Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės

dalyvaujant ieškovo G. P. atstovui advokatui T. V., atsakovei G. P., atsakovės atstovui advokatui D. P. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-488-717/2011 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei G. P., tretiesiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonei Turto bankas, O. L. dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalinimo ir prievolių pagal kreditorinius reikalavimus paskirstymo ir atsakovės G. P. priešieškinį ieškovui G. P., tretiesiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonei Turto bankas, O. L. dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalinimo ir prievolių pagal kreditorinius reikalavimus paskirstymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Sprendime nurodyta, kad byloje nustatyta, jog 1994-04-27 VĮ Registrų centre atsakovės vardu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas – katilinė 246 000 Lt vidutinės rinkos vertės (t.1, b.l. 9). Atsakovės draudžiamosios pajamos už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 sudarė 10 212,43 Lt ir už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 – 2368,80 Lt (t.1, b.l. 29). AB „Turto bankas“ savo 2009-09-22 pažymoje (t.1, b.l. 36, 37-38, 39-40) nurodė, kad pagal 2002-09-06 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 52-10/02-09-2469 iš likviduojamos AB Komercijos ir kredito bankas perėmė reikalavimo teisę į G. P. 279 192,40 Lt skolą. AB „Turto bankui“ grąžinta 9919,40 Lt, skolos likutis – 269 273,00 Lt. Lazdijų rajono apylinkės teismo 1996-05-21 nuosprendžiu (t.1, b.l. 55) atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 141 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 18 000 Lt bauda už tai, kad neturėdamas specialaus leidimo nugriauti statinį, pasitelkęs darbininką vykdė statinio griovimo darbus. Griūvant statiniui buvo sužalotas darbininkas. Kauno miesto apylinkės teismo 1997-02-04 teismo nuosprendžiu (t.1, b.l. 56-61) ieškovas buvo pripažintas kaltu už tai, kad aplaidžiai tvarkė savo įmonės buhalterinę apskaitą ir bausmes subendrinus buvo nubaustas vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 2000 Lt bauda, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš ieškovo buvo priteista valstybei 126 735,63 Lt civilinis ieškinys. Kauno miesto apylinkės teismo 1996-09-09 sprendimu (t.1, b.l. 62) iš ieškovo AB Komercijos ir kredito bankui buvo priteista 286 611,04 Lt skolos, 26 750,36 Lt palūkanų, viso 313 361,40 Lt bei 15 668,07 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši skola buvo priteista dėl to, kad ieškovas 1995-05-09 iš AB Komercijos ir kredito banko pasiskolino 286 611,04 Lt už 1 procentą mėnesinių palūkanų iki 1995-06-09, šios paskolos negrąžino, nesumokėjo sutartų palūkanų. Atsakovės vardu šiuo metu įregistruotas nekilnojamasis turtas – katilinė (t.2, b.l. 60-61), buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas: prekybos centras Širvintų rajone, Šešuolėlių I kaime, kuris buvo įgytas 1994-04-27, o 2008-08-08 parduotas E. G. (t.2, b.l. 57-59), 2004-09-02 įgytas gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas Kaišiadorių rajone, Sevelionių kaime (t.2, b.l. 62-73). Šis turtas buvo parduotas ieškovo motinai 2007-11-26 (t.2, b.l. 66). Santuokos metu ieškovo vardu buvo įgytas, o vėliau realizuotas šis turtas: 1993-02-23 bendrabučio patalpa Alytaus rajone, Mergalaukio kaime, Jaunystės g.7, 1995-01-27 padovanotas motinai E. M. (t.2, b.l. 74-75), 1992-12-11 pirtis Alytaus rajone, Makniūnų kaime (t.2, b.l. 80-81), 1993-03-01 gyvenamasis namas Kaišiadorių rajone, Varkalių kaime, 1995-10-05 parduotas AB „Litinpeks“ bankui (t.2, b.l. 84-85), 1995-01-10 pirtis Utenos rajone, Šiaudinių kaime, 2007-08-23 parduota iš varžytynių (t.2, b.l. 86), 1994-04-08 žemės sklypas Zarasų rajone, Kimbartiškės kaime 1994-11-22 padovanotas B. Š. (t.2, b.l. 88-89). Buvo išduoti šie vykdomieji raštai ieškovo skoloms išieškoti: 2002-07-15 Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 2-5/1999 dėl 279 192,40 Lt skolos išieškojimo AB „Komercijos ir kredito bankui“ (t.2, b.l. 66), bei to paties teismo 2002-0712 išduotas vykdomasis raštas byloje 2-5/1999 dėl 6000 Lt išieškojimo O. L. naudai (t.2, b.l. 113-114), Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3593/1996 dėl 15 668,07 Lt išieškojimo valstybei (t.2, b.l. 115), Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamoje byloje Nr. 1-51/1997 dėl 126 735,63 Lt valstybei (t.2, b.l. 117-119), Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamoje byloje Nr. 1-79/1996 dėl 18 000 Lt baudos priteisimo valstybei (t.2, b.l. 120-121). Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija savo 2011-01-01 rašte (t.2, b.l. 145) nurodė, kad ieškovo skolos likučiai pagal vykdomuosius dokumentus sudaro: pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 1996-06-05 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-79/1996 dėl 18 000 Lt priteisimo – 15 666,15 Lt; pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1997-02-20 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-51/1997 dėl 126 735,63 Lt priteisimo – 124 706,41 Lt ir pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1996-09-27 išduotą vykdomąjį dokumentą – 13 600,13 Lt. VĮ „Turto bankui“ 2011-05-02 duomenimis skola sudaro 268 108,32 Lt (t.2, b.l. 160). Skola O. L. sudaro 1436,92 Lt (t.2, b.l. 149). Šiuo metu šalių dalintino turto balansą sudaro nekilnojamasis turtas – katilinė, 2011-01-28 duomenimis 189 000 Lt vertės, įgyta 1994-04-27, įregistruota atsakovės vardu. Ieškovas į šį turtą reiškia pretenziją – prašo jam priteisti ½ dalį šio turto; atsakovė bet kokių teisių į šį turtą atsisako, prašo jį priteisti ieškovui, už jį kompensacijos nereikalauja, todėl teismas visą šį turtą priteisė ieškovui, nepriteisiant atsakovei už šį turtą piniginės kompensacijos (CK 3.127, 1.137 straipsniai). Be to, sprendime nurodyta, kad šios bylos šalims kreditorinius reikalavimus pareiškė VĮ „Turto bankas“, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir O. L.. Šiuos pareikštus kreditorinius reikalavimus teismas laikė asmeninėmis ieškovo prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Teismo teigimu, ieškovas neįrodė, kad jis, imdamas paskolą AB Komercijos ir kredito banke (dabar šių kreditorinių reikalavimų perėmėjas VĮ „Turto bankas“), turėjo ieškovės sutikimą. Taip pat jis neįrodė, kad šis kreditas buvo paimtas bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis). Kad tai ieškovo asmeninė prievolė bankui rodo ir tai, kad bankas, kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovu įtraukė tik vieną ieškovą, neįtraukdamas atsakovės. Ieškinys buvo patenkintas visiškai tik vieno ieškovo atžvilgiu, todėl šią teismo sprendimu priteistą sumą turėtų atlyginti vienas ieškovas. Likę du kreditoriniai reikalavimai yra kilę iš ieškovo nusikalstamais veiksmais sukeltų pasekmių ir padarytos žalos. Atsakovė negali atsakyti už neteisėtus atsakovo veiksmus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, LR BPK 44, 111, 115). Ieškovo nusikalstamos veikos niekaip nebuvo susijusios su šeimos interesais, todėl teismo nuosprendžiais priteistas pinigų sumas privalo atlyginti tik jis vienas iš jam priklausančio turto dalies. Baudas už ieškovo padarytus teisės pažeidimus bei jo veiksmais padarytą žalą (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), teismas laikė asmeninėmis ieškovo prievolėmis. Analogiškai teismas vertino ir fizinio asmens - O. L. 1436,92 Lt (t.2, b.l. 149) kreditorinį reikalavimą - kaip asmeninę ieškovo prievolę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Turto padalijimo klausimai sprendžiami, visų pirma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio nuostatomis. Šiame straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo, turi vadovautis pagal įstatyme nustatytą veiksmų seką: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi. Tokią sutuoktinių turto padalijimo praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007; 2004 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-43/2004; 2003 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. A. M., B. L., bylos Nr. 3K-3-705/2003; ir kt.). Taigi pagal CK 3.118 straipsnį, dalijant sutuoktinių turtą, turi būti sudaromas jų turto balansas, nustatomos bendros, t. y. iš bendro sutuoktinių turto mokėtinos, ir asmeninės sutuoktinių skolos. Tik nustačius prievolių pobūdį galima padaryti išvadas dėl atsakomybės pagal šias prievoles ir atitinkamai išvadas dėl to, ar lieka turto, kuris gali būti padalijamas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėtina, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės (vykdomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro sutuoktinio turto dalies) ir prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, t. y. prievolės, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes). Šeimos poreikių samprata taip pat kiekvienu atveju yra individuali.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys šioje byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti neįrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad fakto nebuvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, kadangi įvertino ne visus byloje pateiktus įrodymus, jų vertinimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Būtent, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neanalizavo šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo teisme metu, kad ieškovas sumokėjo antstoliams atsakovės individualios įmonės skolas. Be to, nevertino ir prie šios civilinės bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-3593/9 esančios 1995-05-18 sutarties (civilinė byla Nr. 2-3593/96 b.l. 5), kuri patvirtina, kad atsakovė G. P., užtikrindama G. P. pagal 1995-05-09 paskolos sutartį Komercijos ir kredito banke (teisių ir pareigų perėmėjas yra VĮ „Turto bankas“) išduotos paskolos grąžinimą, šia sutartimi įkeitė minėtam bankui nuosavybės teise priklausantį prekybos centrą su rūsiu ir kiemo įrenginiais, esančiais Šešuolėlių k., Zibalų apyl., Širvintų raj.. Pažymėtina, kad šis faktas nurodytas ir AB „Turto bankas“ 2011-05-02 rašte Nr. (7.3-42)-SK4-2043 (2 t., b.l. 160). Bylos medžiaga patvirtina, kad santuokos metu ieškovas G. P. 1992-07-09 Kauno miesto valdyboje įregistravo prekybinio pobūdžio individualią įmonę. Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš šios veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno sutuoktinio vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis, ir jos tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįstomis laikytinos pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas neįrodė, kad jis, imdamas paskolą Komercijos ir kredito banke (teisių ir pareigų perėmėjas yra VĮ „Turto bankas“), turėjo ieškovės sutikimą, o taip pat neįrodė, kad šis kreditas buvo paimtas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad abiejų sutuoktinių prievolė VĮ „Turto bankas“ yra solidarioji (CK 3.109 str.).

Lietuvos Respublikos CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, ir kad, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą, preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė šių materialinės teisės normų ir nepagrįstai vienam ieškovui priteisė visas santuokos metu atsiradusias prievoles.

Bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo atveju šalių dalintino turto balanse esantis nekilnojamasis turtas – pastatas - katilinė, unikalus Nr. 8999-4001-6014, esantis Širvintų r. sav., Šešuolėlių I k., 2011-01-28 duomenimis 189 000 Lt vertės, yra įregistruotas atsakovės vardu (2 t., b.l. 128-129). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovė šio fakto neginčija, o taip pat tai, kad ieškovas prašo priteisti jam ½ dalį šio turto, nors atsakovė bet kokių teisių į šį turtą ir atsisako bei nereikalaudama kompensacijos prašo jį priteisti ieškovui, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nekilnojamasis turtas, kuris turi nemažą ekonominę vertę, ir į kurį bus nukreiptas kreditorių išieškojimas, tarp šalių gali būti padalintas natūra, todėl šalims priteistinas lygiomis dalimis po 1/2.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl kreditorinių reikalavimų, kilusių iš ieškovo nusikalstamais veiksmais sukeltų pasekmių ir padarytos žalos, o taip pat dėl O. L. kreditorinio reikalavimo pripažinimo asmeninėmis ieškovo prievolėmis, todėl šioje dalyje teismo sprendimo nekeičia.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kuria pastatas - katilinė, unikalus Nr. 8999-4001-6014, priteista ieškovui G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ir kuria ieškovui G. P., a.k. 3630207043, priteista vykdyti 268 108,32 Lt prievolę Valstybės įmonei „Turto bankas“, kodas 112021042, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą - pastatą-katilinę, esančią Širvintų rajone, Šešuolėlių I k., unikalus Nr. 8999-4001-6014, 189 000 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių litų) vertės priteisti po ½ dalį ieškovui G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei G. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai vykdyti prievolę - 268 108,32 Lt (dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių tūkstančių vieno šimto aštuonių litų 32 ct) įsiskolinimą Valstybės įmonei „Turto bankas“, į.k. 112021042.

Priteistą iš ieškovo G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 9125 Lt (devynių tūkstančių vieno šimto dvidešimt penkių litų) žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 5444 Lt (penkių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt keturių litų).

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.