- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-2440-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00054-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- K. K., D. K.
- Atsakovas
- N. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų K. K. ir D. K. patikslintą ieškinį atsakovei N. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. K. ir D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. V. prašydami atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodė, kad šalys yra bendraturčiai pastato - gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovai prašė atidalinti pastatą – gyvenamąjį namą identiškai nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai bei patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų siūlomą planą.
2. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovai pateikė prašymą įpareigoti atsakovę N. V. įleisti į atsakovės naudojamas patalpas ginčo gyvenamajame name ieškovo D. K. pasamdytą matininką, minėto gyvenamojo namo kadastriniams matavimams atlikti.
3. Nurodė, kad šalims po ilgų derybų pavyko suderinti laiką, t. y. 2025 m. liepos 30 d. 13.00 val. kada kadastrinius matavimus atliks abiejų šalių pasamdyti matininkai. Tačiau atvykus ieškovų matininkui į ginčo objektą, atsakovė atsisakė jį įleisti į jos naudojamas patalpas, nepaisant to, kad tuo pat metu atsakovė į savo naudojamas patalpas įleido savo pasamdytą matininką. Toks atsakovės elgesys sunkina atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi be atnaujintų kadastrinių matavimų to padaryti neįmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovų prašymą netenkino.
5. Teismas nurodė, kad prašymas įpareigoti kitą asmenį atlikti tam tikrus veiksmus (šiuo atveju – įleisti matininką) yra reikalavimas dėl prievolės įvykdymo, kuris turėtų būti nagrinėjamas tik pareiškus atskirą ieškinį. Šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ieškovų reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl įpareigojimas atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus nėra procesinis veiksmas, kuris tiesiogiai susijęs su šios bylos nagrinėjimu, o savarankiškas ginčo dalykas.
6. Teismas ieškovų prašymą įpareigoti atsakovę įleisti matininką į atsakovės naudojamas patalpas laikė savarankišku reikalavimu, kurį ieškovai gali pareikšti kreipdamiesi į teismą su ieškiniu pagal bendrą ginčo teisenos tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnis).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ginčijama nutartimi užkertamas kelias gauti ir pateikti teismui įrodymus, be kurių nėra galimybės nagrinėti bylą dėl objektų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kadastriniai matavimai būtini tikslu atnaujinti ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą. Be atnaujintų kadastrinių matavimų, šios bylos išnagrinėjimas negalimas.
7.2. Ieškovų nuomone, pateiktas prašymas yra susijęs su teismo liudijimo išdavimu dėl konkrečių įrodymų išreikalavimo, kurių neįmanoma gauti, neatlikus bendros dalinės nuosavybės teise valdomose patalpose, kadastrinių matavimų. Teismas apribojo ieškovams įrodymų teikimo ir rinkimo galimybės.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą arba apeliacinį procesą nutraukti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pažymi, kad 2025 m. liepos 30 d. atsakovės pasamdytas matininkas G. K. jau atliko viso ginčo gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir rengia atnaujintą kadastro duomenų bylą. keisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis posistemėje „Matininkas“ (o tik šioje NTR posistemėje matininkai gali teikti statinių kadastro duomenų bylas tikrinimui ir derinimui ir tik joje matininkai gali įrašyti statinių kadastro duomenis į kadastrą ir juos keisti) leidžiama tik tam matininkui, kuris nustato posistemėje objekto statusą į „Formuojamas“. Šiuos veiksmus yra atlikęs matininkas G. K. Todėl joks kitas matininkas neturi teisės teikti šalių gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos VĮ Registrų centrui, išskyrus matininką G. K. Dėl šios priežasties ieškovų pasamdyto matininko patekimas į atsakovės naudojamas gyvenamąsias patalpas nepagrįstas jokiu objektyviu ieškovų interesu. Tikslas - kadastro duomenų atnaujinimas, o ne kadastro duomenų surinkimas be galimybės juos panaudoti kadastro duomenų atnaujinimui.
8.2. Atskirasis skundas grindžiamas procesinėmis normomis, skirtomis rašytinių ir daiktinių įrodymų išreikalavimui (CPK 199, 206 straipsniai). Tokiu atveju atskiras skundas apskritai negalimas, nes CPK 199 straipsnio tvarka priimtos nutartys nėra skundžiamos atskiruoju skundu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas įpareigoti atsakovę įleisti į atsakovės naudojamas patalpas ginčo gyvenamajame name ieškovų pasamdytą matininką siekiant atlikti kadastrinius matavimus.
11. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal bylos duomenis matyti, kad šalys sutiko, jog objektyviam bylos išnagrinėjimui reikalingi ginčo objektų atnaujinti kadastriniai matavimai. Pagal ieškovų prašymo turinį matyti, kad prašymas pateiktas siekiant gauti (įeiti į ginčo patalpas) ir pateikti teismui įrodymus (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, CPK 199 straipsnio nuostatos nėra skirtos tokioms situacijoms, kai bylos šalys būtų įpareigojamos atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių keistųsi jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, ieškovų pareikštas prašymas yra procesinis, o ne dėl materialiųjų ieškovų teisių ir pareigų, todėl turi būti nagrinėjamas vadovaujantis procesinėmis normomis, reglamentuojančiomis rašytinių įrodymų išreikalavimą (CPK 199 straipsnis).
12. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 338 straipsnį atskirasis skundas nepriimamas, jei skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
13. CPK 199 straipsnyje neįtvirtinta šalių teisė atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria šalis įpareigota pateikti rašytinius įrodymus arba netenkintas prašymas išreikalauti duomenis. Taigi, šis atvejis nepatenka į tiesiogiai CPK numatytus atvejus, kai pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo.
14. Taip pat ginčijama teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).
15. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Tokios pačios procesinės taisyklės taikytinos ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
16. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovų prašymo netenkino ir nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas buvo pradėtas dėl nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovų K. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.