Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Limitless LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4724-866/2016, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Limitless LT“ iškelta bankroto byla.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo negalėjo būti priimtas teisme, nes ieškovė neįvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad jos pretenzija buvo tinkamai įteikta atsakovei. Lietuvos pašto kvitai nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis dokumentų įteikimą adresatui. Nepavykus atsakovei įteikti pranešimo apie ketinimą iškelti bankroto bylą, ieškovė turėjo teismui pateikti duomenis, patvirtinančius, kad ji pakartotinai siuntė pranešimą (pretenziją) atsakovei. Be to, ieškovė, siųsdama atsakovei pretenziją ir elektroniniu paštu, nesilaikė ĮBĮ numatytos pranešimo įteikimo formos. Ieškovė neįvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje numatytos imperatyvios nuostatos, numatančios, jog pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius privalo pateikti ir įmonei. Teismas 2016 m. gegužės 13 d. priėmė nutartį, kuria ieškovei nustatė terminą trūkumų pašalinimui. Tačiau ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, į bylą pateikė tik pašto kvitą, kuris nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis dokumentų įteikimą atsakovei. Atsakovei nebuvo įteiktas nei vienas teismo procesinis dokumentas. Ieškovė nurodė, jog atsakovės adresas yra J. S. g. 4, Vilniuje. Tačiau tai yra atsakovės registracijos adresas, o ne jos buveinės (korespondencijos) adresas. Atsakovės buveinės adresas yra Verkių g. 39, Vilniuje. Teismas nesiėmė papildomų priemonių atsakovės buveinės vietoms nustatyti, neįpareigojo ieškovės patikslinti atsakovės buveinės adreso. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir klaidiną teismą. Atsakovė bandė tartis su ieškove dėl esamo įsiskolinimo, tačiau skola yra ginčytina ir jos klausimas artimiausiu metu bus sprendžiamas kreipiantis į teismą.

Ieškovė, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, atsakovei pretenziją dėl įsiskolinimo sumokėjimo išsiuntė du kartus, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Ieškovė 2016 m. kovo 25 d. registruotu laišku išsiuntė pretenziją atsakovei oficialiai registruotu šios įmonės adresu, nurodytu VĮ „Registrų centras“, o 2016 m. balandžio 11 d. buvo išsiųstas antrasis registruotas laiškas su pretenzija. Be to, siekdama, kad pretenzija kuo operatyviau pasiektų atsakovę, ieškovė tokią pretenziją pateikė ir elektroniniu paštu dviem el. adresais, ką patvirtina šalių tarpusavio susirašinėjimas. Atsakovė yra nemoki įmonė, kadangi ji susiduria ne su laikinais, o su ilgalaikio pobūdžio sunkumais. Be to, atsakovė neketina atsiskaityti su savo kreditore, o tai yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų duomenų visumą, formuojamą teismų praktiką, taip pat siekdamas apsaugoti viešąjį interesą bei pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas įmonei UAB „Limitless LT“ iškėlė bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde apeliantė nekelia klausimų dėl UAB „Limitless LT“ (ne)mokumo, kaip būtinosios sąlygos bankroto bylos iškėlimui, o savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos pažeidimais bei netinkamu procesinių dokumentų byloje įteikimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde keliamus klausimus, sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde apibrėžtas apeliacijos ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė Lietuvos pašto kvitų kopijas bei Lietuvos pašto siuntų paieškos sistemos išrašus, susijusius su siuntų Nr. RN104724841LT bei RN225131055LT pristatymu adresatui, o ieškovė pateikė šalių elektroninio susirašinėjimo medžiagą bei internetinio portalo www. rekvizitai.lt duomenis. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad pateikti įrodymai gali būti aktualūs vertinant atskirojo skundo argumentus, susijusius su pretenzijų apeliantei išsiuntimu ir (ar) įteikimu, apeliacinės instancijos teismas priima abiejų šalių pateiktus naujus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis)

Nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi apeliantė iš esmės grindžia teisės normų, reglamentuojančių ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos prieš bankroto bylos iškėlimą laikymosi pažeidimu, tai yra netinkamu kreditorės UAB „SMC Pneumatics“ pranešimu apie šios ketinimus inicijuoti atsakovės (apeliantės) bankroto procesą. Taigi apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako, ar bankroto iškėlimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriose nustatyta kreditoriaus pareiga iš anksto informuoti skolininką apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis).

ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo. Šia norma įstatymų leidėjas numatė alternatyvius pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo skolininkui būdus. Tai reiškia, kad kreditorius neprivalo įteikinėti pranešimo visais šioje normoje nurodytais būdais: pavyzdžiui, nepavykus apie tokį ketinimą pranešti įmonei registruotu laišku, kreditoriui nėra pareigos įteikinėti analogišką pranešimą per kurjerį ar antstolį. Tam, kad pranešimas būtų laikomas įteiktu nepavykus pranešti vienu iš pirmiau nurodytų būdų, pakanka, kad praeitų 5 dienos nuo pranešimo paskesnio išsiuntimo įmonės buveinės adresu. Kreditoriaus pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-911-381/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-605-381/2016 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „SMC Pneumatics“ 2016 m. kovo 25 d. bei 2016 m. balandžio 11 d. Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „Limitless LT“ buveinės adresu (I. S. g. 4, Vilnius) siuntė registruotąja pašto siunta apeliantei pretenziją, kurioje informavo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 9, 10). Pretenzijoje ieškovė nurodė informaciją apie apeliantės neįvykdytus piniginius įsipareigojimus ir įspėjo apeliantę, kad jeigu nurodyti įsipareigojimai nebus įvykdyti per trisdešimt dienų nuo pretenzijos įteikimo dienos, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Limitless LT“ iškėlimo. Pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo, matyti, kad UAB „Limitless LT“ buveinės adresas pretenzijų siuntimo laikotarpiu (2016 m. kovo 25 d. ir 2016 m. balandžio 11 d.) pakeistas nebuvo ir buvo nurodytas patalpose, esančiose adresu I. S. g. 4, Vilniuje, į kurias ieškovė ir siuntė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimą. Be kita ko, šis adresas buvo nurodytas ir pačios apeliantės rekvizituose 2014 m. rugsėjo 10 d. sutartyje, sudarytoje su ieškove (b. l. 6-7, 30-33). Apeliantės pateikti pašto siuntų paieškos sistemos išrašai patvirtina, kad abi pretenzijos apeliantei nebuvo įteiktos (b. l. 79-80, 86-87). Kaip minėta, pagal bendrąją ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, kreditoriui apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepavykus pranešti registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, kreditorius turi išsiųsti pakartotinį pranešimą įmonės (skolininkės) buveinės adresu, kuris laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo, o kreditorius laikomas įvykdęs ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Todėl apeliantės argumentai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių dokumentų (pranešimo) įteikimą adresatui (apeliantei), nagrinėjamu atveju yra formalaus pobūdžio bei teisiškai nepagrįsti, nes tam, kad pranešimas būtų laikomas įteiktu nepavykus pranešti vienu iš ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų, pakanka, kad praeitų 5 dienos nuo pranešimo paskesnio išsiuntimo įmonės buveinės adresu. Ieškovės pateikti pašto kvitai, patvirtinantys registruotųjų pašto korespondencijos siuntų Nr. RN104724841LT, RN225131055LT išsiuntimą, bei pačios apeliantės pateikti pašto siuntų paieškos sistemos išrašai (b. l. 10, 79-80, 86-87) leidžia įsitikinti, kad apeliantei iš tiesų buvo išsiųstos registruotosios pašto korespondencijos siuntos (siuntų registracijos numerių pradžios žymėjimas raidėmis RN), kurias buvo bandoma įteikti įmonės (atsakovės) buveinės vietos registracijos adresu.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, kai UAB „Limitless LT“ du kartus registruotais laiškais buvo siųsti pranešimai Juridinių asmenų registre išviešintu įmonės buveinės adresu (toks nurodytas ir su ieškove sudarytoje reikalavimo perleidimo sutartyje), nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė UAB „Limitless LT“ nebuvo tinkamai informuota apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo.

Kita vertus, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, jog pretenzija dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei taip pat buvo išsiųsta net dviem elektroninio pašto adresais: info@limitless.lt, felsendorff@gmail.com (b. l. 11). Apeliantė yra teisi, teigdama, kad pretenzijos išsiuntimo būdas elektroniniu paštu nėra tinkamas pranešimas apeliantei, nes neatitinka ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatų. Tačiau šioje nutartyje pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė tinkamai įgyvendino ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pranešimus apeliantei du kartus siųsdama registruotomis pašto siuntomis tinkamu adresu, o tai, kad apie ieškovės pretenzijas apeliantė buvo informuota ir elektroninių ryšių priemonėmis (b. l. 99-101) tik papildomai patvirtina, jog apeliantė buvo informuota ir jai faktiškai buvo žinoma apie inicijuojamą bankroto procedūrą, dėl ko turėjo realias galimybes domėtis bylos proceso eiga, pateikti ieškovei ir/ar teismui savo argumentus bei juos pagrindžiančius dokumentus.

Dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo

Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Limitless LT“ iškėlimo, nagrinėjimą teisme ir tokiu būdu jai buvo užkirsta galimybė išdėstyti savo poziciją bei pateikti teismui reikalaujamus įmonės finansinius dokumentus. Su tokais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.

Kaip jau buvo minėta, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). Pareiga pranešti apie buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent atsakovei (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62, 2.66 straipsniai, CPK 122 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantė kreditorei UAB „SMC Pneumatics“ būtų nurodžiusi kitą procesinių dokumentų jai įteikimo adresą. Priešingai, jau minėta, kad apeliantė tiek viešame registre, tiek su kreditore sudarytoje sutartyje nurodė tą patį savo buveinės adresą (I. S. g. 4, Vilnius), kuriuo jai buvo siunčiamos kreditorės pretenzijos apie ketinimą kreiptis į teismą bei pirmosios instancijos teismo procesiniai dokumentai. Nesant duomenų apie kitą galimą procesinių dokumentų apeliantei įteikimo adresą, laikytina, kad visas vykęs susirašinėjimas su atsakove jos buveinės registracijos adresu laikytinas tinkamu (CK 2.49 straipsnio 3 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pranešimas apie tai, jog bus nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, buvo skelbiamas ir specialiame interneto tinklapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis, b. l. 38), o bylos svarstymui pateikta šalių elektroninio susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad dar iki skundžiamos nutarties priėmimo (2016 m. birželio 27 d.) apeliantei neabejotinai buvo žinoma apie teisme pradėtą bankroto procesą (b. l. 99-101). Tokiu atveju apeliantės argumentai, siejami su jos faktiniu veiklos adresu, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi kaip patvirtina Juridinių asmenų registro duomenų bazėje esanti informacija, apeliantės buveinės adresas Verkių g. 39-1, Vilniuje, kurį apeliantė deklaruoja kaip savo faktinę buveinę, buvo išviešintas tik nuo 2016 m. liepos 12 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovei ar teismui dar iki skundžiamos nutarties priėmimo galėjo (turėjo) būti žinoma, jog apeliantė veiklą vykdo kitu, nei viešame registre nurodytu (I. S. g. 4, Vilnius) veiklos adresu. Atsižvelgiant į tai, nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad apeliantei buvo žinoma apie inicijuotą bankroto procedūrą, vadinasi, jai nebuvo apribota galimybė pateikti teismui reikalingus įmonės finansinius dokumentus. Be to, nurodytus dokumentus apeliantė turėjo galimybę pateikti ir kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, tačiau tokia galimybe nesinaudojo.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.