, tinkamai neatlikdamas pareigos, neteisėtai panaudojęs Buto kadastrinius duomenis, kitam asmeniui priklausančio buto sąskaita, kuris Civilinio kodekso (toliau – CK) 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuosavybės teisės įgijimo pagrindais, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ 1992 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 10-04-359-82 ir Vilniaus miesto valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkio Nr. 2626V priedėliu, yra suteiktas jam, savo lėšomis apmokėjusiam šio buto statybą, viešame registre neteisėtai įregistravo UAB „Dieona“ teises į kitam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį daiktą. Dėl atsiradusios teisės pažeidimų pašalinimo, kad klausimas būtų išspręstas iš esmės, teismas turėtų vadovautis Civilinio proceso kodekso 300 straipsnyje įtvirtintos teisės nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į prašymą prašo nepatenkinti prašymo.
Atsakovas nurodo, kad būtent Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimu byla buvo išnagrinėta iš esmės ir būtent šis sprendimas turi būti laikomas užkertančiu kelią pareiškėjui kreiptis į teismą pakartotinai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Pareiškėjas neįrodė, jog teismas pažeidė materialinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prašymas atmestinas.
Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktus. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: a) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; b) kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; c) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą.
Pareiškėjo teigimu, aiškinantis dėl UAB „Dieona“ nuosavybės teisės į Butą, paaiškėjo, kad Nekilnojamojo turto registrui pateikti dokumentai – Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ 1992 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. 10-04-359-89 ir Vilniaus miesto valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkis Nr. 2626V – neturi duomenų, identifikuojančių paminėtą nekilnojamąjį daiktą. Materialinės teisės normų (CK) pažeidimai atsirado dėl to, kad viešo registro tvarkytojas viešame registre neteisėtai įregistravo UAB „Dieona“ teises į jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą.
Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad administracinė byla Nr. I-1377-629/2013, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi, nepatikrinta apeliacine tvarka, buvo nutraukta, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu, nustačius, jog pareiškėjo reikalavimai nagrinėjamoje byloje buvo išspręsti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-96-331/2009, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-982/2010 paliko nepakeistą. Bylos nutraukimas reiškia, kad ginčas iš esmės nesprendžiamas ir dėl jo nepriimamas teismo sprendimas, išsprendžiamas tik procesinio pobūdžio klausimas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia paminėtus proceso atnaujinimo pagrindus, siejamos būtent su ginčo išnagrinėjimu iš esmės. Jos neatitinka prašomoje atnaujinti byloje susiklosčiusios situacijos. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktus yra nepagrįstas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1377-629/2013 pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.