- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- A-602-778-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00626-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Kategorijos
- 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2012 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. S-61, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba) 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. SS-4218 ir NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus sprendimą 2011 m. lapkričio 15 d. Nr. R-7822, paliekant galioti NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus 2008 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. DNL-1447, kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ bei 70 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „profesinė liga“, terminui nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad 24 metus dirbo (duomenys neskelbtini), esant kenksmingiems faktoriams: vibracija, triukšmas, sunkių krovinių kėlimas ir pernešimas, įtempti judesiai, priverstinė nepatogi darbo poza, darbai susiję su periodišku pasilenkimu virš 30°, cheminių medžiagų ir dulkių poveikis. Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje 2008 m. vasario 4 d. jam nustatyta lėtinė abipusė kochlearinė neuropatija, o jungiamojo audinio, skeleto, raumenų, širdies ir kraujotakos, pusiausvyros vestibuliniai sutrikimai nepripažinti kaip profesinė liga. NDNT Šiaulių II teritorinis skyrius 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu nustatė jam 70 procentų darbingumo lygį dėl profesinės ligos ir 50 procentų darbingumo lygį dėl ligos arba būklės, iki 2010 m. kovo 31 d. Baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, 2010 m. kovo 17 d. VSĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centras siuntimu Nr. 407 nukreipė jį į NDNT Šiaulių II teritorinį skyrių darbingumo lygiui nustatyti. Minėto siuntimo pagrindu darbingumo lygį 2010 m. kovo 19 d. – 2010 m. balandžio 6 d. vertinęs NDNT Šiaulių II teritorinis skyrius 2010 m. kovo 19 d. Darbingumo vertinimo aktu Nr. DNL-936 nustatė 80 procentų darbingumo lygį dėl ligos arba būklės ir 70 procentų darbingumo lygį neterminuotai dėl profesinės ligos, atsižvelgiant į tai, kad klausos nervo neuropatija yra negrįžtama. Blogėjant sveikatos būklei, 2011 m. spalio 28 d. VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimu jis nukreiptas į NDNT Šiaulių II teritorinį skyrių pakartotinam darbingumo lygio nustatymui. Skundžiamu NDNT Šiaulių skyriaus sprendimu 2011 m. lapkričio 15 d. nustatytas 60 procentų darbingumo lygis dėl priežasties ligos ar būklės ir paliktas 70 procentų darbingumo lygis dėl priežasties profesinė liga neterminuotai. Šį sprendimą jis apskundė NDNT Sprendimų kontrolės skyriui, kuris 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. SS-4218 paliko 60 procentų darbingumo lygį dėl priežasties ligos ar būklės, o 70 procentų darbingumo lygį dėl priežasties profesinė ligą neterminuotai pakeitė į 80 procentų darbingumo lygį dėl profesinės ligos ir išdavė darbingumo lygio pažymą DLN-2 Nr. 0013393. Nustačius neterminuotai 80 procentų darbingumo lygį, pareiškėjui mokama periodinė kompensacija pakeista į vienkartinę. Pareiškėjo teigimu, jo klausa buvo įvertinta neteisingai, atsakovas neįvertino ūžesio, depresijos, kraujospūdžio, spazmų.
Atsiliepimas
Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. pareiškėjui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, todėl, kad bazinis darbingumas buvo pakoreguotas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytus mažinančius koeficientus. 2008 m. balandžio 1 d. pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo metu galiojusi 2005 m. kovo 21 d. Kriterijų aprašo redakcija įtvirtino nuostatą, jog dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų tais atvejais, kai kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra ne didesni nei 80 proc. 2010 m. kovo 19 d. pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo metu galiojo 2009 m. gegužės 22 d. Kriterijų aprašo redakcija, kurioje įtakos koeficientų taikymo tvarka yra pakeista. Koeficientų taikymo tvarkos pakeitimas atitiko visas teisėtumo sąlygas, t. y. poįstatyminiais teisės aktais nustatyta tik socialinės apsaugos santykius reguliuojančių įstatymų įgyvendinimo tvarka. Be to, minėti pakeitimai neužkerta kelio objektyviai įvertinti asmens organizmo funkcinius sutrikimus bei užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir saugumą, nes konstitucinė įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga nereiškia, kad teisės aktų nustatyta darbingumo lygio vertinimo sistema negali būti pertvarkoma. Teisės akto pakeitimais buvo numatyta, kad įtakos koeficientai taikomi tik tada, kai organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra ne didesni nei 55 proc. Pagal galiojančius teisės aktus, nustatant bendrą pareiškėjo bazinį darbingumą įtakos koeficientas netaikytas, nes visos procentinės išraiškos buvo didesnės nei 55 proc. 2011 lapkričio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į NDNT Šiaulių II teritorinį skyrių su naujais duomenimis dėl darbingumo lygio vertinimo. Bazinio darbingumo procentinės išraiškos išliko nepakitusios kaip ir prieš tai buvusiame darbingumo lygio vertinime, tačiau atsižvelgiant į funkcinių bei profesinių aplinkybių, turinčių įtakos pareiškėjo darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, kaitą, buvo nustatytas 60 procentų darbingumo lygis bei paliktas 70 proc. darbingumo lygis dėl priežasties ,,profesinė liga“ nuo 2010 m. kovo 19 d. neterminuotai. Darbingumo lygio nustatymas nėra vienpusiškas medicininis funkcinių sutrikimų konstatavimas, tačiau sudėtingas kompleksinis vertinimas, apimantis bazinio darbingumo lygio apskaičiavimą bei aukščiau aptartų funkcinių, profesinių veiksnių visumos ištyrimą. Tokiu būdu, konkrečiame faktinių aplinkybių kontekste visapusiškai yra įvertinama pavienio subjekto galimybė realizuoti pajėgumą įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius priėmė 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. SS-4218, kuriuo pakeitė NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus 2011 m. lapkričio 15 d. darbingumo lygio aktu Nr. DL-5585 priimtą sprendimą dalyje dėl priežasties „profesinė liga“ nustatydamas 80 proc. darbingumo lygį nuo 2011 m. gruodžio 21 d. neterminuotai, kitoje dalyje dėl priežasties „ligos arba būklės“ 60 proc. darbingumo lygį paliko nepakeistą. Ginčų komisija 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. SS-4218 paliko galioti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-4218 nepakeistą. Pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas NDNT buvo atliktas remiantis 2011 m. spalio 28 d. siuntime į NDNT Nr. 1678 nurodytomis ligomis pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus - 10 AM (toliau − ir TLK-10 AM) kodus. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius nustatė asmeniui 60 proc. bazinį darbingumą. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punktu ir jo 1 dalimi nustatančiais, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą bazinio darbingumo procentai, atitinkantys sunkiausią organizmo funkcijos sutrikimą, dauginami iš nustatyto koeficiento (0,9) tais atvejais, jei dėl sutrikusios kito organizmo funkcijos, bazinio darbingumo procentai nustatomi ne didesni kaip 55 proc. Dėl pareiškėjo funkcinių sutrikimų taikant XIII dalies 75.2 punktą, VI dalies 40.1.2. punktą, IV dalies 32.1.1. punktą, nustatytos atitinkamai 60 proc., 80 proc., 80 proc. bazinio darbingumo vertės, todėl šiuo atveju, nustatant bendrą pareiškėjo bazinį darbingumą įtakos koeficientas netaikytas dėl per didelės procentinės išraiškos. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas nustato, kad vertinant asmens darbingumo lygį, būtina atsižvelgti ir į funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Šiuo atveju, nustatyta dauguma darbui vidutinio palankumo aplinkybių, todėl, vadovaujantis 18 punktu, bazinio darbingumo procentai (60 proc.), padauginti iš 1 ir nustatytas 60 proc. darbingumo lygis, pareiškėjas pripažintas darbingu. Pareiškėjo darbingumo lygio dėl priežasties „profesinė liga“ vertinimas atliktas remiantis 2011 m. spalio 28 d. siuntime į NDNT Nr. 1678 nurodytomis ligomis pagal TLK-10 AM kodus. Vertinant asmens darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus: H83.3, Z57.0 taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo IV dalies 32.1.1. punktas, kurio dispozicija taikoma atsižvelgus į geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą kai nustatytas klausos pablogėjimo intervalas − 20−29 dB (klausos pablogėjimas nustatomas, atliekant toninę ribinę audiometriją, tono audiometru). Taikytas šis punktas, nes iš medicininės dokumentacijos nustatyta, kad asmeniui dėl darbe padidėjusio triukšmo, remiantis 2007 m. lapkričio 30 d. profesinės ligos tyrimo komisijos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. (07-0328)004-135 duomenimis buvo nustatyta profesinė liga dėl lėtinės abipusės kochlearinės neuropatijos (kairės ausies I laipsnio, dešinės ausies dalinė). Procentinė išraiška pakito lyginant su ankstesniu vertinimu, nes remiantis 2010 m. kovo 3 d. VšĮ Radviliškio ligoninės audiogramos duomenimis dešinės ausies girdėjimo aštrumas 33 dB, kairės ausies 53 dB. Buvo taikyta Kriterijų aprašo 32.1.2. punkto žemutinė procentinė vertė 70 proc. (nuo 70 iki 80 proc), nes geriau girdinčios ausies duomenys, t. y. 33 dB buvo arčiau žemutinės ribos intervale nuo 30-49 dB. Nagrinėjamu atveju, galimos vertės, numatytos įsakymo – nuo 80 iki 90 proc. Pasirinkta 80 proc. bazinio darbingumo vertė, nes asmeniui spengia ausyse ypač kairėje, susilpnėjusi klausa, tačiau geriau girdinčios dešinės ausies girdėjimo aštrumas nustatytas 20 dB, kairės ausies girdėjimo aštrumas 40 dB, patvirtinta 2011 m. kovo 16 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų LOR konsultacijos išvados duomenimis. Remiantis pateiktais duomenis specialistai konstatavo klausos funkcijos sutrikimo pagerėjimą ir pagal audiogramoje nurodytas reikšmes vertinant asmens darbingumo lygį buvo pasirinkta žemutinė procentinė reikšmė, nes geriau girdinčios ausies duomenys, t. y. 20 dB atitiko žemutinę ribą intervale nuo 20-29 dB. Vertinant asmens darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“, vadovaujamasi tvarkos aprašo III dalies 24 punktu, numatančiu, kad dėl priežasties „profesinė liga“ darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su šios priežasties nustatymu. Šiuo atveju asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Todėl asmeniui nustatytas darbingumo lygis dėl priežasties „profesinė liga“ yra 80 proc. Įvertinęs asmens organizmo funkcijos sutrikimą ir jo laipsnį, kaip asmens sveikatos būklė gali keistis bei tai, kad teisės aktuose pareiškėjui yra numatyta garantija, kad pasikeitus sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims, galima kreiptis į NDNT bet kuriuo metu dėl pakartotinio darbingumo vertinimo, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius darbingumo lygio terminą dėl priežasties „profesinė liga“ nustatė nuo 2011 m. gruodžio 21 d. neterminuotai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas apžvelgė bylos faktines aplinkybes bei pažymėjo, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (Žin., 2004, Nr. 83-2983); LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) (Žin. 2010, Nr. 62-3075). Rėmėsi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3, 6, 7 bei 8 dalimis, Kriterijų aprašo 16, 3, 6.1, 4, 3.3 bei 5 punktu. Pažymėjo, jog iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. pareiškėjui buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ ir 70 procentų darbingumo lygis dėl profesinės ligos, nuo 2010 m. kovo 19 d. NDNT pareiškėjui buvo nustačiusi 80 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ ir 70 procentų darbingumo lygį dėl profesinės ligos, kuris buvo nustatytas neterminuotai. VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimu Nr. 1678 (toliau − ir siuntimas) 2011 m. spalio 28 d. pareiškėjas buvo nukreiptas į NDNT pakartotiniam darbingumo lygio nustatymui. Siuntime nurodyta, kad pareiškėjas skundžiasi spengimu, ūžimu galvoje, ypač kairėje pusėje, klausos pablogėjimu. Pareiškėjui skauda, tirpsta visa kairė kūno pusė ir galūnės, nuo tirpimo užspaudžia galvą, spaudžia širdies plote, jaučia perplakimus širdyje. 2010 m. NDNT nustatytas 30 proc. profesinis nedarbingumas. 2011 m. kovo 12 d. pareiškėjas konsultuotas LOR Radviliškio KP, nukreiptas į Kauno klinikų KP. Siuntime aprašant gydymo eigą per paskutinius 12 mėnesių nurodoma, kad pareiškėjui dėl varginančio ūžesio galvoje, rekomenduotas ūžesį malšinantis aparatas. Dėl varginančių skausmų stubure konsultuotas neurologo, taikytas gydymas Trentaliu ir masažais. Vartoja mažinančius kraujospūdį medikamentus. Savijautai blogėjant, 2011 m. spalio 19 d. konsultuotas kardiologo. Nukreipiant į NDNT, pakartotinai konsultuotas profpatologo Vilniuje 2011 m. spalio 20 d. Siuntime nurodytas sveikatos būklės aprašymas: vidutinės mitybos, KMI 31, AKS 170/100 - 130/80 mmHg, Cor tonai ritmiški, duslūs, P-70k./min. Skausminga juosmens ir kaklo sr. paravertebraliai, ypač iš kairės. Kairėje galūnių nervų tempimo simptomai (+). Refleksai rankose k>s, girnelių refleksai d>s, Achilo refleksai sin<dex, Lasego s. k + 65%. Sumažinta kairės pėdos ekstenzijos jėga. 2011 m. rugsėjo 28 d. KT - L₅-S| disko centrinė protruzija, L.4-L₅ def. spondilioartrozė, L₄-L₅ pradiniai def. spondiliozės požymiai. EKG - ritmas sinusinis, KSH. Dešinės HPKB (dalinė). AD-20 dB, AS-40 dB. Kaklo rentgenograma: C5-7 slankstelinė osteochondrozė. Pateikti laboratorinių tyrimų duomenys. Siuntime nurodytos šios diagnozės: pagrindinė diagnozė: Profesinė lėtinė abipusė P kochlearinė neuropatija; Poliradikulopatijos sindromas (abipusė cervikobrachialgija), liumbalgija, kairė L5-S1 radikulopatija kaklinės ir juosmeninės spondiliopatijos fone, skausmo sindromas, remiantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), įvardyta TLK-10-AM kodais H83.3, Z57.0, G54.2, G54.1, G55.1, H51.1. Funkcijų sutrikimas: vidutinis. Gretutinė diagnozė: PAH 11° kraujo spaudimo padidėjimas, didelė rizika R-3; Hipertenzinė kardiopatija (KS hipertrofija); DHPKB; SN II f. kl. NYHA, kuri įvardyta TLK-10-AM kodais II1.0,150.0. Funkcijų sutrikimas: vidutinis. Su siuntimu buvo pateikti šie medicininiai dokumentai: 2011 m. kovo 2 d. VšĮ Radviliškio ligoninės konsultacinės poliklinikos otorinolaringologo konsultacijos išvada: I laips. kochlearinis neuritas (I laips. klausos netekimas), audiograma − AD 25, AS 43 dB; 2011 m. kovo 16 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų LOR konsultacijos išvada: AD-20 dB, AS-40 dB; 2011 m. birželio 14 d. Kaklo kraujagyslių ultragarsinio tyrimo išvados: abipus ties bifurkacijomis plokščios hyperecho plokštelės; 2011 m. rugsėjo 12 d. VšĮ Radviliškio ligoninės konsultacinės poliklinikos reabilitologo konsultacija; 2011 m. rugsėjo 28 d. VšĮ Kėdainių ligoninės stuburo juosmeninės srities kompiuterinės tomografijos tyrimo Nr. 3133 išvada: L5/S1 tarpslankstelinio disko nedidelė centrinė protruzija. L4/L5 def. spondilioartrozė. L4-L5 pradiniai def. spondiliozės požymiai; 2011 m. spalio 19 d. VšĮ Radviliškio ligoninės konsultacinės poliklinikos kardiologo konsultacijos išvada: PAH, 11° kraujo spaudimo padidėjimas, didelė rizika R-3, hipertenzinė kardiopatija (KS hipertrofija). Dalinė DHPK blokada. ŠN I-II f. kl. C st. (NYHA); 2011 m. spalio 20 d. VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės profpatologo konsultacija, išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta diagnozė: profesinė lėtinė abipusė 1° kochlearinė neuropatija; 2011 m. spalio 21 d. viešosios įstaigos Radviliškio ligoninės konsultacinės poliklinikos radiologo konsultacijos išvada: kaklinės stuburo dalies rentg. Nr.11777 - C2-5 deformuojanti spondilozė, C5-7 osteochondrozė; 2011 m. spalio 24 d. viešosios įstaigos Radviliškio ligoninės konsultacinės poliklinikos neurologo konsultacijos išvada: poliradikulopatinis sindromas (abipusė sin>dex cervikobrachialgija), lumbalgija, kairė L5-S1 radikulopatija kaklinės ir juosmeninės spondilopatijos fone, skausminis sindromas. Teismas taip pat išdėstė, jog minėto siuntimo pagrindu pareiškėjo darbingumo lygį vertino NDNT Šiaulių II teritorinis skyrius, kuris 2011 m. lapkričio 15 d. jo darbingumo lygį įvertino 60 proc., nuo 2011 m. lapkričio 2 d. neterminuotai. Pareiškėjui nesutikus su teritorinio skyriaus vertinimo rezultatais, jo darbingumo lygį 2011 m. gruodžio 21 d. pakartotinai vertino NDNT Sprendimų kontrolės skyrius. Akte Nr. DL-4068 nurodytos pagrindinės diagnozės, pagal TLK-10 AM kodus: G54.1 - Juosmens-kryžmens rezginio ligos; G54.2 - Kaklo nervų šaknelių ligos, neklasifikuojamos kitaip; G55.1 - Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant intervertebralinių diskų ligomis (M50-M51+) (f. kl. II); G56.1 - Kiti vidurinio nervo (n. medianus) pažeidimai; H83.3 - Vidinės ausies pažeidimas veikiant triukšmui (2011 m. kovo 16 d. audiograma - AD (geriau girdinčios) - 20 dB, AS - 40 dB; 2011 m. kovo 16 d. LOR k-ja.); Z57.0 - Triukšmo profesinis poveikis. Gretutinės diagnozės: II 1.0 - Hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] su (staziniu) širdies [miokardo] nepakankamumu (II0 AKS padidėjimas); 150.0 - Stazinis širdies nepakankamumas. Funkcijų sutrikimas: klausos, liemens, kojų, kraujotakos, skausmo - lengvas. Remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų G54.2, G54.1, G55.1 (TLK-10-AM kodai) NDNT Sprendimų kontrolės skyrius nustatė 60 procentų bazinį darbingumą, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 40.1.2 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų II 1.0, 150.0 (TLK-10-AM kodas) nustatė 80 procentų bazinį darbingumą, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo IV dalies 32.1.1 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų H83.3, Z57.0 (TLK-10-AM kodas) nustatė 80 procentų bazinį darbingumą, pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos G56.1 (TLK-10-AM kodai) nevertino, įtakos koeficiento netaikė. Medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtaką pareiškėjo darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms atsakovas įvertino koeficientu 1. Remdamasis 2011 m. gruodžio 21 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-4068, priėmė 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. SS-4218 „Dėl M. M. darbingumo lygio“, kuriuo pareiškėjui nustatė 60 procentų darbingumo lygį, 40 procentų netektą darbingumą, kai priežastis „ligos arba būklės“. Darbingumo lygio galiojimo terminas nustatytas nuo 2011 m. lapkričio 2 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius aktu Nr. PL-4068, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo IV dalies 32.1.1 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų TLK-10-AM kodai H83.3 ir Z57.0 nustatė 80 procentų bazinį darbingumą. Remdamasis 2011 m. gruodžio 21 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-4068, atsakovas priėmė 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. SS-4218, kuriuo iš dalies pakeitė Šiaulių II teritorinio skyriaus sprendimą, pareiškėjui nustatė 80 procentų darbingumo lygį, 20 procentų netektą darbingumą, kai priežastis „profesinė liga“. Darbingumo lygio galiojimo terminas nustatytas nuo 2011 m. gruodžio 21 d. neterminuotai.
Teismas apibendrino, jog pareiškėjas nesutinka su jam nustatytu darbingumo lygiu dėl priežasties „ligos arba būklės“ bei 60 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „profesinė liga“ 80 proc., nes nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ bei 70 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „profesinė liga“, o vertinant darbingumo lygį 2011 metais, jo būklė nepagerėjo bei teigė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovas, nustatydami jo darbingumo lygį, neįvertino esminių, su jo sveikatos būkle susijusių aplinkybių. Teismas pažymėjo, jog darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas nustato, kad vertinant asmens darbingumo lygį, būtina atsižvelgti ir į funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Atsakovas, vertindamas bazinį darbingumo lygį dėl pagrindinės diagnozės pagal TLK-10 kodus: G54.2, G54.1, G55.1 taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo XIII dalies 75.2. punktas, kurio dispozicija taikoma esant kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei. Darbingumo netekimo procentai pagal šį punktą priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Galimos vertės, numatytos įsakymo − nuo 50 iki 70 proc. Taikytas šis punktas, nes iš medicininės dokumentacijos nustatyta II funkcinė nepakankamumo klasė, nes asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą bet ribota aktyvi fizinė veikla, I-III rentgenologinė stadija, nes jau eilę metų asmeniui skauda stuburą tirpsta visa kairė pusė ir galūnės, pats asmuo skundžiasi sprando, strėnų, rankų skausmu, sunkumu lankstytis. Šiuo atveju, nustatyta 60 proc. bazinio darbingumo vertė, nes asmeniui diagnozuotas stuburo II funkcinės klasės nepakankamumas, su vyraujančiu skausminiu sindromu ir neišreikšta neurologine simptomatika, L5/S1 tarpslankstelinio disko nedidelė centrinė protrūzija, L4/L5 spondiloartrozė, L4-L5 pradiniai deformuojančios spondiliozės požymiai, C2-5 deformuojanti spondilozė, C5-7 osteochondrozė, poliradikultinis sindromas, lumbalgija, kairė L5-S1 radikulopatija kaklinės ir juosmeninės spondilopatijos fone, patvirtinta pareiškėjo apžiūros teritoriniame skyriuje duomenimis, 2011 m. rugsėjo 28 d. VšĮ Kėdainių ligoninės juosmeninės stuburo dalies kompiuterinės tomografijos tyrimo Nr. 3133 išvados duomenimis, 2011 m. spalio 21 d. VšĮ Radviliškio ligoninės konsultacinės poliklinikos radiologo konsultacijos duomenimis, 2011 m. spalio 24 d. VšĮ Radviliškio ligoninės konsultacinės poliklinikos neurologo konsultacijos duomenimis. Vertinant asmens darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus: II 1.0, 150.0 taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo VI dalies 40.1.2. punktas, kurio dispozicija taikoma esant širdies nepakankamumui. Vertinant bazinį darbingumą atsižvelgiama į Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasę. Galimos vertės, numatytos įsakymo − nuo 50 iki 80 proc. Taikytas šis punktas, nes iš medicininės dokumentacijos nustatyta II funkcinė klasė, t. y. ligonis patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu, gerai jaučiasi ramybės būsenos bei dirbdamas vidutinio sunkumo fizinį darbą. Šiuo atveju, nustatyta 80 proc. bazinio darbingumo vertė, nes asmeniui diagnozuotas kardiovaskulinės sistemos sutrikimas, asmuo virš 10 metų gydosi dėl padidėjusio kraujospūdžio, skundžiasi galvos svaigimu, nustatyta hipertenzinė kardiopatija, C stadijos širdies nepakankamumas, I-II funkcinė klasė pagal NYHA, remiantis elektrokardiogramos duomenimis ritmas minusinis, dalinė DHPK blokada, KSH, padidėjęs cholesterolis, gydomas dėl kraujospūdžio mažinimo 2 vaistais, plaučiuose karkalų neišklausoma, kojose edemų nėra, patvirtinta pareiškėjo apžiūros teritoriniame skyriuje duomenimis, 2011 m. spalio 28 d. VĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimo į NDNT Nr. 1678 duomenimis, 2011 m. spalio 19 d. VšĮ Radviliškio ligoninės konsultacinės poliklinikos kardiologo konsultacijos išvados duomenimis. Vertinant asmens darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus: H83.3, Z57.0 taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo IV dalies 32.1.1. punktas, kurio dispozicija taikoma atsižvelgus į geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą kai nustatytas klausos pablogėjimo intervalas − 20−29 dB (klausos pablogėjimas nustatomas, atliekant toninę ribinę audiometriją, tono audiometru), atsižvelgiant į tai, kad iš medicininės dokumentacijos nustatyta, kad pareiškėjui dėl darbe padidėjusio triukšmo, remiantis 2007 m. lapkričio 30 d. profesinės ligos tyrimo komisijos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. (07-0328)004-135 duomenimis buvo nustatyta profesinė liga dėl lėtinės abipusės kochlearinės neuropatijos (kairės ausies I laipsnio, dešinės ausies dalinė). Procentinė išraiška pakito lyginant su ankstesniu vertinimu, remiantis 2010 m. kovo 3 d. VšĮ Radviliškio ligoninės audiogramos duomenimis dešinės ausies girdėjimo aštrumas 33 dB, kairės ausies 53 dB. Buvo taikyta Kriterijų aprašo 32.1.2. punkto žemutinė procentinė vertė 70 proc. (nuo 70 iki 80 proc), nes geriau girdinčios ausies duomenys, t. y. 33 dB buvo arčiau žemutinės ribos intervale nuo 30-49 dB. Nagrinėjamu atveju, galimos vertės, numatytos įsakymo − nuo 80 iki 90 proc. Pasirinkta 80 proc. bazinio darbingumo vertė, nes asmeniui spengia ausyse ypač kairėje, susilpnėjusi klausa, tačiau geriau girdinčios dešinės ausies girdėjimo aštrumas nustatytas 20 dB, kairės ausies girdėjimo aštrumas 40 dB, patvirtinta 2011-03-16 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų LOR konsultacijos išvados duomenimis. Remiantis pateiktais duomenis specialistai konstatavo klausos funkcijos sutrikimo pagerėjimą ir pagal audiogramoje nurodytas reikšmes vertinant asmens darbingumo lygį buvo pasirinkta žemutinė procentinė reikšmė, nes geriau girdinčios ausies duomenys, t. y. 20 dB atitiko žemutinę ribą intervale nuo 20-29 dB. Dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą G56.1 bazinio darbingumo lygis nevertintas, nes nenustatyta šios ligos sukeltų funkcinių sutrikimų, turinčių įtakos darbingumo lygio vertinimui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai nustatė pareiškėjui 60 proc. bazinį darbingumą (BDL = 60 proc. x 1). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punktu ir jo 1 dalimi nustatančiais, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą bazinio darbingumo procentai, atitinkantys sunkiausią organizmo funkcijos sutrikimą, dauginami iš nustatyto koeficiento (0,9) tais atvejais, jei dėl sutrikusios kito organizmo funkcijos, bazinio darbingumo procentai nustatomi ne didesni kaip 55 proc. Atsižvelgiant į tai, jog kita pareiškėjui nustatyto bazinio darbingumo vertė − 80 procentų − nepatenka į Kriterijų aprašo 6.1-6.4 punktuose nurodytą intervalą (nuo 0 iki 55), įtakos koeficientas netaikytas pagrįstai. Kriterijų aprašo 11 punkte nustatyta, kad funkciniai profesiniai kriterijai vertinami atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar savaitę. Profesiniams ir kitiems kriterijams priskiriama: išsilavinimas (Kriterijų aprašo 12.1.1-12.1.3 p.), profesinė kvalifikacija (Kriterijų aprašo 12.2.1-12.2.3 p.), darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje (Kriterijų aprašo 12.3.1-12.3.2 p.), amžius (Kriterijų aprašo 12.4.1-12.4.3 p.). Kriterijų aprašo 13-15 punktuose nustatyta, kad aukščiau nurodyti Kriterijų aprašo punktuose įtvirtinti kriterijai vertinami kaip vidutinio palankumo, nepalankios arba palankios aplinkybės. Nurodė, jog vadovaujantis Kriterijų aprašo 2-uoju priedu, darbo ir kitos aplinkybes buvo vertinamos taip: pareiškėjui nustačius bazinį darbingumą 60 proc., kuris patenka į bazinio darbingumo lygio diapazoną nuo 60 iki 100 proc., šis kriterijus vertinamas palankia aplinkybe; vertinant esamą asmens būklę ir tai, kad pareiškėjas laikomas darbingu, pareiškėjui yra rekomenduojama dirbti daugiau kaip 6 valandas per dieną ar 5 ir daugiau dienų per savaitę, šis kriterijus vertinamas kaip palanki aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi vidurinį, profesinį išsilavinimą, tai pripažintina vidutinio palankumo aplinkybe; tai, kad pareiškėjas nedirba pagal pagrindinę specialybę jau daugiau nei 3,5 metų, todėl nebegali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos (tekintojas), bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus, pripažintina vidutinio palankumo aplinkybe; tai, kad pareiškėjas nedirba bei nurodo ilgesnę nei 3 metai darbo pertrauką, todėl nebeturi darbo patirties bei darbinių įgūdžių, vertinama kaip nepalanki, aplinkybė. Pareiškėjas yra 52 metų amžiaus, patenka į amžiaus intervalą nuo 45 m. iki 55 m., todėl amžiaus kriterijus pripažintinas vidutinio palankumo aplinkybe; tai, kad dėl asmens funkcijos sutrikimų reikalingas darbinės aplinkos pritaikymas vertinama kaip vidutinio palankumo aplinkybe. Rėmėsi Kriterijų aprašo 17-19 punktais bei sprendė, jog atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 18 punktu, įvertino pareiškėjo funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus ir taikė darbo bei kitų aplinkybių koeficientą 1, nes palankių aplinkybių suma yra 2, nepalankių −1, vidutiniškai palankių − 4. Nustatytus bazinio darbingumo procentus padauginus iš koeficiento 1 (DL = 60 x 1), pareiškėjui pagrįstai nustatytas 60 proc. darbingumo lygis. Vertinant asmens darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“, buvo vadovaujamasi tvarkos aprašo III dalies 24 punktu, numatančiu, kad dėl priežasties „profesinė liga“ darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su šios priežasties nustatymu. Šiuo atveju asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Pareiškėjui darbingumo lygis nustatytas vertinant jo darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus: H83.3, Z57.0 dėl priežasties „profesinė liga“ − 80 proc., kai galimos bazinio darbingumo vertės yra nuo 90 iki 80 procentų, atsižvelgus į tai, kad nors geriau girdinčios dešinės ausies girdėjimo aštrumas nustatytas 20 dB, tačiau pareiškėjas skundžiasi galvoje ūžimu, spengimu, ypač kairėje pusėje, dėl ko buvo atliktas kaklo kraujagyslių ultragarsinis tyrimas, kuris kraujotakos sutrikimo neparodė, 2009 m. spalio 21 d. galvos smegenų KT be matomų pakitimų, nustatyta, kad dėl lėtinio timpanito. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjui pagrįstai nustatytas 80 proc. darbingumo lygis, nuo 2011 m. gruodžio 21 d. neterminuotai. Pridūrė, jog darbingumo lygis pareiškėjui buvo nustatytas remiantis atsakovui pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti. Akcentavo, jog vadovaujantis Tvarkos aprašo 45 punktu, už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčijo, kad gydytojas nustatė visas ligas ir tinkamai jas įvertino. Darė išvadą, jog pagal pateiktus duomenis, pareiškėjo darbingumo lygis įvertintas tinkamai, o pagal Tvarkos aprašo 35.2 punktą pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims, NDNT gali atlikti pakartotinį darbingumo vertinimą, todėl pareiškėjas, pateikdamas naujus medicininius dokumentus, gautus po atsakovo sprendimo priėmimo, turi teisę vėl kreiptis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo.
III.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 33 – 34), prašydamas panaikinti ginčijamą sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog savo skunde jis paaiškino, kad 24 metus dirbo (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, kur prarado sveikatą esant kenksmingiems faktoriams: vibracija, triukšmas, sunkių krovinių kėlimasis, pernešimas, įtempti judesiai, priverstinė nepatogi darbo poza, darbai susiję su periodiškų pasilenkimu virš 30°,cheminių medžiagų ir dulkių poveikis. Pažymėjo, jog pradėjus blogėti sveikatai buvo nusiųstas pas Vilniaus universitetinės ligoninės darbo medicinos gydytoją, kuri 2008 m. vasario 4 d. nustatė lėtinę abipusę kochlearinę neuropatiją, o jungiamojo audinio skeleto raumenų, širdies ir kraujotakos, pusiausvyros galvos svaigimo vestibuliniai sutrikimai nepripažinti kaip profesinė liga. Pridūrė, jog NDNT Šiaulių II teritorinis skyrius nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. nustatė 70 procentų darbingumo lygį dėl priežasties profesinė liga ir 50 procentų darbingumo lygį dėl priežasties ligos arba būklės. Pažymėjo, jog baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui 2010 m. kovo 19 d. buvo siunčiamas į NDNT Šiaulių II teritorinį skyrių, kuris nustatė 80 procentų darbingumo lygį dėl priežasties ligos ar būklės ir panaikino neįgalumą, o profesinį susirgimą nustatė 70 procentų neterminuotai dėl to kad klausos nervo neuropatija yra negrįžtama, t. y. jis klausą prarado negrįžtamai: ūžesys ausyse, vestibulinės sistemos sutrikimai, pusiausvyros sutrikimai, galvos svaigimas – nebepagydomi. Pažymėjo ir tai, jog sveikatos būklei prastėjant 2011 m. spalio 28 d. buvo siunčiamas į NDNT Šiaulių II teritorinį skyrių, kuris nustatė 60 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos ir būklės“ ir 70 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“ neterminuotai. Nurodo, jog šį nutarimą apskundė NDNT Sprendimų kontrolės skyriui, kuris paliko 60 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos ir būklės“, o 70 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“ neterminuotai pakeitė į 80 procentų darbingumo lygį, tuo pakeisdamas periodinę kompensaciją į vienkartinę kompensaciją ir atimdamas profesinę ligą, kuri buvo paskirta neterminuotai. Teigė, jog NDNT Sprendimų kontrolės skyrius darbingumo lygio nustatymo kriterijų vertinimo apraše nustatant bazinio darbingumo procentus nustatė tik klausos pablogėjimą, o vestibulinės sistemos sutrikimai, pusiausvyros sutrikimai, galvos svaigimas, hiperakuzija, ūžesys ausyse, depresija, nerimas, nemiga, kraujagyslių spazmai nustatyti nebuvo. Akcentuoja, jog Darbingumo lygio nustatymo kriterijų vertinimo apraše yra įtvirtinta, kad nuolatiniai klausos sutrikimai ir ūžesys ausyse vertinami atskirai, o pusiausvyros sutrikimai vertinami kartu su kita neurologine patologija, tačiau to jo atveju padaryta nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 54 – 65) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime iš esmės pakartoja argumentus, jau išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktą skundą.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinės bylos Nr. A602-2897/2012 nagrinėjimą sustabdė iki tol, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės norminę bylą Nr. I-552-23-12.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą byloje Nr. I-552-23-12.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo atnaujino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2012 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. S-61, atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba, atsakovas) 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. SS-4218 ir NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus sprendimą 2011 m. lapkričio 15 d. Nr. R-7822, paliekant galioti NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus 2008 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. DNL-1447, kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ bei 70 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „profesinė liga“, terminui nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d.
Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog NDNT Šiaulių II teritorinis skyrius 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu nustatė jam 70 procentų darbingumo lygį dėl profesinės ligos ir 50 procentų darbingumo lygį dėl ligos arba būklės, iki 2010 m. kovo 31 d. Baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, pareiškėjas buvo nukreiptas į NDNT Šiaulių II teritorinį skyrių darbingumo lygiui nustatyti. Minėto siuntimo pagrindu darbingumo lygį 2010 m. kovo 19 d. – 2010 m. balandžio 6 d. vertinęs NDNT Šiaulių II teritorinis skyrius 2010 m. kovo 19 d. Darbingumo vertinimo aktu Nr. DNL-936 nustatė 80 procentų darbingumo lygį dėl ligos arba būklės ir 70 procentų darbingumo lygį neterminuotai dėl profesinės ligos, atsižvelgiant į tai, kad klausos nervo neuropatija yra negrįžtama. Blogėjant sveikatos būklei, 2011 m. spalio 28 d. VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimu jis nukreiptas į NDNT Šiaulių II teritorinį skyrių pakartotinam darbingumo lygio nustatymui. Skundžiamu NDNT Šiaulių skyriaus sprendimu pareiškėjui 2011 m. lapkričio 15 d. nustatytas 60 procentų darbingumo lygis dėl priežasties ligos ar būklės ir paliktas 70 procentų darbingumo lygis dėl priežasties profesinė liga neterminuotai. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė NDNT Sprendimų kontrolės skyriui, kuris 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. SS-4218 paliko 60 procentų darbingumo lygį dėl priežasties ligos ar būklės, o 70 procentų darbingumo lygį dėl priežasties profesinė liga neterminuotai pakeitė į 80 procentų darbingumo lygį dėl profesinės ligos ir išdavė darbingumo lygio pažymą DLN-2 Nr. 0013393. Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. SS-4218, priėmė 2012 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. S-61, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė, o ginčijamą sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas, teismui ginčydamas paminėtus aktus, iš esmės nesutiko su tuo, jog jam buvo pakeistas darbingumo lygis. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo veiksmų, kuriais pakeistas jam anksčiau nustatytas darbingumo lygis, jam periodinė kompensacija buvo pakeista į vienkartinę kompensaciją bei panaikinta „profesinė liga“, kuri anksčiau buvo nustatyta neterminuotai. Taigi, atsakovo sprendimai lėmė pareiškėjo socialines garantijas, tokiu būdu paveikdami jo teisinį statusą.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, jog pareiškėjo darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, o atsakovo bei Ginčų komisijos sprendimai yra teisėti bei pagrįsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, jog 2012 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-24/2012 buvo iškelta norminė byla dėl Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) (Žin. 2010, Nr. 62-3075) 31 punkto ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) ta apimtimi, kiek asmens teisėti lūkesčiai į socialinę garantiją nėra susieti su asmens sveikatos būkle, teisėtumo ištyrimo, nutarė individualią administracinę bylą sustabdyti, argumentuodamas, jog minėtų teisės aktų teisėtumo ištyrimas norminėje byloje Nr. I-552-23-12 bei išaiškinimai, kurie bus joje pateikti, yra reikšmingi ir šiai bylai, susijusiai su pareiškėjui ginčijamais sprendimais nustatytu darbingumo lygiu bei šių sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu, sustabdė individualios bylos nagrinėjimą iki sprendimo priėmimo galutinėje norminėje byloje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą byloje Nr. I-552-23-12, kuriuo, be kita ko, pripažino tai, jog Tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. A1-139/V-356 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, tai, jog Tvarkos aprašo 31 punktas (2011 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-551/V-1149 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui bei tai, jog Kriterijų aprašo (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) prieštaravo konstituciniam valstybės principui bei, inter alia, iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 10 d. atnaujino konkrečios (pareiškėjo) administracinės bylos nagrinėjimą, konstatavęs, jog išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas.
Šiuo metu matyti, jog 2013 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-6/V-18 Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6.1 – 6.3 punktai yra pakeisti.
Iš bylos medžiagos taip pat suprastina, jog pareiškėjui darbingumo lygis ginčijamais administraciniais aktais pakartotinai nustatytas pasikeitus poįstatyminiam teisiniam reguliavimui. Būtent – 2010 m. kovo 19 d. pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo metu galiojo 2009 m. gegužės 22 d. Kriterijų aprašo redakcija, kuria buvo pakeista koeficientų taikymo tvarka vertinant asmens darbingumą. Pastebėtina, jog iki Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktų pakeitimų, šiuose punktuose nurodytos kito funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentinės vertės buvo didesnės (atitinkamai 70-80, 65-50 ir 30-45 procentai), kas lėmė, jog asmens bazinį darbingumą galėjo mažinti ne tokie sunkūs kiti sutrikimai ir ligos, kaip kad įtvirtinta 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo redakcijoje.
Atsižvelgiant į minėtų koeficientų taikymo tvarkos pakeitimą, pareiškėjui, kreipusis į NDNT Šiaulių II teritorinį skyrių su naujais duomenimis dėl darbingumo lygio vertinimo, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punktu ir jo 1 dalimi, buvo nustatytas 60 procentų darbingumo lygis bei paliktas 70 procentų darbingumo lygis dėl „profesinės ligos“ nuo 2010 m. kovo 19 d. neterminuotai. 2011 m. lapkričio 2 d. pareiškėjui kreipusis su naujais duomenimis į NDNT Šiaulių II teritorinį skyrių dėl darbingumo lygio vertinimo, bazinio darbingumo procentinės išraiškos išliko nepakitusios, kaip ir prieš tai buvusiame vertinime, tačiau atsižvelgiant į funkcinių bei profesinių aplinkybių, turinčių įtakos pareiškėjo darbingumui, kaitą, buvo nustatytas 60 procentų darbingumo lygis bei paliktas 70 procentų darbingumo lygis dėl priežasties „profesinė liga“ nuo 2010 m. kovo 19 d. neterminuotai. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. SS-4218 nuo 2011 m. gruodžio 21 d. neterminuotai pareiškėjui nustatė 80 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“, o kitoje dalyje 60 procentų darbingumo lygį paliko nepakeistą, o Ginčų komisija, kaip minėta, šį sprendimą 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. SS-4218 paliko galioti.
Minėta, kad pasikeitusios redakcijos Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktai, kuriais vadovautasi nustatinėjant ir pareiškėjo darbingumo lygį, buvo pripažinti prieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui bei iš jo, inter alia, kylančiam proporcingumo principui. Tvarkos aprašo 31 punktas, nustatantis konkrečius darbingumo lygio terminus, kuris irgi buvo aktualus konkrečiai individualiai bylai, tuo aspektu, jog darbingumo lygis buvo terminuotas laike, taip pat buvo pripažintas prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui, nes minėtieji terminai, atsižvelgiant į jų esmę, turinį bei sukeliamas pasekmes, galėjo būti įtvirtinti tik įstatymu. Pridurtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs norminę bylą, atsižvelgęs į tai, jog panaikinus Tvarkos aprašo 31 punktą svarbios darbingumo lygio nustatymo procedūros liks nesureguliuotos, taip pat nutarė pastarąją normą laikyti panaikinta nuo 2013 m. birželio 28 d.
Taigi, konkretūs poįstatyminiai teisės aktai, įtvirtinantys darbingumo lygio, kuris, inter alia, yra viena iš teisės gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją sąlygų, nustatymo tvarką, yra aktualūs ir šiai administracinei bylai, nes būtent jais turėjo būti vadovaujamasi ginčo teisinių santykių susiklostymo metu. Todėl atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje norminėje byloje juos pripažino neteisėtais, spręstina, kad byloje iškilo poįstatyminių teisės aktų, pripažintų pažeidžiančiais Konstituciją, galiojimo laike problema.
Pažymėtina, jog vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui. ABTĮ nustatytas žemesnės galios įstatymo lydimųjų aktų, taip pat savivaldybių institucijų išleistų teisės aktų patikros mechanizmas atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išdėstytą nuostatą, kad sukurtos teisinės galimybės teisme patikrinti tų teisės aktų (jų dalių) atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, kurių atitikties Konstitucijai kontrolė Konstitucijoje nepriskirta Konstitucinio Teismo jurisdikcijai.
Atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ 116 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu; administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.
Taigi kaip matyti iš paminėto, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra ex nunc (lot. – nukreipta į ateitį), t. y. jis paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A8-1690/2005 taip pat yra nurodęs, kad ABTĮ 116 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „paprastai negali būti taikomas... “ suponuoja išvadą, kad iš šios bendro pobūdžio taisyklės yra galimos ir išimtys, t. y. atvejai, kai ši bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma.
Analogiška pozicija yra formuojama ir konstitucinėje jurisprudencijoje, kurioje, kaip konstatuota, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia nukreipiama į ateitį. Kaip bebūtų, Konstitucinis Teismas taip pat pripažįsta, jog minėtoji Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia yra nukreipiama į ateitį, nėra absoliuti (žr. 2011 m. spalio 25 d. Konstitucinio Teismo Nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Tam tikrą Konstitucinio Teismo nutarimų retroaktyvumą (galiojimą ex tunc) suponuoja Konstitucijos 110 straipsnio nuostatos. Būtent, kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas, šiame Konstitucijos straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucija prieštaraujantis atitinkamas teisės aktas (jo dalis), kad dėl tokio teisės akto taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebūtų pažeistos asmens teisės, kad asmuo, kurio atžvilgiu būtų pritaikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingai teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“).
Taigi remiantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisykle, kad galimos jos išimtys, kai nurodyta bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma, darytina išvada, jog kiekvienu atveju tai susiję su norminio teisės akto teisėtumo revizavimu teisme nagrinėjant individualią bylą. Priešingu atveju toks konkretaus norminio akto teisėtumo revizavimas netektų prasmės, nes norminio akto panaikinimas neturėtų jokių teisinių padarinių teisme nagrinėjamos individualios bylos baigčiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A8-1690-05). Tokia pat praktika vadovaujasi bendrosios kompetencijos teismai bylose, kuriose sprendžiamas konkretaus norminio akto teisėtumo peržiūrėjimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-486/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2012).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė ir paskelbė 2012 m. gegužės 18 d., t. y. jau po norminės bylos dėl Tvarkos aprašo 31 punkto ir Kriterijų aprašo ta apimtimi, kiek asmens teisėti lūkesčiai į socialinę garantiją nėra susieti su asmens sveikatos būkle teisėtumo ištyrimo, iškėlimo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-24/2012. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimas įstatymų nustatyta tvarka buvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl neįsiteisėjo. Taigi, administraciniame teisme ginčyti Ginčų komisijos 2012 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. S-61, NDNT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. SS-4218 ir NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus sprendimas 2011 m. lapkričio 15 d. Nr. R-7822, apskundus teismo sprendimą ir šiam sprendimui neįsiteisėjus, galutinio teisinio stabilumo neįgijo. Todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka po to, kai atitinkami administraciniai aktai buvo pripažinti neteisėtais, vadovautis ir remtis tomis teisės normomis (Kriterijų aprašo 6 punktu ir Tvarkos aprašo 31 punktu), kurie yra pripažinti prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktui dar iki procesinio sprendimo, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, priėmimo apeliacinės instancijos teisme, negalima. Priešingu atveju tektų daryti išvadą, kad galutinio teisino stabilumo neįgiję administraciniai aktai yra teisėti, nors jis ir buvo priimtas remiantis teisės normomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui, o apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas galutinį teisinio stabilumo dar neįgijusio administracinio akto teisėtumo įvertinimą, turėtų remtis neteisėtomis (prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui) teisės normomis. Tačiau šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste tai būtų neteisinga, nesiderintų su teisės aktų hierarchijos principu, juo labiau, jog byloje sprendžiami klausimai dėl socialinės pagalbos stokojančio asmens teisinio statuso.
Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pripažinęs, jog apeliacinės instancijos teismas negalėjo remtis norminiu administraciniu aktu, kuris buvo pripažintas neteisėtu jau po sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme, nors norminio administracinio akto teisėtumo patikra buvo inicijuota ne toje pačioje, o kitoje civilinėje byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑486/2008). Todėl nagrinėjamu atveju nėra svarbu tai, jog poįstatyminių aktų atitikties aukštesnės teisinės galios aktams kontrolė buvo ne konkrečioje administracinėje byloje (ABTĮ 111 str.), o kitoje, nes šios administracinės bylos nagrinėjimas buvo, vadovaujantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdytas ir išsprendus minėtų aktų teisėtumo klausimą, atitinkamai atnaujintas. Pridurtina, jog Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis skelbia, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Todėl pripažinus poįstatyminių teisės aktų neteisėtumą vienoje administracinėje byloje, analogiškos teisinės pasekmės turėtų būti sukuriamos ir kitoje administracinėje byloje, kurioje galutinis teismo sprendimas dar nėra priimtas.
Pažymėtina ir tai, jog minėtas negalėjimas remtis aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujančiais poįstatyminiais teisės aktais apeliacinės instancijos teisme plaukia ir iš Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bei ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartotos nuostatos, jog teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Minėtasis principas yra tiesiogiai susijęs su Konstitucijos viršenybės principu, be kita ko, suponuojančiu tai, jog ir kad ir koks būtų nustatytas žemesnės galios teisinis reguliavimas, Konstitucijos nuostatos yra viršesnės ir taikomos tiesiogiai.
Taigi nepaisant to, jog, žvelgiant retrospektyviai, atsakovas, vertindamas darbingumo lygį, ir vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, jie, kaip išaiškinta, buvo neteisėti, pažeidžiantys konstitucinį teisinės valstybės principą bei dėl savo ydingumo buvo eliminuoti iš teisės sistemos, todėl vadovaujantis neteisėtais teisės aktais priimti administraciniai sprendimai taip pat negali būti laikomi teisėtais (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.) bei yra naikintini. Pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo klausimas tuo tarpu yra pavestinas spręsti pakartotinai.
Vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsniu ir šiuo metu galiojančio aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo III ir VI dalis, pakartotinį darbingumo lygio nustatymą pagal kompetenciją yra pavesta atlikti NDNT teritoriniams skyriams. Todėl nagrinėjamu atveju būtent Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritoriniam skyriui, kuris yra NDNT struktūrinis padalinys, perduodamas nagrinėti klausimas dėl pakartotinio pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprend ž i a:
Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo M. M. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. S-61, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. SS-4218 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. R-7822 ir perduoti pareiškėjo M. M. pakartotinio darbingumo lygio nustatymo klausimą nagrinėti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių II teritoriniam skyriui.
Sprendimas neskundžiamas.