Civilinė byla Nr. e2S-211-856/2023 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00169-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.10; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 5 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. Č. ir V. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3529-496/2022 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos ,,Baltija“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus N. Č., ieškinį atsakovams R. Č., V. Č. ir uždarajai akcinei bendrovei „Viremis“ dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimu patenkintas ieškovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“ ieškinys ir ieškovei solidariai iš atsakovų R. Č., V. Č. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Viremis“ priteista 5 799,44 Eur skola, 1 766,63 Eur palūkanos, 612,07 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš R. Č. priteista 473,92 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; iš V. Č. priteista 473,92 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; iš UAB „Viremis“ priteista 473,92 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 2. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi minėtas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas, likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Baltija“ iš atsakovų R. Č., V. Č. ir UAB „Viremis“ priteista po 242 Eur (iš kiekvieno) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 3. Atsakovai R. Č. ir V. Č. pateikė prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriuo prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesiams. Prašymą atsakovai grindė tuo, kad atsakovai iš karto, tik sužinoję apie ieškovės pretenzijas dėl įsiskolinimo, kreipėsi į ieškovės atstovus dėl įsipareigojimų išdėstymo per terminą. Ieškovė prašymo skolą sumokėti dalimis netenkino. Atsakovai jau teismo proceso metu pradėjo daryti įmokas pagrindinės skolos grąžinimui į ieškovės sąskaitą. Atsakovai ir šio prašymo pateikimo metu daro reguliarias įmokas. Atsakovai neturi galimybių iš karto sumokėti sprendimu priteistą sumą, nes jų turtinė padėtis bei pajamos nesudaro tokių prielaidų: atsakovų mėnesio pajamos sudaro apie 1 070 Eur (atsakovės apie - 300 Eur, o atsakovo - apie 770 Eur). Atsakovai turi tris žemės ūkio paskirties (du mėgėjų sodo) žemės sklypus (du bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vienas asmeninės nuosavybės teise), kurių dviejų nurodyta vidutinė rinkos vertė siekia viso apie 1 100 Eur. Priverstinai išieškant skolą iš atsakovų turimo turto, ieškovės reikalavimai pilnai nebūtų tenkinami, o atsakovų turtinė padėtis dar pablogėtų, nes liktų be turimo turto ir skolingi ieškovei. Tokia perspektyva realiai esmingai išbalansuotų atsakovų turtinius interesus ir pažeistų jų finansinį stabilumą bei sukeltų realią grėsmę atsirasti jų (ne)mokumo rizikai. 4. Ieškovė likviduojama dėl bankroto kredito unija „Baltija“ atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skolininkai prašymą išdėstyti teismo sprendimą teikia pakartotinai. Prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą skolininkai teikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas prašymo netenkino. Pagal skolininkų pateiktus įrodymus, jų turtinė padėtis per nurodytą laikotarpį nepasikeitė, nes skolininkų pateikti duomenys yra už laikotarpį, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Tokie veiksmai akivaizdžiai rodo skolininkų siekį vilkinti teismo sprendimo vykdymo procesą. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. sausio 26 d. nutartimi netenkino atsakovų R. Č. ir V. Č. prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, priteisė likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Baltija“ iš R. Č. 211,75 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisė likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Baltija“ iš V. Č. 211,75 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. 6. Teismas iš atsakovų kartu su prašymu pateiktų pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatė, kad atsakovui R. Č. už laikotarpį 2022 m. sausio-spalio mėn. išmokėti 7 688,20 Eur, atsakovei V. Č. už laikotarpį 2022 m. sausio-spalio mėn. išmokėti 2 608,10 Eur. Atsakovams R. Č. ir V. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: 1) registro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 952 Eur, 2015-07-13 masinis vertinimas; 2) registro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 127 Eur, 2010-10-06 masinis vertinimas; atsakovė V. Č. nuosavybės teise turi žemės sklypą: registro Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo vidutinė rinkos vertė nėra nurodyta). Atsakovas R. Č. 2022-07-22, 2022-09-02, 2022-10-04, 2022-12-07 mokėjimo nurodymais į ieškovės banko sąskaitą pervedė po 300 Eur. Ieškovė pateikė UAB „Viremis“ balanso (sutrumpintą) išrašą už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31, iš kurio matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu įmonės kapitalo ir įsipareigojimų suma yra 203488 Eur, per vienerius metus gautinos sumos - 25 410 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 23 720 Eur. 7. Teismas sprendė, jog tenkinus atsakovų prašymą bei išdėsčius sprendimo vykdymą 24 mėnesiams, būtų neproporcingai pažeisti ieškovės, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, interesai. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu skola priteista solidariai iš trijų asmenų – skolininkų ir laiduotojo UAB „Viremis“. Atsakovai nepateikė jokių UAB „Viremis“ aktualių (tarpinių) finansinės atskaitomybės dokumentų, o ieškovės pateikti įrodymai nerodo įmonės realios dabartinės turtinės padėties, todėl nesudaro pagrindo daryti išvados, jog šiuo atveju yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesiams. Taigi, atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad skolininkai ir laiduotojas dėl turtinės padėties negali įvykdyti teismo sprendimo. 8. Teismas nurodė, kad atsakovų nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra proporcinga priemonė, kad nepažeis ieškovės kaip išieškotojos interesų, nesumenkins paties teismo sprendimo reikšmės. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad atsakovų nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo tenkinti prašymą. Be to, teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo, kurio įvykdymą prašoma išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, įgyvendinimas yra tiek materialinė, tiek procesinė kliūtis užbaigti įmonės bankroto procedūras. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 9. Atsakovai R. Č. ir V. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 26 d. nutartį ir perduoti prašymą spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 9.1. Teismui priėmus nepalankų atsakovams sprendimą, kuriuo priteista skola, nėra teisinga, kai neigiamos pasekmės tenka atsakovams ne tik dėl nepalankaus teismo sprendimo, bet tokios neigiamos pasekmės permanentiškai perkeliamos ir į sprendimo vykdymo stadiją. Atsakovai neneigia teismo sprendimo res judicata galios ir viso proceso metu teigė, kad nevengia ir siekia įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovei. Tačiau kartu visada nuosekliai siekė ir tolygaus šių įsipareigojimų vykdymo atsižvelgiant į atsakovų finansines galimybes. Teismo sprendimu (jo įvykdymu) neturėtų būti sudaroma situacija, kada atsakovai galėtų atsidurti realaus nemokumo būsenoje. 9.2. Atsakovė V. Č. turi negalią (neįgaliojo pažymėjimas pridedamas), jos darbingumas sudaro 50 procentų, ji gauna neįgaliojo pašalpą. Jos galimybės uždirbti atitinkamai taip pat yra ribotos. Tačiau akivaizdu, kad atsakovai reguliariai moka įmokas pagal savo galimybes, atsižvelgiant į finansines savo pajamas, todėl atsiliepime į pareiškimą pateikta ieškovės nuomonė, jog šios įmokos yra per mažos, traktuotina kaip subjektyvi ieškovės nuomonė. 9.3. Teismas, priimdamas nutartį, ignoravo aplinkybę, jog prašymą dėl išdėstymo pateikė tik atsakovai, bet ne atsakovė UAB „Viremis“. Tokia procesinė situacija yra paremta tuo, kad atsakovė UAB „Viremis“ yra laiduotojas, todėl atsakovai prašymą pateikė tik savo vardu. Atsakovė UAB „Viremis“ analogiško pobūdžio prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo yra pateikusi tiesiogiai antstoliui, vykdančiam išieškojimą (prašymas pridedamas). Pateiktas atsakovės UAB „Viremis“ prašymas yra antstolio nagrinėjamas ir pagal pasiūlytą variantą priteistos sprendimu skolos grąžinimas sutrumpėja 4-5 kartus atsižvelgiant į atsakovės UAB „Viremis“ pateiktą įmokų dydį. 9.4. Kaip nepagrįstas vertintinas teismo argumentas, kad prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą yra kliūtis užbaigti bankroto procedūras. Nuo ieškovės bankroto paskelbimo jau praėjo daugiau bei penkeri metai, iš kurių ieškovė didžiąją šio laiko dalį apsiribojo tik formaliu ir pakankamai pasyviu požiūriu į bankroto procedūrą, tame tarpe atsakovų tinkamą informavimą bei proaktyvų veikimą bankroto procedūros metu. 9.5. Atsakovai prašymu siūlė konkretų ir aiškų terminą sprendimo įvykdymui, nesiekė nukelti savo įsipareigojimų – atitinkamai ir bankroto procedūrų – neapibrėžtam laikui, todėl teismo argumentas dėl neva kliūčių užbaigti bankroto procedūras, ir šiuo aspektu atmestinas kaip nepagrįstas, nes nėra aišku, ar atsakovai yra vieninteliai skolininkai bankroto procese, ar yra ir kitų. Darytina pagrįsta prielaida, kad ieškovei nepateikus tokių duomenų, bankroto procese vis dar yra skolininkų daugetas, ne tik atsakovai. 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą likviduojama dėl bankroto kredito unija „Baltija“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 10.1. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turi būti vertinamas visų solidariųjų skolininkų turtas. Nustačius, kad atsakovai neįrodė, jog jų turtinė padėtis yra prasta, teismas pagrįstai atsisakė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. 10.2. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos eismas, skolininkai neįrodė sunkios turtinės padėties, kuri yra tik vienas iš pagrindų, dėl kurių gali, bet neprivalo, būti išdėstytas teismo sprendimo vykdymas. Iš skolininkų pateiktų duomenų akivaizdu, jog skolininkai turi likvidaus nekilnojamojo turto. Pagal ieškovės pateiktus duomenis apie laiduotojo finansinę būklę taip pat akivaizdu, jog laiduotojas ne tik gauna pajamas, bet ir generuoja pelną, todėl turi visas finansines galimybes atsiskaityti su ieškove. 10.3. Atsižvelgiant į teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus, vien ta aplinkybė, jog skolininkams teismo sprendimo vykdymas sukelia tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, negali būti pagrindu leisti šiems asmenims teismo sprendimą įvykdyti jiems patogia tvarka, kuri pažeidžia kreditoriaus interesus. 10.4. Viso ikiteisminio ir teisminio proceso metu skolininkai teigė pripažįstantys dalį, o vėliau - ir visą, skolą bei atliekantys neva reguliarias įmokas ieškovės naudai. Visgi nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki šio atsiliepimo parengimo skolininkai yra atlikę tik keturias įmokas po 300 Eur į ieškovės sąskaitą savo įsipareigojimams vykdyti. Skolininkai net patys nurodo, kad įmokas moka neva reguliariai pagal savo galimybes. Iš skolininkų atliktų veiksmų tiek ikiteisminėje derybų stadijoje, tiek teismo proceso metu ir po jo yra aišku, jog skolininkai siekia teismo sprendimą įvykdyti jiems patogiausiu būtų, nepatiriant jokių neigiamų teisinių ir (ar) finansinių pasekmių dėl atliktų ieškovės teisių pažeidimų. 10.5. Vien pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai konstatavus, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra CPK 284 straipsnio sąlygų, buvo pakankamas pagrindas atmesti skolininkų prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą byloje. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė yra likviduojama dėl bankroto finansų įstaiga ir sprendimo vykdymo išdėstymas nepagrįstai pažeistų ieškovės interesus. 10.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog bankroto bylos iškėlimas sukelia erga omnes pasekmes, kurios yra vienas iš pagrindų, sąlygojančių viešojo intereso egzistavimą bankroto procese. Atitinkamai, savalaikis teismo sprendimo vykdymas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės kreditorių interesų gynyba. 10.7. Skolininkų nurodyti argumentai dėl ieškovės bankroto procedūrų trukmės ar ieškovės neva formaliai vykdomu atsakovų informavimu apie skolą, yra paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, turinčiu res judicata galią. 10.8. Nepagrįsto, neteisėto ir neteisingo skolininkų prašymo išdėstyti teismo sprendimą jiems patogiu ir mažiausiai teisinių ir (ar) finansinių suvaržymų keliančiu būdu tenkinimas, nėra laikomas kreditoriaus ir skolininko interesų tiek sprendimo vykdymo procese, tiek kreditoriaus bankroto procese suderinimu. Skolininkai absoliučiai neįrodė, kaip būtų neigiamai paveikti jų interesai dėl sprendimo vykdymo neišdėstymo, neįskaitant teisėto dalinio jų teisių suvaržymo, kurį patiria kiekvienas skolininkas priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese. Ieškovė yra likviduojama kredito įstaiga ir operatyvus bei efektyvus bankroto procedūrų, įskaitant skolų išieškojimą, vykdymas yra būtinas ieškovės kreditorių interesų užtikrinimui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas netenkinamas. 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl naujų įrodymų 12. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: V. Č. (duomenys neskelbtini) išduotą neįgaliojo pažymėjimą ir atsakovės UAB „Viremis“ 2023 m. sausio 27 d. el. paštu siųstą prašymą jos atžvilgiu vykdomąją bylą pagal teismo sprendimą vykdančiam antstoliui dėl skolos mokėjimo dalimis. 13. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis). 14. Nagrinėjamu atveju apeliantai, teikdami naujus įrodymus, nesuformulavo prašymo priimti į bylą šiuos įrodymus, taip pat nenurodė motyvų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau pirmosios instancijos teisme ir kuo šie įrodymai susiję su skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei V. Č. (duomenys neskelbtini) išduotas neįgaliojo pažymėjimas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, o atsakovės UAB „Viremis“ 2023 m. sausio 27 d. prašymas jos atžvilgiu vykdomąją bylą pagal teismo sprendimą vykdančiam antstoliui dėl skolos mokėjimo dalimis, visiškai nesusijęs su skundžiama teismo nutartimi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantų teikiamus įrodymus. Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo 15. Byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 16. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. 17. Visgi tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). 18. Teismų praktikoje pasisakoma, kad teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019, 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020). 19. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). 20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pirmiau nurodytą teismų praktiką sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimu, taip pat įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs ir įvertinęs visas esmines teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymui reikšmingas sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai neįrodė, jog jų turtinė padėtis yra ypatingai sunki ar ieškovės turtinė padėtis turi ypatingą pranašumą, dėl kurios teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti išdėstytas.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apeliantų nurodoma aplinkybė dėl sunkios finansinės padėties, nėra išimtinė ir nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Kartu pažymėtina, kad apeliantai nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, jog jie deda aktyvias pastangas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą (iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo skolininkai ieškovei buvo atlikę tik keturias įmokas po 300 Eur), kurį prašo išdėstyti, todėl vertintina, kad tenkinus apeliantų prašymą ir priteistas sumas išdėsčius 24 mėnesių laikotarpiui, būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti ieškovės interesai bei lūkesčiai kuo greičiau atgauti priteistas sumas, o apeliantams būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas.
22. Dar daugiau, teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, galimai užtikrina galimybes jiems gauti paskolą, siekiant ją panaudoti teismo sprendimo vykdymui. Byloje nėra pateikta duomenų, kad apeliantai siekė gauti paskolą, tačiau kredito įstaigos atsisakė ją jiems suteikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai taip pat turi galimybę parduoti turimą nekilnojamąjį turtą siekdami bent iš dalies įvykdyti teismo sprendimą.
23. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, jog skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1139-302/2021). Apeliantai šiuo aspektu nenurodė jokių argumentų bei nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad išdėsčius sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui jie bus pajėgūs įvykdyti teismo sprendimą ateityje.
24. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju apeliantai nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Nesant ieškovės sutikimo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą laikytina, jog vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės kaip kreditorės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu taip pat pažymi, kad ieškovė yra likviduojama dėl bankroto įmonė, todėl, tenkinant apeliantų prašymą ir išdėsčius sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, būtų pažeidžiami esminiai bankroto proceso principai kiek įmanoma operatyviau ir ekonomiškiau užbaigti įmonės bankroto procedūras, nes tokiu atveju užsitęstų bankroto procedūros ir tai gali padidinti įmonės administravimo kaštus, pažeisti kreditorių teises ir teisėtus interesus.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų.