- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 2S-2343-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14944-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Envija“
- Ieškovas
- T. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-19221-638/2014 pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Envija“ dėl išeitinės išmokos, darbo užmokesčio už uždelstą laiką priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė teisme ieškinį atsakovei dėl 31100 Lt išeitinės išmokos, 4277 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Nurodė, kad susitarė su darbdaviu dėl atleidimo iš darbo sąlygų, tačiau atsakovė atleidusi ieškovą iš darbo, nesumokėjo sutartos išmokos, vengia atsiskaityti. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas bankų sąskaitose 35377,00 Lt sumai, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, o jų nesant arba esant nepakankamai, prašė areštuoti atsakovės nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą 35377,00 Lt sumai. Nurodė, kad skolos suma yra pakankami didelė, be to, atsakovė atsisako nurodyti priežastis, kodėl ieškovui iki šiol neišmokėta išeitinė išmoka, taip tyčia vilkindama mokėjimo laiką, todėl mano, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, ateityje teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir ieškinio užtikrinimui areštavo atsakovei UAB „Envija“ priklausantį nekilnojamąjį turtą 35377 Lt bendros vertės, o šio turto nesant ar nepakankant, areštavo pinigines lėšas ar turtines teises. Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktų ieškinio priedų matyti, kad atsakovė prisiėmė prievolę, tačiau jos nevykdo. Tai, teismo vertinimu, kelia abejonių atsakovės geranoriškumu ir mokumu, todėl sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad atsakovės neatsiskaitymas su ieškovu nesudaro pagrindo konstatuoti fakto, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šiuo atveju neareštavus atsakovei priklausančio turto, teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomu. Be to, ieškovas grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pakankamai didele ieškinio suma - 35377,00 Lt, tačiau ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, nes vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, o kitomis - maža. Atsakovė nuo 2009 m. yra novatoriška ir sparčiai besivystanti bendrovė, kuri įgijo gerą reputaciją darbe ne tik su mažomis ar vidutinėmis įmonėmis, bet ir su stambiausiomis šalies bendrovėmis. Šiuo metu atsakovė Baltijos šalyse (Lietuva, Latvija, Estija) atstovauja MWM GmbH bendrovę, kuriančią ir gaminančią ypač modernius, didelio efektyvumo variklius ir sistemas necentralizuotos energijos gamybai. Atsakovė siūlo rinkai ekologiškus, naujoviškus sprendimus, sudarančius galimybes gaminti „žalią“ energiją, taip pat pateikia konsultacines paslaugas ir kuria bei gamina individualius gaminius. Atsakovės turtinė padėtis yra labai gera. Pagal tarpinio balanso duomenis 2014 m. birželio 30 d. atsakovės ilgalaikio turto vertė didesnė nei 1,83 mln. Lt, trumpalaikio – 8,37 mln. Lt. Atsakovės grynąjį pelną vien per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 1047323,00 Lt. Atsižvelgiant į atsakovės gaunamą pelną ir valdomo turto vertės dydį, reikalavimo suma nėra didelė. Be to, apeliantė nurodo, kad byloje pareikštas reikalavimas kildinamas iš įmonės ir jos vadovo santykių, o ne nesumokėto darbo užmokesčio, nes darbo sutartis yra visiškai įvykdyta, o šalys ginčijasi dėl skatinimo priemonės (pinigų) įgyvendinimo. Teisiškai reikšminga ir tai, kad Kauno apygardos teisme tarp tų pačių šalių yra pareikštas šios bylos atsakovės reikalavimas ieškovui dėl T. P. nesąžiningais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kas ir lėmė nagrinėjamos bylos ieškovo reikalavimo gauti „premiją“ ginčijimą bei pagrįstų abejonių dėl ieškovui palankaus sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimą. Taigi, apeliantės nuomone, ieškovui neįrodžius realios teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės bei ieškinio didelės sumos, nėra pagrindo taikyti atsakovės turtui arešto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir susiformavusia teismų praktika. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalių ginčas kilo iš darbo teisinių santykių, kur viena iš šalių yra specialus subjektas – darbuotojas. Tokios kategorijos bylose neretais atvejais laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su poreikiu apsaugoti silpnesniąją šalį nuo nesąžiningų kitos šalies veiksmų. Nors, kaip nurodo atsakovė, ieškiniu prašoma priteisti suma pagal atsakovės finansinius rodiklius jai nėra didelė, tačiau teikdamas ieškinį ieškovas negalėjo turėti tikslių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, tokių duomenų neturėjo ir teismas. Nepaisant to, ieškovui ieškiniu reikalaujama suma vis dėlto yra pakankamai didelė, kadangi atsakovei ilgą laiką neatsiskaitant su ieškovu, jis patiria didelius finansinius nuostolius. Be to, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertinami ne vien atsakovo finansiniai rodikliai, kaip bando įrodyti apeliantė, tačiau ir atsakovo elgesys iki ieškinio teismui padavimo bei po ieškinio padavimo. Šiuo atveju atsakovės nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad nutrūkus darbo teisiniams santykiams atsakovė pati asmeniškai prisiėmė prievolę atsiskaityti su ieškovu, kaip įmonės darbuotoju, bet jos ateityje neįvykdė net ir po to, kai ieškovas kelis kartus kreipėsi į atsakovę. Taip pat ieškovas nurodo, kad jis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje kreipėsi į antstolę, kuri areštavo atsakovei priklausantį žemės sklypą. Atsakovė UAB „Envija“ šio žemės sklypo praktiškai niekada nenaudoja savo ūkinėje-komercinėje veikloje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiam atsakovės nekilnojamajam turtui netrukdo vykdyti savo veiklą, juo labiau nedaro jokios ekonominę vertę turinčios žalos. Dėl to toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pateisinamas kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl ieškinio pagrįstumo. Be to, apeliantės nurodyti argumentai, kad ieškovo reikalavimai yra kildinami iš įmonės ir jos vadovo santykių, o ne iš nesumokėto darbo užmokesčio, yra susiję su paties ieškinio dalyku ir teisinių santykių kvalifikavimu, bet ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo T. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliantė skundžiamos nutarties neteisėtumą iš esmės grindžia tik tuo, kad teismas nenustatė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės nuomone, grėsmės įvykdyti teismo sprendimą nėra, nes atsižvelgiant į įmonės gaunamą pelną ir valdomo turto vertės dydį, ieškovo pareikšto reikalavimo suma jos atžvilgiu nėra didelė.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu ginčo nagrinėjimo metu atsakovas turi turto, tai savaime negarantuoja, jog teismui išsprendus ginčą iš esmės ir priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, bus įmanoma įvykdyti šį sprendimą, nes dinamiškame verslo pasaulyje itin gera įmonės finansinė padėtis šiandien dar nereiškia, jog po kurio laiko ji nepablogės tiek, kad ši įmonė nebebus pajėgi atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. Taip yra dėl to, jog verslas – tai veikimas savo rizika. Todėl atsakovės atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji nuosavybės teise turi turto, kuris viršija ieškinio sumą, savaime nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikomos. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovė turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu.
Nors nagrinėjamu atveju fizinio asmens prašoma priteisti pinigų suma iš juridinio asmens nelaikytina itin didele, tačiau apeliacinės instancijos sprendžia, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, jog ši pinigų suma jai nėra didelė ir grėsmė, kad gali būti neįvykdytas ieškovui galimai palankus teismo sprendimas, neegzistuoja (CPK 12 str.). Skolininko realią turtinę padėtį įrodo pagal teisės norminių aktų reikalavimus sudarytas ir patvirtintas įmonės finansinių dokumentų rinkinys. Šiuo atveju kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė tik kai kuriuos dokumentus iš įmonės finansinių dokumentų rinkinio – preliminarų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 17-19). Vien šie dokumentai, nesant nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiškinamojo rašto, duomenų iš viešųjų registrų apie atsakovei nuosavybės teise priklausančio registruotino turto vertę, šiam turtui taikytus apsunkinimus, nesudaro pagrindo spręsti apie įmonės šiuo metu esančią itin gerą turtinę padėtį ir nustatyti įmonės finansines galimybes ateityje. Kita vertus, net ir iš atsakovės pateikto 2014 m. birželio 30 d. preliminaraus balanso duomenų matyti, kad atsakovė turėjo 10203420 Lt vertės turto. Pažymėtina, kad įmonės trumpalaikis turtas sudarė 8371901 Lt, iš to skaičiaus didžiąją visą minėto turto dalį – 3893770 Lt sudarė pirkėjų skolos ir 1895465 Lt išankstiniai apmokėjimai. Ilgalaikis įmonės turtas pagal 2014 m. birželio 30 d. preliminarų balansą sudarė 1831519 Lt, ši turtą didžiąja dalimi – 1205000 Lt sudarė po vienerių metų gautinos sumos. Be to, finansiniai duomenys patvirtina, kad atsakovė nekilnojamojo turto turi tik už 189507 Lt, kilnojamąjį turtą sudarė 596 Lt vertės mašinos ir įrengimai, 277432 Lt vertės transporto priemonės ir kitas 67504 Lt vertės turtas (įranga, prietaisai, įrankiai ir įrengimai). Tuo tarpu pradelsi atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams minėto balanso duomenis sudarė 6331405 Lt, t. y. viršija pusę į jos balansą įrašyto viso turto vertės, kurį net 82 proc. sudaro tik trumpalaikis turtas. Taigi, spręstina, jog atsakovės įmonė turi finansinių sunkumų, yra priklausoma nuo pirkėjų - kitų asmenų finansinės padėties ir jų galimybės grąžinti atsakovei lėšas, kad ji galėtų tinkamai vykdyti ūkinę komercinę veiklą, ir šie sunkumai nėra sietini su šioje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Taigi, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nedisponavo atsakovės finansiniais duomenimis, tačiau teisingai nustatė, kad atsakovė pati prisiėmusi prievolę ieškovui, jos nevykdė, kas kelia abejonių atsakovės geranoriškumu bei mokumu. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog grėsmė įvykdyti teismo sprendimą, jei jis liks palankus ieškovui, yra, ir ieškovo prašymu pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, o apeliantės motyvai šios teismo išvados nepaneigė (CPK 178 str., 185 str., 144 str. 1 d.).
Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui T. P. iš atsakovės UAB „Envija“ 31000 Lt išeitinės kompensacijos, 250,50 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (31 250,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1664 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taigi, nors šis teismo sprendimas atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau skundžiama nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tapo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.
Kiti apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylai aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.