Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja D.Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-567-468/2013

Teisėjas V. K. Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00302-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6.

2013 m. rugpjūčio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 05 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013 02 19 d. iki 2013 02 21 d. (2 paros).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent jis 2013 02 19 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pirmame aukšte, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą J. B. atžvilgiu, t. y. grasindamas fiziniu susidorojimu, smaugdamas rankomis jos kaklą bei stumdamas nuo laiptų, taip padarydamas jai poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje ir kairiame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino iš J. B. striukės kišenės pagrobti 100 eurų – 345 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi į laiptinę išėjo kaimynė, kurios jis išsigando ir iš įvykio vietos pasišalino.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. T. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis augina 2 mažamečius vaikus, jo finansinė būklė sunki, jis turi skolų, yra nepakankami paskirtos bausmės pakeitimui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantas nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą. V. T. padarytas nusikaltimas – tyčinis, nukreiptas ne tik prieš kito asmens nuosavybę, bet ir kito asmens sveikatą. Nors nuteistasis minėtos nusikalstamos veikos nebaigė, tačiau nusikalstamos veikos padariniai visgi kilo – nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apeliantas šiuo nuosprendžiu nuteistas ne pirmą kartą – praeityje jis teistas už sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, padarymą. V. T. nevykdė jam paskirtų laisvės apribojimo bausmės sąlygų, todėl bausmė jam buvo pakeista areštu. Skundžiamame nuosprendyje nurodytą nusikaltimą jis padarė teistumui neišnykus, jo nepanaikinus. Be to, V. T. 6 kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Nustatytos ir aukščiau išvardintos aplinkybės rodo, jog apeliantas visgi linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, siekiantis nusikalstamais veiksmais praturtėti, todėl yra socialiai pavojingas. Jam pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintų nuostatų nepažeidė.

Apygardos nesutinka su apelianto nuomone, kad jis nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės padėties ir tai turėtų būti pripažinta aplinkybe, lengvinančia jo atsakomybę. Apeliaciniame skunde nepateikiama objektyvių duomenų, patvirtinančių išskirtinai sunkią nuteistojo turtinę padėtį, kuri būtų nulėmusi nusikalstamos veikos padarymą. Iš bylos medžiagos matyti, V. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo elgesiui. Be to, praeityje V. T. padaryti administraciniai teisės pažeidimai parodo, kad galimai apeliantas turi priklausomybę nuo alkoholio (jis daug kartų baustas už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, beveik visi pažeidimai padaryti jam būnant neblaiviam). Tai apygardos teismui leidžia pagrįstai manyti, kad sunki finansinė padėtis susidarė ir dėl apelianto tyčinių veiksmų (girtavimo), todėl tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, lengvinanti nuteistojo atsakomybę, pagal BK 59 str. 1 d. 4 p.

Apygardos teismui nėra pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 62 str. įtvirtintų nuostatų. Pažymėtina, kad BK 62 str. nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga paskirti asmeniui švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę. Taip pat turi būti nustatytos visos BK 62 str. 1 d. nurodytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju V. T. minėtų sąlygų neatitinka – jis savo noru neatvyko ir nepranešė apie nusikalstamą veiką, o buvo sulaikytas tuoj po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimas pagal BK 62 str. V. T. atžvilgiu negalimas, nesant visoms būtinoms sąlygoms.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai parinko V. T. ne tik bausmės rūšį, bet ir jos dydį. Byloje nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kad pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi), taip pat sunkinanti – kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui. Atsižvelgęs į tai bei į kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes apylinkės teismas apeliantui už apysunkį nusikaltimą pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima bausmės minimumui. Paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo V. T. apeliacinį skundą.