Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), našlė, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

15. Iš 2021 m. birželio 4 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Klinikinės diagnozės pagrindimo matyti, kad nukentėjusiajam S. G. nustatyta klinikinė diagnozė: kairės plaštakos III piršto pamatinio pirštakaulio proksimalinio galo atviras lūžis su poslinkiu. Kairės plaštakos III ir dešinės rankos III, IV ir V pirštų tiesėjo sausgyslių pažeidimas (1 t., b. l. 30).

22. Iš 2021 m. birželio 4 d. nutarimo matyti, kad juo N. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 140).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

24. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).

25. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios N. M. kaltė, nesunkiai sutrikdžius sugyventinio S. G. sveikatą ir taip padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

26. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje iš esmės nekilo ginčas dėl to, kad būtent N. M. 2021 m. birželio 3 d., apie 16.50 val. namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdama neblaivi, su kirviu ne mažiau kaip keturis kartus smūgiavo savo sugyventiniui S. G. į galvą, kairę bei dešinę rankas. Tokias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausta kaltinamoji N. M., tokios aplinkybės matyti ir iš nukentėjusiojo S. G. 2021 m. birželio 4 d. protokolo-pareiškimo (1 t., b. l. 14) bei byloje esančių nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 19-20), kuriuos iš dalies teismas pacitavo kaltinamosios apklausos metu (BPK 276 straipsnio 1 dalis).

27. Tokie kaltinamosios N. M. parodymai, taip pat nukentėjusiojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu atskiruose dokumentuose užfiksuota pozicija, esminėse detalėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Antai apklausti teismo posėdžio metu liudytojai nukentėjusiojo motina L. G., į įvykio vietą atvykę pareigūnai A. K. ir K. L. paaiškino, jog nukentėjusysis S. G. jiems visiems nurodė, jog su kirviu jį sužalojo būtent N. M.

28. Pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio metu prieš nukentėjusįjį S. G. kirviu smurtavo N. M. Sprendžiant dėl kilusių padarinių ir priežastinio ryšio tarp kaltinamosios veikos ir kilusių padarinių pažymėtina, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1355/2021(01) matyti, jog S. G. kūne nustatyta: žaizdos viršugalvyje ir kirstiniai sužalojimai rankose, pasireiškę žaizdomis dešiniame dilbyje (jo apatiniame trečdalyje) ir kairės plaštakos nugarinio paviršiaus III delnakaulio projekcijose su sausgyslių pažeidimu (dešinės plaštakos III – V pirštų tiesiamųjų ir kairės plaštakos III – o piršto tiesiamosios sausgyslių), kairės plaštakos III pamatinio pirštakaulio lūžis. Nustatyti sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicininės pagalbos 2021 m. birželio 3 d. Kirstiniai sužalojimai rankose padaryti kietu, sunkiu, briauną turinčiu daiktu ar daiktais. Apie žaizdų viršugalvyje padarymo mechanizmą nėra galimybės pasisakyti, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose jos neaprašytos, o apžiūros metu jos gyjančios po chirurginio sutvarkymo. Nustatyti sužalojimai, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Atsakyti į klausimą, kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu, nėra galimybės nesant pateiktų konkrečių aplinkybių situacijų, nes sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu (1 t., b. l. 41-43). Sugretinus šias aplinkybes akivaizdu, kad kaltinime nurodyti nukentėjusiojo S. G. sužalojimai yra kaltinamosios N. M. veikos – smūgių kirviu, tiesioginė pasekmė. Kitaip tariant, tarp kaltinamosios N. M. veikos, t. y. jos nukentėjusiajam suduotų ne mažiau kaip keturių smūgių kirviu ir kilusių padarinių – nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

29. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pažymėtina, kad tiek kaltinamoji N. M. apklausiama proceso eigoje, tiek nukentėjusysis S. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad veikos padarymo metu buvo sugyventiniai, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, taigi dėl kaltinime inkriminuojamo BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto veiką kvalifikuojančio požymio ginčo nekilo.

30. Byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys patvirtina, kad veikos padarymo metu kaltinamoji buvo neblaivi – 2021 m. birželio 3 d., 18.47 val. jai nustatytas 2,97 promilės girtumas (1 t., b. l. 90).

31. Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais ir teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad N. M. 2021 m. birželio 3 d., apie 16.50 val. namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdama neblaivi (nustatytas 2.97 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, su kirviu ne mažiau kaip keturis kartus smūgiavo savo sugyventiniui S. G. į galvą, kairę bei dešinę rankas, dėl to S. G. buvo nustatyta žaizdos viršugalvyje ir kirstiniai sužalojimai rankose, pasireiškę žaizdomis dešiniame dilbyje ir kairės plaštakos nugarinio paviršiaus III delnakaulio projekcijose su sausgyslių pažeidimu, kairės plaštakos III pamatinio pirštakaulio lūžiu, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

32. Teismo vertinimu, kaltinamosios veiksmai pirmiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

34. Teismas tokius kaltinamosios teiginius atmeta kaip kitais įrodymais paneigtą gynybos versiją, kuria ji siekia švelninti savo teisinę padėtį.

35. Pirmiausia pažymėtina, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, būtinosios ginties teisėtumo sąlygos yra šios: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-194-387/2021 ir kt.).

36. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012).

37. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nors byloje esančiame 2021 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog kaltinamoji atvykusiems pareigūnams teigė, jog kirviu gynėsi nuo nukentėjusiojo, tačiau vertinant įrodymus visumoje, kaltinamosios pozicija dėl susiklosčiusių įvykių bylos tyrimo ir nagrinėjimo procese nebuvo nuosekli. Juo labiau, kad ją paneigia kiti bylos įrodymai.

38. Antai apklausiama teisme kaltinamoji teigė, jog nukentėjusysis įvykio dieną trenkė jai per galvą, ji nukrito, o nukentėjusysis pradėjo ją spardyti kojomis. Ją taip suspardė, kad ji net prarado sąmonę. Apie 15 val. ji atsikėlė, nukentėjusysis liepė jai eiti pasidaryti „abdukciją“, sakė, kad parūkys, o jei ji neišeis, ją pribaigs. Ji išsigando, negalėjo išeiti, nes nukentėjusysis jos neišleido. Nukentėjusysis sėdėjo koridoriuje prie krosnies ir rūkė, parūkęs pradėjo artintis prie jos, sakė, kad jai parodys. Tuomet ji kirto jam per galvą. Neatsimena, į kurią vietą pataikė, kraujas bėgo iš galvos. Kai nukentėjusysis užsidengė rankomis, gavo ir per rankas. Viskas įvyko koridoriuje. Pirmą smūgį nukentėjusysis matė, ji jam sudavė gal 3-4 kartus. Įvykio metu ji su nukentėjusiuoju vienas į kitą buvo atsisukę veidais.

39. Vis dėlto apklausiama ikiteisminio tyrimo metu N. M. nurodė kitokias įvykio aplinkybes, kurios reikšmingos vertinant, ar buvo kilusi būtinosios ginties situacija ir kaltinamoji įgijo teisę į būtinąją gintį, ar jos nebuvo. Antai kaltinamoji teigė, kad konflikto metu sugyventinis ją spardė kojomis ir mušė kumščiais. Tada sugyventinis apsiramino ir atsisėdo prie krosnies, liepė jai išeiti iš buto, norėjo ją išvaryti iš namų, tai jau ne pirmas kartas. Tada ji paėmė kirvį į rankas ir sudavė jam kirviu porą kartų į galvą. Nežino, kas jai užėjo ir nežino, kodėl ji taip padarė, turbūt dėl to, kad išgėrė daug alaus (1 t., b. l. 123).

40. Taigi, teisme kaltinamosios parodymai dėl to, kokios priežastys nulėmė tai, kad ji sudavė kirviu smūgius nuketėjusiajam, buvo kitokie. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ir nukentėjusysis S. G. apklausiamas 2021 m. birželio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną tarp jų buvo kilęs žodinis konfliktas dėl kaltinamosios girtavimo, vėliau vakarop jie žiūrėjo televizorių, jis pakilo ir nuėjo prie pečiaus parūkyti. Atsisėdo ant nedidelės kėdutės atsisukęs nugara į sugyventinę ir tada pajuto stiprų smūgį į viršugalvį, užsidengė rankomis ir tada jautė smūgius į rankas (1 t., b. l. 19). Vėliau apklaustas 2021 m. birželio 9 d. parodė, jog įvykio metu N. M. jam kirviu sudavė iš nugaros apie tris smūgius, pirmas smūgis buvo į galvą, antras pataikė į ranką, o trečias į kitą ranką (1 t., b. l. 31). Iš nukentėjusiojo protokolo-pareiškimo taip pat matyti, jog jis nurodė, kad sugyventinė būdama neblaivi kirviu jam sudavė be jokios priežasties (1 t., b. l. 14).

41. Teismas, vertindamas pirmiau paminėtus kaltinamosios N. M. ir nukentėjusiojo S. G. parodymus, pažymi, kad vertinant bylos įrodymų visumą kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės labiau atitinka tiek kitų įrodymų turinį, tiek ir nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jam smūgiai suduoti sėdinčiam ant kėdutės ir rūkančiam bei nematančiam puolančios kaltinamosios. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš teismo medicinos ekspertizės išvados matyti, kad nukentėjusiojo galvos sužalojimai yra fiksuoti 7 cm ir 10 cm aukščiau išorinio pakauškaulio gumburo vidurio linijoje (1 t., b. l. 42-43). Teismo posėdyje apklausiamas ekspertas S. Laima neatmetė galimybės tokį sužalojimą padaryti tiek suduodant nukentėjusiajam iš priekio, tiek iš nugaros, priklausomai nuo situacijos. Visgi teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš sužalojimų (7 cm) šiek tiek labiau nugarinėje galvos dalyje, todėl teismas, įvertinęs faktą, kad kaltinamoji teigė, jog ji su kaltinamuoju iš esmės tokio pat ūgio, sprendžia, kad mažiau tikėtina, jog tokį sužalojimą ji galėjo padaryti stovint vienas prieš kitą atsisukus veidais, nes sužalojimas labiau nugarinėje galvos dalyje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apklausiama teisme liudytoja L. G. taip pat parodė, jog sūnų ji matė po įvykio 2021 m. birželio 8 d., matė, kad jo rankos buvo sugipsuotos, galva užklijuota. Galvos galinėje pusėje labiau iš dešinės pusės buvo sužeidimas, apie 8 cm nuo sprando. Sūnus jai pasakojo, kad jis sėdėjo prie krosnies ant suoliuko ir jam iš nugaros kirto su kirviu. Taigi, ši liudytoja iš esmės patvirtino nukentėjusiojo S. G. parodymus apie įvykių eigą ir sužalojimo aplinkybes. Be to, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad smūgiuota buvo nukentėjusiajam iš nugaros veikiant ne gynybiniais, o puolamaisiais veiksmais, stiprina tiek pačios kaltinamosios N. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad ji nežino, kodėl tai padarė, matyt dėl išgerto alaus, tiek vaizdo įraše užfiksuoti pareigūnui tuoj po sulaikymo į klausimus „kokie buvo jūsų motyvai?“ „Ar tai buvo kerštas?“ pateikti atsakymai „O jeigu tave visą gyvenimą daužytų kaip šunį?“, tai „..ne kerštas, tai buvo neviltis“, „aš grįžau iš mamos ir jis pradėjo visais žodžiais ant manęs, o aš tylėjau, o vėliau nervai neišlaikė“ (1 t., b. l. 71, CD). Taigi, iš esmės tokie kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, taip pat jos vaizdo įraše fiksuoti paaiškinimai pareigūnams tuoj po įvykio atskleidžia kaltinamosios subjektyviąją pusę suduodant kirviu nukentėjusiajam bei rodo, kad smūgiai nukentėjusiajam kirviu buvo jos impulsyvi reakcija į galimą daugiametį netinkamą nukentėjusiojo elgesį prieš ją bei įvykio dieną išsakytus priekaištus, tikėtina, ir į anksčiau tą pačią dieną prieš ją nukentėjusiojo panaudotą smurtą, tačiau nebuvo gynyba nuo kokio nors realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi.

42. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad byloje išties yra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis S. G. dar iki įvykio galėjo būti smurtavęs prieš kaltinamąją N. M. Tokios aplinkybės matyti tiek iš kaltinamosios N. M. parodymų, tiek iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuotos jai padarytos hematomos, kurias teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas S. Laima įvertino kaip padarytas iki 12 valandų iki jų fiksavimo. Vis dėlto pažymėtina, kad įvertinus tiek pirmiau aptartus nukentėjusiojo S. G., tiek kaltinamosios N. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat pirmiau aptartais duomenimis nustatytą faktą, kad galvos sužalojimai padaryti labiau nugarinėje pusėje, jos vaizdo įraše išdėstytus paaiškinimus, darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu kėsinimasis į jos sveikatą įvykio dieną ir buvo, tai jis jau buvo pasibaigęs ir kaltinamajai nebuvo pagrindo gintis suduodant kirviu smūgius nukentėjusiajam. Atitinkamai teismas sprendžia, kad kaltinamosios N. M. veikimas šiuo atveju negali būti pripažintas veikimu būtinosios ginties situacijoje.

IV. Bausmės skyrimo ir BK 75 straipsnio taikymo motyvai

43. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai N. M., vadovaujasi BK VIII skyriaus nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnis, be kita ko, nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

44. Pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

45. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai N. M., pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas, susijęs su smurto panaudojimu artimoje aplinkoje. Veika padaryta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia.

46. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajai N. M. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į jos asmenybę bei jos elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), turi gyvenamąją vietą, darbinga, tačiau nedirbanti ir Užimtumo tarnyboje neregistruota. Kaltinamoji anksčiau neteista (1 t., b. l. 155). Bausta administracine tvarka, veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, tačiau nusižengimai nešiurkštūs, nesusiję su smurto panaudojimu (1 t., b. l. 153-154).

47. Teismas nustato kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ką iš dalies patvirtina jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

48. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamosios N. M. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys daugiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtas nesaikingo alkoholio vartojimo, laikytinu vienu iš kriminogeninių veiksnių, šiuo atveju lėmusių nusikalstamos veikos padarymą. Pažymėtina, kad iš teismo posėdyje apklaustos L. G., taip pat nukentėjusiojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų taip pat matyti, kad alkoholio vartojimas buvo viena esminių nuolat buvusių konfliktų su nukentėjusiuoju priežasčių. Atsižvelgdamas į kaltinamąją ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas viršijantis sankcijoje numatytos bausmės minimumą, tačiau nesiekiantis vidurkio. Teismo vertinimu, pagal N. M. ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

49. Kaltinamoji N. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikyta 2021 m. birželio 3 d. 17.05 val. (1 t., b. l. 114-115), o iš sulaikymo paleista 2021 m. birželio 4 d. 13.30 val. (1 t. b. l. 142). Šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para), vadovaujantis BK 66 straipsniu įskaitytinas į kaltinamajai paskirtos bausmės laiką.

50. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti N. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Tokią poziciją baigiamojoje kalboje išdėstė ir valstybinis kaltintojas.

51. Aktualioje bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

52. Pažymėtina, kad N. M. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. ji padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jai šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teismas pažymi, kad N. M. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirbanti, tačiau darbinga, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius nusižengimus. Jos veika padaryta spontaniškai, iš dalies nulemta tarpusavio nepagarbių santykių su nukentėjusiuoju ir nesaikingo alkoholio vartojimo, tačiau nėra kaltinamosios netinkamo gyvenimo būdo pasekmė. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jai galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotai nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamai probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

53. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog N. M. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos veika susijusi su smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, o šiuo metu ji su nukentėjusiuoju nebegyvena pastarajam mirus, todėl manytina, kad kaltinamoji daugiau nenusikals, o pats baudžiamasis procesas, probacijos laikotarpis ir taikomi įpareigojimai bus pakankami tam, kad pasiekti pozityvius jos elgesio pokyčius, kaip auklėjamosios ir prevencinio pobūdžio priemonės, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl N. M. taikytinos BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose – pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiai visą bausmės atlikimo laikotarpį; neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

54. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. Dėl civilinio ieškinio

55. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

56. Šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 719,33 Eur turtinės žalos už nukentėjusiojo S. G. gydymą ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 51-53).

57. Ieškinys tenkinamas.

58. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, nes yra pagrįstas bylos medžiagoje pridėtais dokumentais, nukentėjusysis po patirto smurto buvo gydomas valstybės lėšomis, kurias apmokėjo Vilnius teritorinė ligonių kasa, todėl ši institucija dėl kaltinamosios veikos patyrė turtinę žalą, kurią pastaroji turi atlyginti.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

59. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su kirviu viduje, vokas su DNR tyrimu viduje ir vokas su nuoplovom viduje, kurie perduoti 2021 m. birželio 30 d. nutarimu ir 2021 m. liepos 1 d. kvitu B serija BBB Nr. 2PK005168 į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje (1 t., b. l. 77-78), sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jai vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti N. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 3 d. 17.05 val. iki 2021 m. birželio 4 d. 13.30 val. (viena diena).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, N. M. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiai; neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš kaltinamosios N. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 719,33 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų 33 centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su kirviu viduje, voką su DNR tyrimu viduje, voką su nuoplovom viduje, kurie perduoti 2021 m. birželio 30 d. nutarimu ir 2021 m. liepos 1 d. kvitu B serija BBB Nr. 2PK005168 į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.