- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-2614-580/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00771-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Klaipėdos apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ž. B., viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“, uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. prašė iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės priteisti 5 769 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. 2024-01-06 iš atsakovui priklausančio buto buvo užlietas ieškovės butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esantys daiktai. Ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas. Po užpylimo sugadinta buto apdaila, remonto darbams reikalingos lėšos pagal įmonės „Pastatas“ sąmatą yra 4 406,27 Eur; neturtinė žala dėl nepatogumų, streso, sugaišto laiko vertintina 1 000 Eur; nepataisomai susiraičiusios, pelėsio kvapą skleidžiančios virtuvinės spintelės 600 Eur; sulieta ir pelėsio kvapą skleidžianti sofa-lova 600 Eur; keistini aplieti šviestuvai 100 Eur; džiovintuvo nuoma 62,92 Eur; už faktų konstatavimą 205,70 Eur;
1.2. ieškovės butas užliejamas ne pirmą kartą, dėl atsakovo neveikimo ieškovė patiria žalą. Nors ieškovė ne kartą perspėjo atsakovą ir VšĮ „Klaipėdos butai“ dėl netinkamos savivaldybės buto priežiūros, tačiau atsakovas į ieškovės pastabas ir skundus nereagavo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti ir pakeisti atsakovą. Nurodė, kad:
2.1. užliejimo židinys buvo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso savivaldybei, nuo 2010-07-14 butas išnuomotas Ž. B.. Nuomos sutartis išviešinta viešajame registre, todėl už žalą turėtų atsakyti buto valdytojas, o ne savininkas;
2.2. patvirtino, kad atsakovas 2023 m. lapkričio mėn. buvo informuotas apie atvirus langus nurodytame bute, tačiau namo administratoriui (valdytojui) į butą patekti nepavyko;
2.3. 2024 m. sausio mėn. šiame bute trūkus vandens vamzdžiui, namo administratorius su antstoliu 2024-01-12 priverstiniu būdu įėjo į butą, užaklino vamzdžius ir uždarė buto langus.
3. Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Baltija“ atsiliepime nurodė, kad:
3.1. kaip namo administratorius, vykdydamas savo įsipareigojimus, reagavo į įvykį ir atliko veiksmus, būtinus avarijai likviduoti. Atvykę darbuotojai užsuko vandenį visam namui, atliko apžiūrą situacijos įvertinimui, konstatavo faktines aplinkybes ir nustatė, kad apliejimui bendrojo naudojimo inžinerinė įranga įtakos neturėjo;
3.2. avarijos priežastimi laikytini užšalę ir trūkę vamzdžiai bute, adresu (duomenys neskelbtini), esantys buto savininko / nuomininko atsakomybės ribose. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir žalos dydžio pagrįstumo atsakovo atžvilgiu palieka spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės 5 004,67 Eur turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 004,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 123,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės trečiajam asmeniui UAB „Mano būstas Baltija“ priteisė 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei 11,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Nurodė, kad:
4.1. atsakovui prikalusančio buto nuomininkė Ž. B. jai išnuomotame bute negyvena gana ilgą laiką. Liudytojai namo gyventojai nurodo, kad negyvena nuo 2023 m. rugsėjo mėn. pradžios. Atsakovas buvo ne kartą raštu ir žodžiu informuotas ir žinojo, kad nuomojamame bute palikti atidaryti langai. Atsakovo pavedimu atsakingi asmenys bandė patekti į butą, tačiau to padaryti nepavyko ir langai nebuvo uždaryti. Liudytoja V. K. bent 4 kartus raštu kreipėsi į savivaldybę, informuodama apie atidarytus langus. Tame pačiame bute jau anksčiau buvo avarija, kai dėl paliktų atvirų langų ir šalčio sprogsta vamzdžiai, tačiau avarija likviduota greičiau, nes grįžo nuomininkė. Liudytoja savivaldybę ir VšĮ „Klaipėdos butai“ įspėjo apie buto nepriežiūrą ir galimą pakartotinę vandentiekio avariją. Liudytoja 2024-01-04 ir 2024-01-08 elektroniniu paštu kreipėsi į Klaipėdos miesto merą dėl buto nepriežiūros, tačiau atsakymų negavo;
4.2. kai buto valdymo teisė perduota nuomininkui, tačiau pastarasis išnuomotu turtu naudojasi, pažeisdamas kitų asmenų interesus, juo nesirūpina, turtą apleidžia ir nesinaudoja, pareiga rūpintis turtu išlieka turto savininkui, t. y. savivaldybei. Atsakovas, žinodamas, kad nuomininkė bute nebegyvena, o butas rudens ir žiemos metu paliktas atvirais langais, neatliko reikiamų veiksmų žalos atsiradimui užkardyti. Esant kaimynų pranešimams dėl buto nepriežiūros, nepavykstant susisiekti su nuomininke ir negalint patekti į butą, atsakovas, kaip buto savininkas, privalėjo aktyviai veikti ir imtis visų įmanomų priemonių, kad patektų į utą. Patekimas į butą įvyko tik po vandentiekio avarijos, kilusios dėl bute žiemos metu paliktų atidarytų langų. Buvo užlieti keli žemiau esantys butai, savaitę laiko visam namui nebuvo tiekiamas vanduo;
4.3. siekdamas išvengti neigiamų padarinių atsakovas 2023 m. galėjo inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą ir nuomininkės iškeldinimą. Nuomininkė ne pirmą kartą pažeidinėjo nuomos sutarties sąlygas, atsakovo atstovės teigimu, nemokėjo mokesčių, netinkamai elgėsi su turtu, vandens išsiliejimo atvejų buvo ir anksčiau, dėl ko buvo daroma žala savivaldybės ir kitų namo gyventojų turtui. Nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininkės iškeldinimas inicijuotas tik po įvykio ir po šios bylos iškėlimo, kas patvirtina, kad nuomininkė turtu naudojosi netinkamai, o turto savininkas nesiėmė veiksmų žalai užkirsti. Toks atsakovo elgesys neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų;
4.4. ieškovės butui padaryta žala ir dėl to, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai su savo turtu. Atsakovo nerūpestingi veiksmai (neveikimas) pasireiškė atsakovui priklausančio buto nepakankama priežiūra, nepakankama jo naudojimo kontrole, kai buto valdymas perduotas nuomininkui, todėl atsakovas turi prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam priklausančio buto tinkamos priežiūros, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačios ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo;
4.5. ieškovė neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties teka vanduo iš atsakovo buto. Ji privalo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Įrodytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės patvirtina visas įstatyme išvardytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas atsakovo atžvilgiu;
4.6. nesant duomenų, kad savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų teisinis ir faktinis valdymas perduotas VšĮ „Klaipėdos butai“, arba kad trečiasis asmuo yra atsakingas už savivaldybės veiksmus, iš ko būtų galima kildinti šio subjekto atsakomybę, trečiajam asmeniui netenka pareiga atsakyti už žalą, atsiradusią išsiliejus vandeniui;
4.7. pagal rangovo UAB „Pastatas“ sudarytą lokalinę sąmatą Nr. S001 buto remontui po užpylimo reikalinga 4 406,27 Eur (su PVM). Ieškovė nepateikė duomenų, kad remontas jau atliktas, kad remontą atliks įmonė (PVM mokėtoja) ir ieškovė patirs išlaidas PVM, todėl žalos atlyginimas už remonto darbus skaičiuotinas be PVM (3 641,75 Eur). Aplinkybes dėl patirtos žalos patvirtino ir liudytoja D. J. N.-L., kuri gyvena ieškovės bute. Bute remontas buvo atliktas maždaug prieš 3 metus – buvo remontuotos lubos, sienos, grindys; prieš 2 metus pirktos spintelės, nusidėvėjimas minimalus. Atsakovas turtinės žalos dydžio ir nurodytų remonto bei baldų kainų neginčijo, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais ir nurodytomis daiktų kainomis, kainos realios, nėra per didelės, todėl pagrįstos. Žalos mastas užfiksuotas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, pateiktos buto nuotraukos, kuriose matomi užliejimo padariniai, buto ir daiktų sugadinimai;
Šalies argumentai
4.8. ieškovė ir jos bute gyvenantis asmuo paaiškino, kad neturi finansinių galimybių iš karto atlikti remonto darbų, įsigyti būtiniausių daiktų, kurie buvo sugadinti dėl buto užliejimo, tačiau tai neatleidžia atsakingo asmens nuo pareigos atlyginti patirtus nuostolius, kurie pagrįsti būsimomis būtinosiomis išlaidomis. Ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, nesant priešingų įrodymų, tenkintinas, priteisiant 5 004,67 Eur (3 641,75 Eur + 600 Eur + 600 Eur + 100 Eur + 62,92 Eur);
4.9. ieškovė nuolat gyvena užsienyje, o jos bute pagal 2023-09-20 panaudos sutartį gyvena D. J. N.-L., kuri pastebėjo vandens išsiliejimą ir iškvietė avarinę pagalbą, fiksavo pasekmes, rūpinosi bute esančiu turtu, bendravo su tarnybomis. Nepatogumus dėl avarijos faktiškai patyrė ne ieškovė, o avarijos metu bute gyvenęs asmuo, kuris pretenzijų dėl patirtos žalos nereiškia, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestas;
4.10. kadangi abi sutarties šalys nėra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai ieškovė neturi pagrindo reikšti reikalavimo atsakovui dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų. Ieškovė įgijo teisę į 5 proc. dydžio metines palūkanas, kurios jai priteistinos iš atsakovo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4.11. sprendimu patenkinti 74 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei priteistina 2 123,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Baltija“ už advokato pagalbą byloje patyrė 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo. Byloje susidarė 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, valstybei iš atsakovo priteistina 11,73 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, netenkinus prašymo atmesti ieškinį, prašo perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad:
5.1. ieškovė turi teisę savo nuožiūra pasirinkti atsakovą, tačiau tinkamo atsakovo įtraukimas ir atstovavimas negali būti ignoruojamas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su administracijos blanku ir administracijos direktoriaus įgaliojimu pateikė 2024-02-29 prašymą pratęsti terminą atsiliepimui, 2024-03-18 atsiliepimą. 2024-04-23 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė tripliką bei pridėjo Klaipėdos miesto savivaldybės mero įgaliojimą atstovauti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybę. Atsakovo atstovas 2024-08-06 lydraščiu pateikė mero įgaliojimą. Teismo posėdyje dalyvavo atsakovo atstovė V. Ž., nors Klaipėdos miesto savivaldybė neteikė procesinių dokumentų byloje. Procesinius dokumentus byloje teikusi šalis (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) nebuvo įtraukta į bylą. Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra skirtingi juridiniai asmenys. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2021-12-06 turto patikėjimo sutartį Nr. J9-3086 dėl atsakovo turto perdavimo VšĮ „Klaipėdos butai“ (įskaitant butą (duomenys neskelbtini)) sudarė ne savarankiškai, o pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos įgaliojimą;
5.2. tikroji atsakovė / kaltininkė dėl bute išsiliejusio vandens yra nuomininkė Ž. B., kurią būtina tinkamai informuoti apie bylą. Teismo 2024-08-07 posėdžio metu buvo prašoma trečiajam asmeniui Ž. B. įteikti pranešimą viešo paskelbimo būdu. Pagal 2024-01-10 Gyventojų registro išrašo duomenis, įrašas apie leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje rodo galimą nuomininkės išvykimą iš Lietuvos. Teismas pasinaudojo formalia CPK 123 straipsnyje nustatyta pranešimo įteikimo tvarka (asmuo neatsiėmė pranešimo) ir atmetė prašymą dėl įteikimo viešo paskelbimo būdu. Ž. B. atlygino žalą dėl pirmo užliejimo, todėl galėjo atlyginti žalą ir dėl antro užliejimo. Ieškovei naudingiau nerasti tikrosios kaltininkės kontaktų, nes atsakovas yra patikimas. Neaišku, kodėl teismas nusprendė, jog Ž. B. neturi atlyginti žalos;
5.3. spręstinas klausimas dėl kitų asmenų kaltės ir kaip turėjo būti paskirstyta atsakomybė. Atsakomybė už kitų asmenų netinkamus veiksmus teko išimtinai atsakovui. Tikroji avarijos priežastis yra nuomininkės Ž. B. žiemą paliktas praviras langas, tačiau teismas atsakomybę taikė, neišsiaiškinęs tikrosios priežasties, neatkleidęs bylos esmės. Jeigu nuomininkė nebūtų palikusi praviro lango, žala nebūtų atsiradusi;
5.4. negalima teigti, jog atsakovas nieko nedarė. Sprendimu konstatuota, jog viršutiniame bute vamzdžiai buvo užaklinti, tuo iki minimumo sumažinant išsiliejimo riziką. Žiemą gyventojai taip pat vėdina patalpas, pravėrę langus. Nebuvo išsiaiškinta, kiek langas buvo praviras, kokia buvo oro temperatūra lauke. Sprendimas paremtas objektyviais duomenimis nepagrįstomis liudininko prielaidomis dėl šalčio;
5.5. neišsiaiškinta, koks inžinerinis vamzdis trūko. Tiekiamas šaltas ir karštas vanduo, laikinai buvo užsuktas buvo ir šaltas, ir karštas vanduo. Statinio apžiūros 2024-02-20 aktas Nr. MBB-D-24 rodo, jog trūko ir šalto, ir karšto vandens vamzdžiai. Keista, kad trūko karšto vandens tiekimo vamzdis. Neaišku, kodėl dėl šalčio netrūko radiatoriai;
Žemesnės instancijos teismas
5.6. teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kurią vertino plečiamai ir ignoravo atskirąją trijų teisėjų nuomonę dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo deliktiniams santykiams. Minėtoje nevienareikšmiškoje nutartyje buvo sprendžiama dėl deliktinės atsakomybės už kelių asmenų aktyviais bei pasyviais veiksmais padarytą žalą, nurodyta, jog prisidėjusiam prie žalos asmeniui irgi gali būti taikoma civilinė atsakomybė;
5.7. teismas rėmėsi liudininkų liudijimais, kurių teiginiai prieštarauja patikimesniais laikomiems rašytiniams duomenims. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-09-20 atsakyme į ieškovės 2016-09-08 pretenziją matyti, kad ieškovei žalą dėl pirmo užliejimo atlygino buto nuomininkė. Neaišku, kodėl sprendime padaryta išvada, jog negalima tikėtis, kad buto nuomininkė neatlygins žalos dėl antro užliejimo;
5.8. ieškovė galėjo pateikti savo skambučių išklotinę, kaip įrodymą, jog skambino į Klaipėdos miesto savivaldybę ar Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Gyventojai VšĮ „Klaipėdos butai“ tapatina su savivaldybe ar AB „Klaipėdos vanduo“, nes tai savivaldybės įmonė. Gali paaiškėti, jog galėjo būti skambinta (jeigu buvo skambinta) į AB „Klaipėdos vanduo“;
5.9. iškraustymo bylą inicijavo VšĮ „Klaipėdos butai“. Sprendime nematyti skirtumo tarp atsakovo ir VšĮ „Klaipėdos butai“ veiksmų, todėl nepagrįstai tapatinama, ką dėl nuomininkės negyvenimo būste žinojo atsakovas ir ką žinojo atsakovo butą administruojanti VšĮ „Klaipėdos butai“. Iškraustymo bylos inicijavimas yra ne kelių mėnesių klausimas, tai neapsaugo nuo techninių vamzdyno problemų. Užmiršta, jog atsakovas vykdo ne komercinę nuomą, o būsto nuomą, sprendžiant socialines problemas. Kyla klausimas, kodėl ieškovė savo buto neapdraudė, jeigu jai buvo žinoma apliejimo rizika;
5.10. darant prielaidą, jog atsakovas kels bylą buto nuomininkei ir bus pripažinta jos kaltė, tai duos pagrindą šios bylos atnaujinimui ir išmokėtos žalos restitucijai. Teismo sprendimu pažeista bei arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu.
Atsiliepimas
6. Ieškovė A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
6.1. trys savivaldybės teisininkai prašė pratęsti terminą dėl atostogų. Paskirtą teismo posėdžio dieną atsakovas nesutiko, kad posėdis vyktų, nes neatvyko Ž. B., kuri turi būti surasta ir dalyvauti procese. Trečiojo asmens dalyvavimas nepripažintas būtinu, todėl posėdis įvyko. Atsakovo teisininkė nežinojo, kad savivaldybė yra pateikusi ieškinį dėl buto nuomos sutarties nutraukimo. Tik po teismo posėdžio pertraukos atsakovo atstovė pripažino, kad jų nuomininkė ilgą laiką negyvena, nemoka mokesčių ir jos neįmanoma rasti;
6.2. atsakovas įrodinėja, kad savivaldybei atstovavo netinkamas atstovas, kai kiti atstovai atostogavo. Atsakovas leidęs darbuotojams atostogauti, esant paskirtam teismo posėdžiui, bandė siųsti kitą atstovą, o dabar naudojasi situacija, kad neva ne savivaldybė, o savivaldybės administracija davė įgaliojimą ir tuo bando klaidinti teismą. Bylai buvo ruošiamasi rašytinių dokumentų būdu, keista, kad atsiliepimui ir triplikui surašyti buvo tinkami atstovai, o teismo posėdyje atstovavusi atstovė buvo netinkama;
6.3. 2021-12-06 sudaryta Turto patikėjimo sutartis Nr. J9-3086 dėl atsakovo turto perdavimo VšĮ „Klaipėdos butai“, įskaitant butą (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui VšĮ „Klaipėdos butai“ ieškovė pretenzijų nereiškė, nes trečiasis asmuo suvaldė vandens avarijos padarinius ir ieškovės bute sustabdė vandens tekėjimą fontaniniu kriokliu. Atsakovas neužkirto kelio avarijai, nors apie galimą nelaimę buvo perspėtas, po užliejimo nesidomėjo esama padėtimi, o gavęs ieškinį, neieškojo išeities. Atsakovas sudarė Patikėjimo sutartį ir perdavė VšĮ „Klaipėdos butai“ turto administravimo funkciją. Atsakovas nereagavo į pranešimus dėl turto nepriežiūros, todėl savo santykius su patikėtinais gali aiškintis regreso tvarka;
6.4. ieškovės atstovė teismo posėdžio metu neprašė Ž. B. informuoti viešo paskelbimo būdu. Viešo paskelbimo buvo prašoma vasarą, kad nebūtų kliūčių bylą nagrinėti. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu, praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teismų praktika šiuo klausimu nėra pakitusi;
6.5. tokia avarija tame pačiame bute Nr. 47 buvo ir anksčiau, tačiau ieškovei padarytos žalos niekas neatlygino. Ieškovė ir kiti namo gyventojai kreipėsi į savivaldybę ir į merą raštu ir žodžiu, ragindami prižiūrėti savo nuosavybę. Atsakovas, būdamas informuotas, kad nuomininkė Ž. B. bute negyvena, kad žiemą paliktas atviras langas, nereagavo ir nesirūpino savo turtu. Iki šiol butą, kad būtų įmanoma jame gyventi ir butas netaptų avariniu, savo lėšomis remontavo ieškovė;
6.6. atsakovas teigia, jog liudininkų parodymai nevertingi, tačiau nekonkretizuoja nesutapimų ar prieštaravimų tarp liudininkų parodymų ir rašytinių įrodymų. Teiginiai, kad ieškovė privalėjo patvirtinti liudininkų parodymus, pateikdama skambučių išklotines, atmestini;
6.7. atsakovas iškraipo teismo sprendimą. Atsakovas privalėjo anksčiau imtis atsakomybės – nutraukti nuomos sutartį, iškeldinti, ir patekti į butą iki avarijos. Tai, kad atsakovas ėmėsi iškeldinimo veiksmų teismo keliu, įrodo, kad atsakovas rašė netiesą, jog bute gyvena nuomininkė. Atsakovo pastebėjimas, jog iškraustymo bylą inicijavo VšĮ „Klaipėdos butai“, rodo, kad atsakovas nežino apie savo turto naudojimą ir tuo nesidomi;
6.8. ieškovė buto neapdraudė, nes nesitikėjo tokio savivaldybės neatsakingumo. Ieškovė gyvena užsienyje, todėl jai sunku orientuotis besikeičiančiuose įstatymuose, vertinti draudimo bendrovių patikimumą;
6.9. teismas nepaliko neišspręstų klausimų. Jei atsakovas pateiks ieškinį buto nuomininkei regreso tvarka ir įrodys, kad pats atsakovas veikė tinkamai, tai žalą prisiteis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas dėl buto užliejimu, įvykusiu iš savivaldybei priklausančio buto, padarytos žalos atlyginimo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
10. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Šis butas Turto patikėjimo teisė perduotas trečiajam asmeniui VšĮ „Klaipėdos butai“, kuriam pavesta nurodyto turto administravimo funkcija (2021-12-06 Patikėjimo sutarties 1, 2 punktai). 2010-07-13 tarp atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos trečiojo asmens VšĮ „Klaipėdos butai“, ir trečiojo asmens Ž. B. pasirašyta neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 767-1408, kuria butas, adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotas Ž. B. ir jos šeimos nariams. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirtas trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Baltija“.
11. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso ieškovei A. K..
12. 2024-01-11 ir 2024-01-13 surašyti įvykio vietos apžiūros aktai, kuriais užfiksuotos aplinkybės apžiūrėjus užlietą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Aktuose užfiksuota, kad iki užliejimo bute remontas galėjo būti atliktas apie 2021 m.; įvykis įvyko dėl vandens išsiliejimo; žala padaryta sienoms (dažai, plytelės), luboms (dažai), grindims (laminatas, plytelės), sugadintos virtuvinės spintelės, lova, komoda ir kiti bute buvę baldai, rozetės, lempos ir kt. elektros įranga, įvairi buitinė technika (2024-01-11 aktas); žala padaryta visam butui.
13. 2024-01-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0004/24/F-1585 konstatuota, kad ieškovės butas užlietas, sugadinta apdaila, byra lubų tinkas, tapetai atsilupę, glaistytos vietos išsipūtusios, grindų danga iškilnota, baldai sušlapę. Bute juntamas pelėsio kvapas.
14. 2024-01-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0004/24/F-1588 konstatuota, kad ieškovės bute matomi nauji prabėgimai, vanduo prasiskverbęs virš virtuvinio komplekto, virš šaldytuvo bei skalbimo mašinos; korpusinių baldų plokštės išsipūtusios, bute tvyro drėgmė, juntamas stiprus pelėsio kvapas, lubų bei sienų apdaila krenta nuo pagrindų.
15. 2024-01-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad UAB „Mano būstas Baltija“ 2024-01-12 organizavo patekimą į butą adresu, (duomenys neskelbtini), dėl avarijos likvidavimo. Dalyvaujant UAB „Mano būstas Baltija“, VšĮ „Klaipėdos butai“, policijos pareigūnams ir kitiems asmenims buvo bandoma patekti į butą, tačiau buto durų niekas neatidarė, todėl į butą buvo patekta duris atrakinus su specialistų pagalba. Buto virtuvėje rasta galima vandens nutekėjimo vieta, vandens kranai buvo užsukti, avarija lokalizuota.
16. 2024-02-20 statinio apžiūros akte užfiksuota, kad neeilinio patikrinimo metu, adresu (duomenys neskelbtini), dėl pratekėjimo į žemiau esantį butą ir 2024-01-12 patekus į butą nustatyta, kad į virtuvę einantys vamzdžiai buvo užaklinti, tačiau dėl palikto praviro lango užšąlo ir trūko. Tai lėmė avarijos priežastį, kuri yra buto savininko atsakomybės ribose. Atlikti veiksmai defektui šalinti – butui užsuktas vanduo, atidarytas vandens tiekimas stovui.
Dėl tinkamo atsakovo
17. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog ieškovė turi teisę pasirinkti atsakovą savo nuožiūra, tačiau negali būti ignoruojamas tinkamo atsakovo ir tiesiogiai susijusių asmenų įtraukimas. Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2024-02-29 pateikė prašymą pratęsti atsiliepimo terminą, 2024-03-18 pateikė atsiliepimą. Prie 2024-04-23 pateikto tripliko pridėjo Klaipėdos miesto savivaldybės mero įgaliojimą, kuriuo įgaliota atstovauti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybę. Pagal 2024-08-06 mero įgaliojimą posėdyje dalyvavo atsakovo atstovė V. Ž.. Klaipėdos miesto savivaldybė neteikė procesinių dokumentų, o procesinius dokumentus teikusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nebuvo įtraukta dalyvauti byloje. Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra skirtingi juridiniai asmenys. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas, leidęs darbuotojams atostogauti, nors paskirtas teismo posėdis, bandė siųsti kitą atstovą, o dabar naudojasi situacija, kad neva ne savivaldybė, o savivaldybės administracija surašė įgaliojimą.
18. Kaip matyti, ieškinys yra pareikštas atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111100775. Šiam atsakovui pateiktas ieškinys išsiųstas teismo lydraščiu. Nustatyta, kad atsakovo 2024-02-29 prašymas pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą ir 2024-03-18 atsiliepimas buvo pateikti, surašant ant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos blanko, dokumentus pasirašė Teisės skyriaus vyriausioji specialistė K. G.. Pagal savivaldybės administracijos direktoriaus A. Ž. įgaliojimą Teisės skyriaus vyriausioji specialistė K. G. įgaliota atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dokumentų (DOK-10443; DOK-13534) sudarytojas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, K. G.. Nustatyta, kad 2024-04-23 triplikas pateiktas, surašant ant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos blanko, dokumentą pasirašė Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas L. A.. Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui L. A. pavesta atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybei ir jos institucijoms. 2024-08-07 teismo posėdyje dalyvavo atsakovo atstovė V. Ž.. Į bylą pateiktas (DOK-37489) Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkis dėl pavedimo Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei V. Ž. atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybei ir jos institucijoms.
20. Atsakovas turi pareigą pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Atsakovas į bylą kartu su procesiniais dokumentais teikė skirtingus įgaliojimus ir pavedimus dėl jo atstovavimo. Tiek teikiant tripliką, tiek ir teismo posėdžio metu atsakovą atstovavo asmenys, kurie buvo įgalioti atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybei ir jos institucijoms. Nei triplike, nei teismo posėdyje atsakovo atstovai nekėlė klausimo dėl tinkamo atstovavimo, neginčijo anksčiau pateiktų procesinių dokumentų. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie vykstantį teisminį procesą ir gavo bei susipažino su visais procesiniais dokumentais. Apeliaciniame skunde nėra argumentuojama, kad Klaipėdos miesto savivaldybė yra netinkamas atsakovas, nenurodoma, kad tinkamu atsakovu laikytina Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nėra keliamas klausimas dėl atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės pakeitimo kitu atsakovu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Taigi apeliacinio skundo argumentai vertintini tik kaip keliami ne dėl atsakovo tinkamumo, o dėl atsakovo atstovavimo tinkamumo. Nesant pagrindo spręsti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo būti pakeista tinkamu atsakovu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nėra pagrindo ir vertinti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turėjo būti įtraukta dalyvauti byloje atsakovu ar trečiuoju asmeniu. Atsakovas pats turėjo pasirūpinti tinkamų atstovų dalyvavimu byloje. 2024-08-07 teismo posėdyje dalyvavo atsakovo atstovė V. Ž., kuri veikė Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkio dėl pavedimo Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei V. Ž. atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybei ir jos institucijoms pagrindu. Tokie atstovo įgaliojimai patvirtina, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė buvo atstovaujama tinkamai, laikantis Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 16 punkto reikalavimų.
21. Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į teismų praktikos suformuotos išaiškinimus, į tai, kad atsakovas turi veikti laikydamasis visų teisės aktų nuostatų, spręstina, kad nagrinėjamu atveju, Klaipėdos miesto savivaldybė buvo tinkamas atsakovas ir nebuvo pagrindo spręsti dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įtraukimo į bylą atsakovo ar kitu statusu.
Dėl netinkamo informavimo
23. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad tikroji atsakovė yra nuomininkė Ž. B., kurią buvo būtina tinkamai informuoti apie bylą. Teismas 2024-08-07 posėdžio metu atsisakė trečiajam asmeniui Ž. B. įteikti pranešimą viešo paskelbimo būdu. Pirmosios instancijos teismas pasinaudojo formalia CPK 123 straipsnyje nustatyta pranešimo įteikimo tvarka (asmuo neatsiėmė pranešimo). Pažymi, kad procesinės taisyklės, dėl dokumentų įteikimo, neturėtų būti taikomos pernelyg formaliai. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas teismo posėdyje neprašė Ž. B. informuoti viešo paskelbimo būdu. Asmuo tinkamai informuotas, siunčiant pranešimą apie teismo posėdį deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Trečiasis asmuo neprivalėjo dalyvauti, jos dalyvavimas nepripažintas būtinu, todėl teismo posėdis įvyko.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tretieji asmenys Ž. B. ir VšĮ „Klaipėdos butai“ apie bylą informuoti tinkamai, prašymų negauta, nesant kitų procesinių kliūčių, byla nagrinėta nurodytiems tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
25. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, turintis civilinį procesinį veiksnumą, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
26. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024-03-28 nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje įtraukta Ž. B.. 2024-03-29 pranešimu Ž. B., adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstos procesinių dokumentų kopijos ir išaiškinta teisę per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „nėra namuose“, „neatsiėmė“. 2024-04-18 pakartotinai procesiniai dokumentai išsiųsti, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, 2024-05-30 procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. 2024-05-07 trečiajam asmeniui Ž. B. išsiųsta: teismo šaukimas, triplikas, 2024-05-07 teismo nutartis, 2024-05-28 teismo šaukimas. Dokumentai grįžo neįteikti. 2024-06-14 trečiajam asmeniui Ž. B. išsiųstas teismo šaukimas, kuris 2024-07-29 grąžintas neįteiktas.
27. Remiantis Gyventojų registro informacija, Ž. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Remiantis išrašu apie asmens darbovietę, Ž. B. laikotarpiu nuo 2024-01-17 iki 2024-01-26 buvo apdrausta pagal kategoriją – profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, – jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje metu. 2024-01-10 Gyventojų registro duomenimis (DOK-13534), Ž. B. suteiktas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o jos deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).
28. Buvo patikrinta Gyventojų registro informacija, nustatytas deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, kitų galimybių nustatyti trečiojo asmens buvimo vietą nenurodyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes įteikti procesinius dokumentus trečiajam asmeniui. Ž. B. įteiktini procesiniai dokumentai buvo palikti jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai šiuo atveju laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas Ž. B. laikomi įteiktais vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, minėtas CPK nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju trečiasis asmuo Ž. B. buvo tinkamai informuota apie teismo procesą ir nebuvo pagrindo procesinių teismo dokumentų papildomai įteikti viešo paskelbimo būdu. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimas trečiajam asmeniui nėra sietinas su pareiga atsakyti pagal pareikštą ieškinį, civilinė atsakomybė nepriklauso nuo asmens informavimo apie teismo procesą.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo ir bylos esmės atskleidimo
29. Apeliantas pažymi, kad teismas turėjo aiškintis, kokia yra kitų asmenų kaltė dėl ieškovei padarytos žalos, koks kitų asmenų kaltės laipsnis. Atsakomybė už kitų asmenų netinkamus veiksmus teko išimtinai atsakovui. Tikroji avarijos priežastis yra nuomininkės Ž. B. veiksmai, kai žiemą buvo paliktas praviras langas. Atsakomybė pritaikyta, neišsiaiškinus tikrosios žalos atsiradimo priežasties ir neatkleidus bylos esmės. Sprendime konstatuota, jog viršutiniame bute vamzdžiai buvo užaklinti, atliktas papildomas techninis vamzdžio aklinimo veiksmas, sumažinantis išsiliejimo riziką iki minimumo, tai patvirtina, jog atlikti reikiami veiksmai. Neišsiaiškinta, kiek langas buvo praviras, bei kokia buvo oro temperatūra lauke. Neišsiaiškinta, koks konkrečiai inžinerinis vamzdis trūko. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė ir kiti gyventojai kreipėsi į savivaldybę ir merą raštu ir žodžiu, kad imtųsi veiksmų dėl blogai prižiūrimos nuosavybės. Būdamas informuotas, kad nuomininkė bute negyvena, kad žiemos metu paliktas atviras langas, atsakovas nereagavo ir savo turtu nesirūpino.
30. Reikšdama reikalavimą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, ieškovė pažymėjo, jog šis atsakovas yra patalpų, kuriose įvyko įvykis, savininkas, bei jam kyla įstatyme numatyta atsakomybė be kaltės. Patalpos, kuriose įvyko vandentiekio avarija, buvo neprižiūrimos, žinant, kad jos yra nenaudojamos. Tokiu būdu, nesirūpindamas savo turtu ir pažeisdamas pareigą, numatytą CK 6.263 straipsnyje, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (ar neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui, atsakovas padarė žalą ieškovei.
31. Tenkindamas reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad savininko neteisėtu neveikimu laikytinas CK 6.266 straipsnyje nurodytos pareigos nevykdymas bei kartu bendro pobūdžio pareigos pagal CK 6.263 straipsnį elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Esant kaimynų pranešimams dėl buto nepriežiūros, atvirų langų, nepavykstant susisiekti su buto nuomininke ir negalint patekti į butą, būtent atsakovas, kaip buto savininkas, privalėjo aktyviai veikti ir imtis visų įmanomų priemonių, kad patektų į jam priklausantį butą. Patekimas į butą buvo suorganizuotas tik gerokai po vandentiekio avarijos, kuri kilo dėl savivaldybei priklausančiame bute, žiemos metu, esant žemai temperatūrai, paliktų atidarytų langų. Buvo užlieti net keli žemiau esantys butai, savaitę laiko visam namui nebuvo tiekiamas vanduo.
32. CK 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
33. Kaip teisingai nurodė bylą nagrinėję teismai, ieškovas neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuomojamo buto, valdymo teisė perduota nuomininkei Ž. B., tačiau kai nuomininkas išnuomotu turtu naudojasi, pažeisdamas kitų asmenų interesus, juo nesirūpina arba net turtą apleidžia ir juo nesinaudoja, pareiga rūpintis turtu išlieka turto savininkui, šiuo atveju – savivaldybei, kuri puikiai žinodama, kad nuomininkė jau pakankamai ilgą laiką bute nebegyvena, o butas rudens ir žiemos metu paliktas atvirais langais, neatliko reikiamų veiksmų galimai žalai užkirsti
36. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui buvo pranešta apie jam nuosavybės teise priklausančiame bute esančius pravirus langus. To neneigia ir atsakovas, kuris atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2023 m. lapkričio mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo gauti 2 pranešimai apie pastebėtus atvirus buto langus. VšĮ „Klaipėdos butai“ atstovai informavo, kad 2023-11-15 patikrino susiklosčiusią situaciją, tačiau darbuotojai į butą nepateko, niekas neatidarė durų, Ž. B. ir jos šeimos narių seniai niekas nebuvo pastebėję. VšĮ „Klaipėdos butai“ atstovai, įvertinę padėtį, nusprendė raštu įspėti nuomininkę apie pažeidimus dėl atvirų langų, nes esant žiemos sezonui prarandama šiluma ir didinamos visų namo gyventojų išlaidos šildymui. Į bylą pateiktas 2023-11-21 VšĮ „Klaipėdos butai“ pranešimas Ž. B., kuriuo ji perspėta dėl atvirų langų. Pranešime nurodyta, kad, neįvykdžius reikalavimų sumokėti skolą ir gyventi bute iki 2023-12-30, bus teikiamas ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo.
37. Teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos ginčo namo gyventojos V. K. ir D. J. N.-L., paaiškino, kad buto nuomininkė Ž. B., jai išnuomotame bute negyvena jau pakankamai ilgą laiką, nuo 2023 m. rugsėjo mėn. pradžios. Liudytojos patvirtino, kad atsakovo buto langai nuo 2023 m. rugsėjo mėn., kai pradingo nuomininkė, nuolat buvo praverti. Liudytoja V. K., gyvenanti virš atsakovui priklausančio buto, paaiškino, kad nuo rudens iki įvykusios avarijos bent 4 kartus raštu kreipėsi į savivaldybę, informuodama apie atidarytus langus ir prašydama spręsti šią problemą. Liudytoja bandė susisiekti ir su savivaldybei priklausančiame bute gyvenančia nuomininke, tačiau jai to padaryti nepavyko.
38. Atsakovas nurodo, kad butu rūpinosi – vamzdžiai bute buvo užaklinti, t. y. atliktas techninis vamzdžio aklinimo veiksmas, sumažinantis išsiliejimo riziką iki minimumo, todėl negalima teigti, jog nieko nebuvo padaryta. 2024-02-20 Statinio apžiūros akte nurodyta, kad 2024-01-12 patekus į butą nustatyta, kad į virtuvę einantys vamzdžiai buvo užaklinti, tačiau dėl palikto praviro lango užšąlo ir trūko, o tai lėmė, avarijos priežastį, kuri yra buto savininko atsakomybės ribose. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nors vamzdžiai buvo užaklinti, tačiau to neužteko, kad būtų išvengta vandentiekio avarijos. Atsakovas ne kartą buvo informuotas, jog buto nuomininkė nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio butu nesinaudoja ir jame negyvena, VšĮ „Klaipėdos butai“ atstovai 2023-11-15 patikrino susiklosčiusią situaciją, nuomininkės nerado ir 2023-11-21 išsiuntė pranešimą Ž. B.. Nei atsakovui, nei VšĮ „Klaipėdos butai“ negavus atsakymo iš nuomininkės, daugiau jokių veiksmų iki avarijos nebuvo imtąsi. Nuomininkei neįvykdžius VšĮ „Klaipėdos butai“ reikalavimų iki 2023-12-30, teisminė iškeldinimo procedūra pradėta po vandentiekio avarijos, ką teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovė. Būdamas apdairus ir rūpestingas turto savininkas atsakovas privalėjo užtikrinti tinkamą jam priklausančio buto ir jame esančių įrenginių būklę bei imtis veiksmų užkertant kelią galimam žalos atsiradimui, tačiau apeliantas to nepadarė, elgėsi pasyviai ir nepakankamai rūpestingai.
39. Apeliantas teigia, kad nebuvo išsiaiškinta, kiek langas buvo praviras, kokia buvo oro temperatūra lauke, neišsiaiškinta, koks konkrečiai inžinerinis vamzdis trūko. 2024-01-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad 2024 m. sausio mėnesį, bute trūkus vandentiekio vamzdynams ir namo administratoriui su antstoliu 2024-01-12 priverstiniu būdu įėjus į butą, jie užaklino vamzdžius ir uždarė langus. Nuomininkės antstolis nerado. Iš į bylą pateiktų pranešimų matyti, kad dėl įvykusios avarijos, namui buvo nutrauktas šalto ir karšto vandens tiekimas pagal vieną stovą. Kolegija sprendžia, kad apelianto keliamos abejonės dėl to, jog trūko ir šalto, ir karšto vandens vamzdžiai, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą dėl patalpų užliejimu padarytos žalos atlyginimo. Byloje yra įrodyta, jog užpylimas įvyko iš virš ieškovės esančio buto, kuris priklauso atsakovui. Atsakovas turėjo suformuluoti ir įrodyti atsikirtimus, kuriais paneigtų civilinės atsakomybės atsiradimą, tačiau kėlė abejones, nepateikdamas įrodymų.
40. Apeliantas teigia, kad turi būti spręstinas klausimas dėl kitų asmenų kaltės ir kaip turėjo būti paskirstyta atsakomybė. Atsakomybė už kitų asmenų netinkamus veiksmus nepagrįstai teko išimtinai atsakovui.
41. Tačiau atsakovas, keldamas klausimą dėl atsakomybės paskirstymo, aiškiai nenurodo, kaip turėtų būti paskirstyta atsakomybė tarp jo ir galimų kitų atsakovų. Ieškovė prašė civilinę atsakomybę taikyti atsakovui, kaip asmeniui, pažeidusiam pareigą tinkamai rūpintis jam priklausančiu turtu ir už tikrinti, jog nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims, įrodinėjo, jog žala kilo dėl buto nepriežiūros, nepalaikomos patalpų vidaus temperatūros, netvarkingos santechnikos ir vamzdynų, nereagavimo į pranešimus. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo neteisėti veiksmai, kurie buvo žalos kilimo priežastimi, buvo nustatyti ir patvirtinti šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Nėra pagrindo spręsti, jog dėl nurodytų neteisėtų veiksmų atlikimo yra atsakingas ir kitas asmuo. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens Ž. B. 2010-07-13 sudarytoje gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 4.6.5 punkte nurodyta, kad nuomininkė įsipareigoja atlyginti nuomotojui istatymu nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su gyvenamosios patalpos, gyvenamojo namo ir jų irenginių sugadinimo dėl nuomininko ar su juo gyvenančių asmenų kaltės. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad atsakovas turės galimybę įrodinėti nuomininkės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas ir reikalauti iš jos žalos atlyginimo.
42. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudininkų liudijimais, kurių teiginiai prieštarauja bylos rašytiniams duomenims, kurie laikomi patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės. Teismas nenustatė, kad liudytojai būtų kaip nors susiję su ginčo šalimis, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nenustatyta, kad liudytojų parodymai prieštarautų rašytinei bylos medžiagai. Kaip matyti, pats atsakovas pripažino, kad buvo informuotas apie jam nuosavybės teise priklausančiame bute esančius pravirus langus, buvo lankytasi bute, bet VšĮ „Klaipėdos butai“ atstovai nebuvo įleisti, todėl jie papildomai pranešimu informavo nuomininkę apie susidariusią situaciją. Apeliantui konkrečiai nenurodant, kokie liudytojų parodymai prieštarauja rašytiniams bylos duomenims, tokių prieštaravimų nenustačius, šis apeliacinio skundo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.
43. Apeliantas teigia, kad ieškovė galėjo pateikti savo skambučių išklotinę, kaip įrodymą, jog skambino į Klaipėdos miesto savivaldybę ar Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Apeliantas kelia abejones, kad gal nebuvo skambinta ar skambinta kitiems asmenims. Tačiau atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad 2023 m. lapkričio mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo gauti 2 pranešimai apie pastebėtus atvirus buto langus. Todėl nėra aišku, ką papildomai galėtų įrodyti ieškovės telefoninių skambučių išklotinės, kai atsakovas pripažino, jog skambučių dėl nuomojamo buto buvo sulaukęs.
44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sprendime bet koks atsakovo veiksmas vertinamas atsakovo nenaudai: atsakovas kaltas, nes ankščiau nepradėjo iškeldinimo, ir atsakovas kaltas, nes pradėjo iškeldinimą. Iškraustymo bylą inicijavo VšĮ „Klaipėdos butai“. Sprendime nematyti skirtumo tarp atsakovo ir VšĮ „Klaipėdos butai“ veiksmų, todėl nepagrįstai tapatinama, ką žinojo atsakovas ir ką žinojo atsakovo butą administruojanti VšĮ „Klaipėdos butai“ (dėl nuomininkės (ne)gyvenimo būste).
45. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kas atsakovas, žinodamas, kad jam priklausantis butas eksploatuojamas ir prižiūrimas netinkamai, kas tapo žalos priežastimi, jau esant pirmiesiems kaimynų signalams 2023 m. rugsėjo mėn., kaip apdairus ir rūpestingas turto, kuriame įvyko vandentiekio avarija, savininkas, privalėjo užtikrinti saugią ir tinkamą jam priklausančio buto ir jame esančių įrenginių būklę – esant būtinybei patekti į butą, uždaryti langus, atjungti vandenį ar pan. Tuo, kad turto valdymo teisė buvo perduota kitiems asmenims, negali būti paneigta turto savininko bendroji pareiga elgtis rūpestingai, nedaryti žalos kitiems asmenims, už šios pareigos nevykdymą atsiranda prievolė atlyginti padarytą žalą.
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo vertinama, kad atsakovas visais atvejais elgėsi netinkamai. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas elgėsi nepakankamai rūpestingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas išsamus ir tinkamai motyvuotais. Bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą.
Dėl teismo rėmimosi teismų praktika
47. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas sprendimą motyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kurią vertino ir plečiamai, ir ignoruodamas trijų teisėjų atskirąją nuomonę dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo deliktiniams santykiams. Minėtoje ir nevienareikšmiškoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo sprendžiama dėl deliktinės atsakomybės, atsirandančios dėl kelių asmenų aktyvių bei pasyvių veiksmų, nurodant, jog prisidėjusiam prie žalos asmeniui irgi gali būti taikoma civilinė atsakomybė.
48. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014 išaiškinta, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Gintaras Goda, Antanas Klimavičius ir Alvydas Pikelis pateikė atskirąją nuomonę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014-03-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014. Teisėjai nurodė, kad jų nuomone, deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tokios praktikos yra laikomasi kasacinėse nutartyse Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010.
50. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumetu. Atskiroji trijų teisėjų nuomonė buvo pateikta tik dėl teisės reikalauti procesinių palūkanų vertinimo, o ne dėl visų nutarties išaiškinimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014 pateikti išaiškinimai yra aktualūs, todėl apelianto argumentas dėl vadovavimosi šiais išaiškinimais plečiamai ir ignoruojant atskirąją nuomonę atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
51. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas neapdraudė savo buto. Kyla klausimas, kodėl savo buto neapdraudė ieškovė, jeigu ieškovei buvo žinoma apliejimo rizika. Ieškovė nurodo, kad buto neapdraudė, nes nesitikėjo tokio miesto savivaldybės neatsakingumo. Ieškovė gyvena užsienyje, todėl jai sunku orientuotis besikeičiančiuose įstatymuose, vertinti draudimo bendrovių patikimumą. Kolegijos vertinimu, apelianto argumentas dėl draudimo sutarties sudarymo neturi reikšmės ginčo sprendimui, nes neįtakoja atsakovo atsakomybės už padarytą žalą.
52. Apeliantas nurodo, kad darant prielaidą, jog atsakovas kels bylą buto nuomininkei ir bus pripažinta jos kaltė, tai duos pagrindą šios atnaujinimui, išmokėtos žalos restitucijai ir pan. Teismo sprendime užprogramuotas teismų praktikos pažeidimas, nes išspręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu. Ieškovės vertinimu, teismas nepaliko neišspręstų klausimų. Jei atsakovas pateiks ieškinį trečiajam asmeniui ir įrodys, kad jis veikė tinkamai, tai galės prisiteisti žalą regreso tvarka.
53. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas įstatyme nustatyta tvarka kitame teisminiame procese turės galimybę įrodinėti nuomininkės atsakomybės sąlygas ir reikalauti žalos atlyginimo, taip pat nuostolius, atsiradusius dėl galimai trečiųjų asmenų sutartimis nustatytų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
54. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išsprendė visus šalių ginčo klausimus. Tai, kad atsakovas gali turi teisę iš kitų asmenų reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, savaime nereiškia, kad šioje byloje buvo palikti neišspręsti klausimai tarp ieškovės ir atsakovo.
55. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės jos apeliaciniame procese patirtas 2 000 Eur dydžio advokato suteiktos pagalbos išlaidas. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Ieškovės išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisinto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl, apeliacinį skundą atmetus, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų