- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- e2-6635-800/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01560-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- T. D., J. B.
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas, Asta Kokoškina
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovams T. D. ir J. B. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas L. D. ieškiniu prašė nutraukti tarp J. B. ir L. D., (duomenys neskelbtini) pasirašytą transporto priemonės - lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovo T. D., ieškovo naudai 1800 Eur nuostolių atlyginimo bei 161,01 Eur dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 17 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2018-01-30), priteisti iš atsakovo T. D., ieškovo naudai 5 procentų metines palūkanas už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis internetiniame portale 2016 m. balandžio mėn. rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, jog parduodama transporto priemonė - lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 16 d. paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, tą pačią dieną nuvyko apžiūrėti automobilio į prekybos centro Šilas ((duomenys neskelbtini)) aikštelę. Automobilį aprodė asmuo, kuris prisistatė esantis automobilio savininko įgaliotinis vardu L. (Č.). Antrojo susitikimo metu (2016 m. balandžio 17 d.) buvusio prekybos centro Norfa ((duomenys neskelbtini)) aikštelėje susitiko su kitu automobilio savininko atstovu. Tuomet buvo pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, jog automobilio pardavėjas - J. B., kaina – 1800 Eur. Įgaliotinis jau turėjo parengtą sutartį su savininko parašu, be to, šio susitikimo metu skambino asmeniui, kurį jam pristatė kaip automobilio savininką J. B., su juo davė pakalbėti ir jam, užsirašė J. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigai už automobilį buvo perduoti minėtam asmeniui, o jam buvo perduotas automobilis, jo rakteliai, dokumentai. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog minėtas asmuo yra atsakovas T. D.. Po maždaug trijų savaičių, nusprendus registruoti automobilį VĮ „Regitroje“, to negalėjo padaryti, nes savininkas automobilio neišregistravo. Tuomet turimu tel. numeriu ((duomenys neskelbtini)) susisiekė su J. B., kuris pareiškėją patikino, kad automobilį išregistruos. Vėliau, kad neva jau išregistravo. Tačiau paaiškėjo, kad automobilis paieškomas. Tai sužinojęs nuvyko su automobiliu į VĮ „Regitra“, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie jį apklausė, paėmė raktelius, dokumentus, automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl panašių įvykių. 2016 m. birželio 23 d. priimtas nutarimas dėl atsisakymo pripažinti jį nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19847-16, kuriame nurodyta, jog „ikiteisminis tyrimas byloje atliekamas dėl sukčiavimo, t. y. dėl to, kad panaudojus apgaulę, iš automobilių savininkų buvo perimtos jų transporto priemonės, tačiau pinigai už jas išmokėti nebuvo, todėl jie, apgaulės būdu prarado savo turtą ir tiesiogiai nukentėjo nuo nusikalstamų veikų, padarytų jų atžvilgiu.“ Kaip paaiškėjo, jis perpirko iš nenustatytų asmenų nusikalstamu būdu gautą turtą - automobilį, kuris vėliau buvo iš jo paimtas, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Šiuo metu yra susidariusi tokia situacija, kuomet jis, manydamas, jog T. D. yra įgaliotas J. B., T. D. perdavė 1800 Eur už įgyjamą automobilį, tačiau negali šių pinigų išsireikalauti iš minėto juos gavusio asmens, be to, jam neketinama grąžinti ir automobilio, už kurį sumokėti pinigai (automobilis grąžintas savininkui J. B., kuris laikoma, jog automobilio neteko dėl nusikalstamos veikos). Nepaisant akivaizdaus apgaulės fakto, ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, todėl jis yra priverstas reikalauti turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad ieškovo nepažįsta, taip pat nepažįsta ir J. B. ir jokių nurodymų iš jo dėl minimo automobilio BMW pardavimo sąlygų nėra gavęs. Nėra jokių rašytinių įrodymų, kad tarpininku buvo jis, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimą priteisti iš jo 1800,00 Eur pagrįstu.
Atsakovas T. D. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad tokios mašinos neturėjo. Nepažįsta J., nežino kas tokia yra S.. Ikiteisminio tyrimo metu padavė visus dokumentus apie parduotus automobilius BMW. Mano, kad asmenys atpažindami jį ikiteisminio tyrimo metu apsipažino. L. Č. pažįsta ir jam yra davęs parduoti turėtą, pardavinėjamą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Automobilį pardavė G. G.. Kodėl L. Č. kalbėjo apie kitą jo duotą aprodyti automobilį (duomenys neskelbtini) nežino, mano, kad L. Č. neteisingai prisiminė automobilio numerius. Visus parduotus automobilius pirmiausia užsiregistruodavo savo vardu, nes tik taip tvarkydavo dokumentus. Kodėl ieškovas ir jo sutuoktinė jį atpažino nežino, mano kad jie galėjo jį matyti automobilių turguje arba apžiūrinėti kitus jo parduodamus automobilius.
Atsakovas J. B. su ieškiniu sutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 12 d. perdavė pirkėjai S. J.. Su pirkėja buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašytas skolos vekselis bei sudaryta sutartis dėl automobilio pirkimo sąlygų, atsiskaitymo laikotarpių. Sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis bus išregistruotas tik tada, kai už jį bus pilnai atsiskaityta. Po savaitės nepavykus susisiekti su S. J. kilo įtarimas, kad automobilis pavogtas, todėl kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Tyrimo metu sužinojo, jog pagal tokią pat pirkimo išsimokėtinai schemą buvo pasisavinta ir daugiau automobilių. Po kelių mėnesių buvo informuotas, kad automobilis rastas Kaune. Automobilį atgavo 2016 m. rugsėjo-spalio mėnesį. Grąžintame automobilyje pasigedo atsarginio rato bei jam reikalingų įrankių, bagažinės užuolaidos, multimedijos sistemos. S. J. buvo vienintelis asmuo, su kuria buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Bet koks kitas automobilio pardavimas buvo atliekamas be jo žinios ir sutikimo. Kas buvo daroma su automobiliu po 2016 m. balandžio 12 d. 19 val. nėra žinoma. T. D. neturėdamas jo sutikimo, apgaulės būdu sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį tarp jo ir L. D., todėl reikalavimas nutraukti 2016-04-16 transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį yra pagrįstas. Sutinka, kad ieškinys būtų tenkintas (e. b. l. 83-84).
Teismo posėdžio metu atsakovas J. B. papildomai paaiškino, kad sutartis buvo fiktyvi, nes ji negalėjo būti sudaryta. 2016 m. balandžio mėnesį nusprendė parduoti automobilį BMW. Paskambino vyriškis ir pasakė, kad nori pirkti automobilį ar žmonai, ar draugei. Nurodė, kad ji atvyks apžiūrėti, jeigu jai jis tiks jį pirks. Pasakė, kad nori automobilį pirkti išsimokėtinai. Nurodė, kad atsiskaitys per du kartus, pasirašys vekselį. Atrodė viskas tvarkingai. 2016 m. balandžio 12 d. atvažiavo S. J. apžiūrėjo automobilį jai viskas tiko, todėl buvo surašyti visi dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartis 3000,00 Eur sumai, vekselis - 3000,00 Eur sumai, galutinė sumokėjimo data buvo nurodyta 2016-05-15). Galutinę mokėjimo termino datą buvo nustatęs žmogus su kuriuo jis kalbėjo telefonu. Sutarties sudarymo dieną automobilis buvo paimtas. Atidavęs automobilį pirkėjai dar kelis kartus su ja bendravo telefonu, nes domėjosi ar viskas gerai. S. J. bendravo noriai. Po kokių 5-6 dienų S. J. nebeatsiliepė telefonu, o taip pat neatrašė į žinutes. Supratęs kad kažkas yra negerai nuvyko į policiją, kur sužinojo, kad pati S. J. yra kreipusi į policiją ir sužinojo, kad tai ne vienetinis atvejis. Vėliau iš tyrėjos sužinojo, kad automobilis yra surastas. Automobilis buvo grąžintas šiek tiek apgadintas ir buvo pavogti kai kurie daiktai. Pagal vekselį išrašytą S. J. jis išsiieškojo 80 Eur ir vekselį nutraukė. T. D. nepažįsta. Vienintelis žmogus su kuriuo susipažino tai buvo S. J..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančio ieškovo L. D. 2016-08-26 pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ieškovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą informuodamas, jog jo atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas (e. b. l. 14-17). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nes ikiteisminio tyrimo metu negauta duomenų, kad T. D. galėjo žinoti, jog automobilis yra gautas nusikalstamu būdu. Nutarime konstatuota, kad tarp L. D. ir T. D., atsiradę turtiniai santykiai, nesant apgaulės požymių ar tyčinio tikslo užvaldyti paimtas pinigines lėšas, prie savanoriškų asmenų susitarimo aplinkybių atitinka civilinių teisinių santykių požymius, kuriuose nėra nusikalstamos veikos požymių (e. b. l. 18-20, 30-33).
Byloje esanti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad 2016-04-05 buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pardavėjas, šioje byloje atsakovas – J. B. pardavė, o ieškovas L. D. įgijo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 88). Automobilio registracijos liudijimas patvirtina, kad savininkas buvo atsakovas J. B. (e. b. l. 89).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. Č. paaiškino, kad T. D. pažįsta, nes mokėsi toje pačioje mokykloje. T. D. paprašė aprodyti automobilį BMW. Kieno vardu automobilis buvo registruotas jis nežino, nes jam nebuvo įdomu. Automobilio dokumentų nežiūrėjo. T. D. pasakė, kad dokumentai yra automobilio dėtuvėje, paprašė aprodyti automobilį, nes jis ruošėsi kažkur išvažiuoti, buvo nurodę kad automobilio kaina 1700,00 Eur. Kokie automobilio numeriai buvo neatsimena, automobilis buvo pilkos-sidabrinės spalvos, universalas. Automobilį aprodė kelis kartus. Pirmą kartą kažkokiam vaikinui, o paskui žmonėms, kurie sekančią dieną automobilį įsigijo. Automobilį vakare atidavė T. D., kuris kiek jam yra žinoma pardavė porai, kurie apžiūrėjo automobilį ir kurie nurodė, kad šiuo metu neturi pinigų. Automobilį įsigijo pora, kurios moterį jis atpažino. Ji vardu R. Šio automobilio aplinkybes atsimena, nes įvyko įvykis ir jis buvo apklausiamas ikiteisminiame tyrime. T. D. yra prašęs aprodyti ir kitus jo pardavinėjamus automobilius, tačiau kokius neatsimena. Automobilio numerio neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galbūt (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes tyrėja apie jį klausinėjo ir jį spaudė.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. B. paaiškino, kad T. D. yra matytas. Kaimynas pirko iš jo automobilį. Su kaimynu L. D. nuvažiavo pirmiausia automobilį apžiūrėti. Automobilį aprodė kitas žmogus. Apžiūros metu buvo pasakyta, kad automobilio savininko nėra, nes jis yra išvažiavęs. Jis apžiūrinėjo automobilį, o galimai L. D. žiūrėjo dokumentus. Kitą dieną su kaimynu važiavo pirkti automobilio ir jį įsigijo būtent iš šio asmens sėdinčio salėje. Automobilį kaimynas pirko už 1800,00 Eur, tai buvo 5 klasės BMW pilkos spalvos universalas. Žino, kad buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Po kurio laiko kaimynas pasitikrino registrą ir sužinojo, kad automobilis yra paieškomas. Automobilis iš kaimyno buvo konfiskuotas. Pirmą dieną automobilį aprodė tamsus jaunas vyrukas. Šiuo metu yra praėję 2 metai, todėl atpažinti negalėtų.
Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad atsakovas T. D. privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta atsakovo kaltė, t. y. nusikaltimo sudėtis, būtina jo patraukimui baudžiamojon atsakomybėn. Teismo nuomone byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad T. D. gavo 1800,00 Eur, todėl privalo juos grąžinti ieškovui.
Ieškinį ieškovas reiškia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 7 dalimi, kuriame nurodyta, jog kita sandorio šalis, sudariusi sutartį su tokios teisės neturinčiu asmeniu, gali sandorio atsisakyti, kol atstovaujamasis sandorio nepatvirtino, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį. CK 2.133 straipsnio 8 dalyje taip pat nurodyta, jog pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, kitai sandorio šaliai atsako jį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį. Be to, CK 2.136 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atstovas, sudaręs sandorį kito asmens vardu neturėdamas teisės sudaryti sandorį arba viršydamas suteiktas teises, kai atstovaujamasis nepritaria šiam sandoriui, privalo atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius, jeigu trečiasis asmuo apie tas aplinkybes nežinojo ir neturėjo žinoti.
Išklausius ieškovo, atsakovo, liudytojų paaiškinimų, susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga teismas daro išvadą, jog įgydamas automobilį ieškovas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad automobilis yra pardavinėjamas automobilio savininko, J. B., įgalioto asmens. Ieškovui buvo leista su automobilio savininku kalbėti telefonu, derinti aplinkybes pirkimo metu, buvo užpildyta ir pasirašyta pati pirkimo-pardavimo sutartis, automobilis iš vakaro buvo apžiūrėtas ir apžiūros metu buvo paaiškinta, kad automobilio savininkas išvykęs. Nors atsakovas neigia dalyvavęs parduodant ginčo automobilį, teismo posėdžio metu ištirti įrodymai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad būtent atsakovas pardavė automobilį ieškovui, neturėdamas įgaliojimo veikti automobilio savininko J. B. vardu. J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti.
Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga daro išvadą, jog atsakovas T. D., L. Č. buvo davęs aprodyti pirkėjams, būtent automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ne automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šias aplinkybes patvirtina L. Č. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. Č., nurodė, kad atsakovas T. D. prašė parodyti jo turimą ir pardavinėjamą automobilį (duomenys neskelbtini) pirkėjams. Jam skambino pirkėjai, kuriems aprodė automobilį prie pramogų centro (duomenys neskelbtini). Automobilį apžiūrinėjo vyrai ir moteris vardu Rita, kurią pažinojo, nes buvo kelis kartus su ja anksčiau susitikęs. Asmeniui, norinčiam pirkti automobilį, parodė dokumentus, kuriuos T. buvo palikęs daiktadėžėje, tačiau kokie dokumentai ten buvo nesidomėjo, kas buvo nurodytas automobilio registracijos liudijime nežino. Asmeniui pasakė, kad paskambintų į tą patį T. duotą mobilaus ryšio telefoną. Kitą dieną T. automobilį paėmė. T. apie šį automobilį daugiau neklausinėjo (e. b. l. 90-92) . Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, nurodė, kad parduoti buvo jam perduotas automobilis (duomenys neskelbtini), o ne automobilį (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, jog negali nurodyti automobilio numerių. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ieškovas L. D. ir jo sutuoktinė R. D. nurodė, kad įsigijo tą patį iš vakaro apžiūrėtą automobilį (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu L. D. ir jo sutuoktinė R. D. atpažino automobilio pardavėją, t. y. T. D. (e. b. l. 96-106). Ikiteisminio tyrimo metu ieškovo žmona atpažino taip pat ir L. Č. kaip asmenį pirmą kartą rodžiusį jų įgytą automobilį (e. b. l. 152-154). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. U. patvirtino, kad matė kaip prie parduotuvės „Norfa“ L. D. sumokėjo už pilkos spalvos automobilį BMW 5 klasės. Girdėjo kaimyno pokalbį telefonu kaip suprato su automobilio savininku, nes buvo pasakyta kad jis išvykęs (e. b. l. 150-151). Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir paties atsakovo T. D. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kurioje nurodė, kad vieną automobilį buvo paprašęs aprodyti pardavėjams pažįstamo L. Č., kuriam buvo davęs savo telefoną. Pamena, kad iš L. Č. paimtą automobilį pardavė prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Automobilį atvyko pirkti vyras su moterimi (e. b. l. 93-94). Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas L. D. ir jo sutuoktinė R. D. atpažino, atsakovą T. D., kaip asmenį iš kurio įgijo automobilį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 100-106). Atsakovas T. D. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad supainiojo automobilius ir L. Č. buvo davęs parduoti kitą automobilį BMW, bei pateikė 2016-03-25 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei joje apklaustų asmenų parodymais daro išvadą, kad T. D. pardavė ieškovui būtent ginčo automobilį, kuris priklausė atsakovui J. B., nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta prie kokių aplinkybių atsakovas T. D. šį automobilį buvo įgijęs.
Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti taip pat ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moraliai. Atsakovas J. B. nesudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutarties su L. D. ir nors rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji neatitinka faktinės situacijos, nes J. B. automobilį pardavė S. J., o T. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybės įgijęs ginčo automobilį, neturėdamas automobilio savininko J. B. įgaliojimo veikti jo interesais šį automobilį pardavė ieškovui L. D.. Atsakovas perduodamas automobilį, raktelius ir dokumentus, taip pat pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyti jam nepažįstamo asmens, t. y. atsakovo J. B. anketiniai duomenys, suprato, arba turėjo suprasti, kad automobilį parduoda neturėdamas įgaliojimo taip veikti, todėl privalo prisiimti iš to kylančias pasekmes - grąžinti pinigus, kuriuos ieškovas perdavė pirkdamas automobilį - 1800 Eur (t. y. atlyginti patirtus nuostolius).
Remiantis virš išdėstytu teismas nutraukia tarp J. B. ir L. D. 2016 m. balandžio 17 d. pasirašytą transporto priemonės – lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.
Ieškovo reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų tenkintinos. Laiku negrąžinus pinigų, ieškovas patyrė nuostolius, nes negalėjo naudoti pinigų pats. Taigi kompensacinės palūkanos laikytinos ieškovo nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos pinigų sumos. Ieškovo nuostolius sudaro ir 5 proc. palūkanos už neturint teisinio pagrindo naudojimąsi ieškovo pinigais laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 17 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2018-01-30) - 161,01 Eur (90 Eur metinės palūkanos +71,01 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2017-04-14 iki 2018-01-30).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymų nustatyto dydžio palūkanos numatytos CK 6.210 straipsnyje. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už tą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Teismų praktikoje nurodoma, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atitinkamai iš atsakovo priteistinos 5 procentų palūkanos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas turėjo 1044,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1000,00 Eur advokato atstovavimo išlaidos (e. b. l. 45-47) pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymai. Advokato atstovavimo išlaidos neviršija 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų, todėl priteistinos (CPK 98, 93, 96 straipsniai, 88 straipsnis), o taip pat 44,00 Eur žyminis mokestis.
Valstybei iš atsakovo priteistina 12,51 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 96 straipsnis). Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti tarp J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 17 d. pasirašytą transporto priemonės - lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.
Priteisti ieškovui L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) nuostolių atlyginimo bei 161,01 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą, 1 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 17 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2018-01-30), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 44,00 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, bei 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,51 Eur (dvylika eurų ir 51 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.