Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albino Bielskio ir Daivos Pranytės – Zalieckienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėtas trejiems metams įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš R. G. priteista UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 68 465,58 Eur žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteista už tai, kad būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 302563203, įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), generaline direktore (pagal Sodra duomenų bazės išrašą nuo 2012-03-01 iki 2012-10-18, o faktiškai nuo 2012-03-01 iki 2012-10-23), užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdama materialiai atsakinga už jai patikėtas ir jos žinioje buvusias UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2012-10-23 tyčia pasisavino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą, o būtent:

2012-03-29 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 3 000,00 Lt;

2012-04-13 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 1 800,00 Lt;

2012-04-27 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Liepojos 108 paėmė 2 000,00 Lt;

2012-05-04 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Liepojos 108 paėmė 2 000,00 Lt;

2012-05-10 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Liepojos 108 paėmė 1 400,00 Lt;

2012-05-16 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Naujo Uosto g. paėmė 200,00 Lt;

2012-05-17 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Taikos pr. 61 paėmė 2 000,00 Lt;

2012-05-31 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Liepojos g. 10 paėmė 2 000,00 Lt;

2012-06-06 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Taikos pr. 14 paėmė 2 000,00 Lt;

2012-06-25 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Liepojos g. 10 paėmė 1 000,00 Lt;

2012-06-25 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate H.Manto g. paėmė 2 000,00 Lt;

2012-07-04 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate J. J. g. paėmė 2 000,00 Lt;

2012-07-13 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate H.Manto g. paėmė 2 000,00 Lt;

2012-07-13 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 10 000,00 Lt;

2012-08-03 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 400 000 NOK (18 718,80 Lt);

2012-08-14 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Taikos pr. 28 paėmė 2 000,00 Lt;

2012-08-31 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 5 000,00 Lt;

2012-09-03 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Liepojos g. 108 paėmė 2 000,00 Lt;

2012-09-12 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 25 000,00 Lt;

2012-09-12 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 500 000 NOK (23 324,50 Lt);

2012-10-05 pagal kasos išlaidų orderį iš „Klaipėdos autocentro“ gavo grynuosius pinigus – 20 000 Lt;

2012-10-12 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 200 000,00 Lt;

2012-10-12 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 700 000 NOK (32 771,90 Lt);

2012-10-17 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 900000 NOK (42 007,50 Lt);

2012-10-19 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 6 360,00 Lt;

2012-10-22 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Liepojos g. 108 paėmė 8 000,00 Lt;

2012-10-23 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančios Nordea Bank Finliand Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelės bankomate Taikos pr. 61 paėmė 4 000,00 Lt bei sumokėjo už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkinius 11 688,96 Lt.

Tokiu būdu iš viso paėmė 434 271,66 Lt (125 773,77 Eur), iš kurių 21 381,38 Lt (6 192,47 Eur) panaudojimą kaip atskaitingas asmuo pateisino apskaitos dokumentais. Tame tarpe sumokėjo asmenines išlaidas – tai yra 2012-07-12 iš kortelės sąskaitos sumokėjo AB „Klaipėdos vanduo“ 500 Lt, 2012-10-19 AB Lietuvos draudimui sumokėjo 1 304 Lt, ir viso likusių (68 465,58 Eur) 236 397,95 Lt panaudojimo nepateisino apskaitos dokumentais bei jų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą negrąžino ir tokiu būdu R. G. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas (68 465,58 Eur) 236 397,95 Lt.

Apeliaciniame skunde nuteistoji R. G. nurodo, kad nuosprendis priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus iš Norvegijos Karalystės ir iškviesti ekspertą. Nuteistoji teigia, kad viso bylos proceso metu ji laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jokių nusikalstamų veikų nepadarė bei davė parodymus apie jai žinomas bylos aplinkybes.

Nuteistosios nuomone, nuosprendis priimtas remiantis nevisiškai ištirtais ir ne visais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Apeliantės parodymus apie tai, kad dalis dokumentų dingo arba sąmoningai nebuvo pateikti tyrimui, pavirtina aplinkybė, kad jai buvo leista pasidaryti dokumentų kopijas, tačiau atvykus į ikiteisminio tyrimo įstaigą paaiškėjo, jog minėti dokumentai dingo. Be to, teismas nevertino, kokiomis aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo žinioje buvę dokumentai perduoti tretiems asmenims, o iš nuteistosios paėmus buhalterinius dokumentus nebuvo sudarytas jų aprašas. Teismas nevertino ir aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus neturėjusiems įgaliojimų asmenims. Apeliantė teigia, jog nurodyti įrodymai, vertinant juos atskirai ir kartu, patvirtina, jog dalis buhalterinių dokumentų nebuvo pateikta tyrimui vien tam, kad ji negalėtų pateisinti įmonės reikmėms išleistų piniginių lėšų.

Nuteistoji taip pat nurodo, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tyrimas (specialisto išvada Nr. 30-19-IS1-392) yra neišsamus ir neapima visos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės ūkinės veiklos. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo vykdoma per Norvegijoje registruotą ,,(duomenys neskelbtini)“ NUF filialą, kurioje buvo vedama atskira buhalterinė apskaita. Iš Norvegijoje vykdomos veiklos gautos pajamos buvo gaunamos į Lietuvoje registruotos bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nes nebuvo laiku atidaryta bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ NUF sąskaita Norvegijoje.

Apeliantė teigia, jog neįvertinus ir Norvegijoje registruotos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ filialo ūkinės-finansinės veiklos, negalima padaryti objektyvių išvadų, susijusių su išlaidomis bei pinigų panaudojimo pagrįstumu. Dėl tos pačios priežasties negalima teigti, kad pilnai ištirti ir užfiksuoti atsiskaitymai tarp Ltd „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“/ ,,(duomenys neskelbtini)“ NUF. Tuo pačiu nepatvirtinta, ar Ltd „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atsiskaitė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“/ ,,(duomenys neskelbtini)“. Nuteistojo pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu nesiimta priemonių gauti duomenis iš (duomenys neskelbtini) AS, vykdžiusios tiek ,,(duomenys neskelbtini)“ NUF, tiek Ltd „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismas, remdamasis tik suinteresuotų asmenų (V. S., A. G.) parodymais, konstatavo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ filialas Norvegijos Karalystėje veiklos nevykdė ir buvo reikalingas tik gauti darbo leidimus. Tokiu būdu buvo sudaryta galimybė selektyviai vertinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų judėjimą, neatsižvelgiant į įmonės kasdieninę ūkinę veiklą.

Be to, nuteistoji teigia, jog be išsamaus ,,(duomenys neskelbtini)“ NUF, Ltd „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsiskaitymų ir /ar įsipareigojimų ištyrimo negalima tinkamai vertinti ir dalies liudytojų parodymų. Norvegijoje dirbę asmenys iš esmės negalėjo pasakyti kurioje įmonėje ir kuriuo metu dirbo bei nurodyti kitas svarbias aplinkybes. S. S. ir kt. parodymai, kad darbo rūbus ir įrankius pirko V. S. ir A. G., vertintini kritiškai, nes darbininkai niekada nematė buhalterinės apskaitos dokumentų ir negali nurodyti, kas atsiskaitė už darbui reikalingus įrankius ir kitas priemones.

Skundo autorė taip pat nurodo, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo tirta ir vertinta aplinkybė, kaip ji galėjo pasisavinti pinigus, jei įmonės veikla sustabdyta nebuvo, atsiskaitymai su tiekėjais ir darbuotojais, kiti įmonės įsipareigojimai buvo nuolat vykdomi. Be to, kaltinime nurodytos finansinės operacijos nevertintos kartu su tuo metu vykdoma įmonės veikla. Nepagrįstas atmestas ir prašymas dėl buhalterinės ekspertizės skyrimo, nors galimai tai buvo vienintelė galimybė kiek įmanoma detaliau atstatyti įmonės finansinių operacijų (išlaidos/ įplaukos) eigą ir finansinių operacijų atitikimą įmonės vykdomai veiklai. Apeliantės nuomone, ekspertizė būtų patvirtinusi jos parodymus apie tai, kad neįmanoma pasisavinti tokią sumą įmonės lėšų nesutrikdant įmonės veiklos. Viso bylos proceso metu nuteistoji ne kartą nurodė, kad tik dėl buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumo dalis įmonės išlaidų formaliai gali būti laikomos nepateisintomis dokumentais. Nuteistoji pažymi, kad tam tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus ji gavo iš trečiųjų asmenų, kurie tiriamu laikotarpiu vykdė finansinius atsiskaitymus su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Teismas šiuos dokumentus prijungė prie bylos.

Nurodytų aplinkybių kontekste apeliantė teigia, jog byloje konstatuotas įmonės lėšų trūkumas yra sukeltas dirbtinai, tai yra nuo tyrimo ir teismo nuslepiant dalį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų.

Nuteistoji apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 3d. nuosprendį ir ją išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atsikirtime į nuteistosios apeliacinį skundą civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė nesutinka su apeliantės teiginiu, ikiteisminio tyrimo metu dingo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Civilinio ieškovo nuomone, nuteistoji naudojasi aplinkybe, kad kratos metu paimant dokumentus nebuvo sudarytas jų aprašas, o dėžės su paimtais dokumentais paprasčiausiai buvo užklijuotos ir užantspauduotos. Teisiamojo posėdžio metu apklausta tyrėja L. Š. parodė, kad dėžės su kratos metu paimtais dokumentais buvo užklijuotos R. G. akivaizdoje, vėliau, dalyvaujant R. G. jos buvo atidarytos ir surašytas paimtų dokumentų aprašas.

Be to, civilinio ieškovo atstovė teigia, jog dokumentai nebuvo perduoti ir tretiesiems asmenims. Atstovės nuomone, apeliantė klaidina teismą nurodydama, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus asmenims, neturėjusiems įgaliojimų, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal aprašą perdavė jos turėtus dokumentus vienintelės įmonės akcininkės įgaliotam asmeniui, turėjusiam notaro patvirtintą įgaliojimą, kad su jais galėtų susipažinti nauja direktorė ir susipažinus dokumentai pagal aprašą buvo grąžinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Atstovė pažymi, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vykdžiusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, praktiškai neturėjo įmonės buhalterinių dokumentų, nes tuometinė įmonės direktorė R. G., pati tvarkiusi įmonės buhalterinę apskaitą iki sutarties su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarymo, neperdavė buhalterinių dokumentų ir vėliau jų neteikė. Šią aplinkybę patvirtina tiek byloje esantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ raštas, tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų E. M. bei I. M. teisme duoti parodymai.

Atsikirtime taip pat nurodoma, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ filialas Norvegijoje įsteigtas neturint akcininkės sprendimo. R. G. pateikė vienintelio akcininko sprendimo kopiją, kuris yra be akcininkės parašo. V. S. apie tai, kad buvo paskirtas filialo vadovu, sužinojo tik civilinės bylos pagal R. G. ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo nagrinėjimo metu, taip pat pamatė, kad filialo registracijos dokumente yra nurodyta jo pavardė bei suklastotas parašas. Vėliau R. G. V. S. atleido, o filialo vadove pasiskyrė save. Atstovė sutinka su nuosprendyje padaryta išvada, kad filialas buvo reikalingas tik darbuotojų kortelėms Norvegijoje gauti, kuris jokios veiklos niekada nevykdė. Visi darbuotojai buvo įdarbinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pastaroji įmonė mokėjo ir darbo užmokestį, sutartis su AS ,,(duomenys neskelbtini)“, iš kurios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo visas pajamas, buvo sudaryta būtent su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o ne su filialu, sąskaitas AS ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir apmokėjimus pagal jas gaudavo tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų – buvusių įmonės darbuotojų bei AS ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkų V. S. ir A. G. parodymai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu R. G. pateikė dokumentus, tarp kurių buvo ir AS ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaita už patalpų nuomą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ filialui. Tai buvo dokumento kopija, be parašų ir be elektroninio laiško, jei ji buvo gauta elektroniniu paštu. Parodžius sąskaitą AS ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovams, pastarieji nurodė, kad jų įmonė tokios sąskaitos niekada nėra išrašiusi ir jų buhalterinėje apskaitoje tokios sąskaitos nėra. Atstovė pažymi, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-15 nuosprendžiu (nuosprendis Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-12 nutartimi pakeistas) R. G. nuteista pagal BK 300 straipsnio l dalį už tai, kad 2012-10-30 teismui su patikslintu ieškiniu pateikė suklastotą dokumentą.

Civilinio ieškovo atstovė nesutinka ir su apeliantės teiginiu, jog be išsamaus ,,(duomenys neskelbtini)“ NUF bei AS ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsiskaitymų ir/ar įsipareigojimų ištyrimo negalima vertinti ir dalies liudytojų parodymų. Atstovė teigia, kad jei liudytojai ir nežinotų, kokia įmonė jiems pirko darbo rūbus ir kt., kokioje įmonėje dirbo, visa įmonės veikla privalo būti pagrįsta buhalteriniais ir kt. dokumentais, tačiau UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ to nebuvo būtent dėl įmonės vadovės R. G. kaltės.

Nesant nė vieno įrodymo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ filialas Norvegijoje vykdė veiklą, teismas pagrįstai nereikalavo dokumentų iš Norvegijos Karalystės ir neskyrė ekspertizės.

Civilinio ieškovo atstovė nesutinka ir su nuteistosios skundo argumentu, kad viso bylos proceso metu nebuvo tirta ir vertinta aplinkybė, kaip ji galėjo pasisavinti tokią pinigų sumą, jei įmonės veikla nebuvo sustojusi, atsiskaitymai su tiekėjais ir darbuotojais buvo nuolat vykdomi. Atstovė nurodo, jog įmonės veikla, atsiskaitymai su darbuotojais bei tiekėjais, privalo būti pagrįsti buhalteriniais dokumentais. Daugumą sąskaitų-faktūrų, kuro kvitų, kasos išlaidų orderių, R. G. pateikė tik ikiteisminio tyrimo metu. Kratos metu tokių dokumentų rasta nebuvo, jie nebuvo pateikti ir buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei. Kadangi tuose dokumentuose buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai, po specialistės apklausos buvo pakeistas kaltinimas. Teismas žalą civiliniam ieškovui priteisė tik tokia dalimi, kuri nebuvo pateisinta buhalterinės apskaitos dokumentais.

Be to, viso bylos proceso metu R. G. teigė, jog iš įmonės banko sąskaitų nuimtas pinigines lėšas ji panaudojo ,,(duomenys neskelbtini)“ NUF išlaidoms apmokėti, nes visos piniginės lėšos ir turėjo priklausyti būtent filialui. R. G. taip pat teigė, jog filialas ilgą laiką neturėjo banko sąskaitos, todėl lėšos buvo pervedamos į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Atstovės nuomone, net ir laikantis tokios nuteistosios versijos, iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad tuo metu, kai R. G. pradėjo nuiminėti pinigines lėšas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, filialas jau turėjo sąskaitą ir ji galėjo atlikti pavedimus į filialo sąskaitą, o vėliau pagal sąskaitas atsiskaityti už filialo išlaidas. Tačiau iš byloje esančio filialo banko sąskaitos išrašo matyti, kad sąskaitoje jokios operacijos niekada nevyko, lėšų nebuvo, jas teko įnešti, kad banko sąskaita būtų uždaryta, o Norvegijoje operacijos tarp įmonių grynais pinigais nevyksta. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra ir nė vieno dokumento, patvirtinančio, kad filialas vykdė veiklą ir jo buhalterinių dokumentų ištyrimas gali turėti įtakos šiai bylai. Tai, kad apeliantė negali pateisinti išlaidų buhalteriniais apskaitos dokumentais, tai yra tik jos pačios, kaip įmonės vadovės, atsakomybė ir kaltė. Atstovei neaišku, kur buvo laikomi įmonės dokumentai, jei kratos metu buvo paimta tik dalis dokumentų, kitus R. G. žadėjo atnešti, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei dokumentai perduoti nebuvo, o dalį dokumentų R. G. pateikė tik bylos nagrinėjimo pabaigoje. Be to, lėšų trūkumas įmonėje yra realus – nuimti grynieji pinigai, kai nebuvo jokios būtinybės vykdyti atsiskaitymus grynaisiais pinigais (įmonė patyrė nuostolius ir dėl pinigų išgryninimo), įmonė liko su tuščia banko sąskaita ir netvarkinga buhalterija.

Civilinio ieškovo atstovė prašo nuteistosios R. G. apeliacinį skundą atmesti. Iš R. G. priteisti civiliniam ieškovui 200 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Nuteistosios R. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvada, jog R. G. padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą, t. y. pasisavino svetimą didelės 236 397,95 Lt (68 465,58 Eur) vertės UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai apygardos teisme ištirtus įrodymus, jų visetą, bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės ir jos padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Apygardos teismas teisingai taikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų normas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama apeliantės kaltė, tinkamai realizavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tačiau teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Šioje byloje, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visus baudžiamosios bylos duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti padarytomis išvadomis. Pažymėtina, jog nuteistosios apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog viso proceso metu ji nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jokių nusikalstamų veikų ji nepadarė, kadangi vien tik savo kaltės neigimas nėra pagrindas pripažinti nuosprendį neteisėtu ir jį panaikinti. Be to, pati apeliantė iš esmės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta pirmosios instancijos teisme nenurodė kokių nors konkrečių ją kaltinančius įrodymus galinčių paneigti aplinkybių.

Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. G. kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų, t. y. 236 397,95 Lt (68 465,58 Eur) pasisavinimo. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto pavertimu savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ar neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir juo naudotis ar disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-84/2012, 2K-13-693/2013). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas gauna bendrovei priklausančias pinigines lėšas ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tokie veiksmai vertintini kaip patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2012-03-01 iki 2012-10-18 UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktore buvo R. G., todėl ji užimamų pagrindu turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir buvo materialiai atsakinga už jai patikėtas ir jos žinioje buvusias UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pingines lėšas (t. 1, b. l. 43). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-03-01 – 2012-10-23 laikotarpiu R. G. sistemingai grynino pinigus iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitų. Vienintelės UAB ,,(duomenys neskelbtini)” akcininkės 2012-10-18 sprendimu atleidus R. G. iš einamų pareigų, akcininkės įgaliota atstovė bei nauja paskirta UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorė, sužinojo, kad R. G. nėra pristačiusi visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. 2012-11-06 atlikus kratą R. G. gyvenamojoje vietoje, R. G. paaiškino, jog ji UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų daiktų neturi (t. 2, b. l. 101-103). 2012-11-08 gavus duomenų, kad R. G. gyvena kitoje namo dalyje, 2012-11-09 buvo atlikta krata ir šioje gyvenamojo namo dalyje, kurios metu buvo rasti įvairūs UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalteriniai dokumentai (t. 1, b. l. 106, 108-110). Atlikus šią kratą, R. G. savo ranka parašė, kad kitus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus pateiks vėliau (t. 1, b. l. 105). Bylos duomenys patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai R. G. ne kartą siuntė reikalavimus pateikti visus turimus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau pastaroji minėtų dokumentų nepateikė (t. 2, b. l. 117, 118, 119-120). Galiausiai R. G. 2013-07-15 rašte nurodė, kad ji nuo 2012-10-18 yra atleista iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorės pareigų, todėl negali įvykdyti reikalavimo, nes neturi jokios prieigos prie įmonės buhalterinių dokumentu bei sąskaitų (t. 1, b. l. 121-122). Iš atlikto specialaus tyrimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo biuro 2013-09-26 specialisto išvados Nr. 30-19-ISI-392 matyti, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus R. G. piniginių lėšų panaudojimo viso 257 779,33 Lt sumai nepateisino apskaitos dokumentais. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistoji pateikė įvairius dokumentus, kurie, teismo nurodymu, buvo įvertinti specialistės (t. 8, b. l. 189-192). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs specialistės paaiškinimus bei pateiktą patalpų nuomos sutartį, kurią R. G. buvo sudariusi savo, kaip fizinio asmens, vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 8, b. l. 91-94), konstatavo, jog nesant įrodymų, kad pinigai už nuomos sutartį buvo sumokėti, nes patalpos iš tiesų buvo nuomojamos, sumažino pasisavinto turto vertę 19 981,38 Lt sumai (patalpų nuomos ir delspinigių sąskaitos faktūros išrašytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 19 981,38 Lt). Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistosios paaiškinimus, kad ji UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1 400 Lt už pakeistas biure duris, konstatavo, jog tokią teisę kaip įmonės direktorė R. G. turėjo, todėl sumažino kaltinime nurodytas pasisavintas pinigines lėšas ir 1 400 Lt sumai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad R. G. dėl dalies UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimo, kurias ji išgrynino iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų bei sumokėjo už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkinius, nepateikė dalies šių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms pagrindžiančių dokumentų. Šie R. G. veiksmai skundžiamame nuosprendyje pagrįstai įvertinti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio didelės vertės turto pasisavinimas, nes jai patikėtą ir jos žinioje buvusį šiai bendrovei priklausantį turtą neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu ir tokiu būdu bendrovei padarė 236 397,95 Lt (68 465,58 Eur) turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis ne visais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, nes dalis dokumentų dingo arba sąmoningai nebuvo pateikti tyrimui. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Iš 2012-11-09 atliktos kratos R. G. gyvenamojoje vietoje protokolo matyti, kad kratos metu buvo surasti ir paimti įvairūs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai sudėti į vieną kartotinę dėžę, kuri buvo užantspauduota lipnia juosta ir popieriaus lapu su Klaipėdos AVPK NTB ENTS antspaudais ir dalyvavusiųjų parašais, iš jų ir R. G. (t. 2, b. l. 108-110). 2013-05-17 atliktos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų, paimtų 2012-11-09 kratos metu iš R. G. gyvenamosios vietos, apžiūros metu nustatyta, kad atidarius užantspauduotą bei patvirtintą R. G. ir tyrėjos L. Š. parašais popierinę dėžę, joje yra segtuvai: Nr. 1 – 191 lapai, Nr. 2 – 5 lapai, Nr. 3 – 186 lapai, Nr. 4 – 340 lapai, Nr. 5 – 84 lapai, Nr. 6 – 285 lapai, Nr. 7 – 363 lapai bei A. Ž., M. C., S. S., R. S., J. R., S. V. medicininės knygelės. Apžiūra atlikta dalyvaujant nuteistajai R. G. bei advokato padėjėjai S. B., kurios patvirtino apžiūros eigą ir rezultatus (t. 2, b. l. 115, 116). Perduodamų dokumentų aprašas patvirtina, jog visi kratos metu paimti ir vėliau apžiūrėti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tyrimą atlikusiai specialistei (t. 4, b. l. 107). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti buhalterinės apskaitos dokumentų paėmimo kratos metu bei jų apžiūros aplinkybes, apklausė kaip liudytoją jose dalyvavusią tyrėją L. Š.. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino, jog dėžė su per kratą paimtais dokumentais buvo užklijuota R. G. akivaizdoje, o šių dokumentų aprašas padarytas iškvietus R. G. ir jos akivaizdoje atidarius dėžę joje buvę buhalterinės apskaitos dokumentai sudėti į segtuvus ir sunumeruoti (t. 9, b. l. 28). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad tirti buvo pateikti ne visi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Apeliantė skundo argumentus grindžia ir ta aplinkybe, kad jai buvo leista pasidaryti dokumentų kopijas, tačiau atvykus į ikiteisminio tyrimo įstaigą paaiškėjo, jog minėti dokumentai dingo. Iš tiesų, iš byloje esančio prokurorės nutarimo matyti, kad buvo tenkintas R. G. 2013-01-25 prašymas grąžinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ filialo buhalterinius dokumentus, leidžiant R. G. pasidaryti reikalingų dokumentų kopijas (t. 2, b. l. 53). Tačiau šis prokurorės nutarimas nebuvo vykdomas, kadangi buvo ruošiama užduotis atlikti įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą (2013-02-05 tarnybinis pranešimas, t. 2, b. l. 56). Akivaizdu, jog nuteistoji pasinaudojo aplinkybe, jog kratos metu nebuvo sudarytas paimtų dokumentų aprašas. Tuo tarpu prokurorė, leidusi nuteistajai pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas, taip pat nepatikrino, ar šie dokumentai apskritai egzistavo. Be to, kaip jau minėta šioje nutartyje, dėžė su paimtais buhalterinės apskaitos dokumentais buvo užklijuota ir vėliau atidaryta R. G. akivaizdoje. Tiek nuteistoji, tiek jos gynėja pastabų dėl atliktų procesinių veiksmų nepareiškė. Tuo pačiu nesutiktina su apeliantės skundo argumentais, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)” perdavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus neturėjusiems įgaliojimų asmenims. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012-08-23 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. G. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, pagal kurią užsakovas (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) iki 2012-08-31 įsipareigojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus įmonės dokumentus, reikalingus apskaitos tvarkymui (Didžiosios knygos sintetinius ir analitinius likučius, paruošiant apyvartos žiniaraštį, kasos knygą ir kt., taip pat 2011 metų atskaitomybę bei patvirtinimą apie VĮ Registrų centro priimtą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2011 metų finansinės atskaitomybės rinkinį ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2012-07-31 tarpinę atskaitomybę) (t. 1, b. l. 150-152). Bylos duomenimis nustatyta, jog R. G. nurodyto įsipareigojimo nevykdė. Pastaroji pristatyti dokumentus buvo raginama žodžiu bei elektroniniu paštu (2012-08-29, 2012-09-03, 2012-09-04), tačiau UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos likutis, kaip ir kitų sąskaitų likučiai, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perduoti nebuvo (t. 1, b. l. 157). Taigi UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, tvarkiusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, praktiškai neturėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentų. Šiame kontekste atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog visi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, buvę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ žinioje, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo perduoti tyrėjai (t. 4, b. l. 90, 91). Šie dokumentai, kartu su kratos R. G. gyvenamojoje patalpoje metu surastais ir paimtais dokumentais, buvo perduoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tyrimą atlikusiai specialistei (t. 4, b. l. 107). Taigi apeliantės skundo argumentai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus neturėjusiems įgaliojimų asmenims, neatitinka bylos duomenų, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veikla buvo vykdoma per Norvegijoje registruotą ,,(duomenys neskelbtini)” NUF filialą, todėl neįvertinus pastarosios įmonės ūkinės – finansinės veiklos, negalima padaryti išvadų, susijusių su išlaidomis bei pinigų panaudojimo pagrįstumu. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog filialas nėra juridinis asmuo ir naudojasi bendrovės, kaip juridinio asmens, vardu. Kadangi filialas nėra savarankiškas juridinis asmuo, jo finansinės ataskaitos nesudaromos, tačiau kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis įmonės privalo parengti ir metinį pranešimą, kuriame turi būti pateikiama ir informacija apie įmonės filialus ir atstovybes (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 23 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Iš to seka, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje turėjo atsispindėti ir informacija, susijusi su ,,(duomenys neskelbtini)“ NUF veikla. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantės teiginius apie Norvegijoje įsteigto filialo veiklą. Bylos duomenimis nustatyta, jog visi asmenys darbui Norvegijoje buvo įdarbinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Darbo užmokestį įdarbintiems asmenims mokėjo taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Bendradarbiavimo sutartis su AS ,,(duomenys neskelbtini)”, iš kurios UAB ,,(duomenys neskelbtini)” gavo visas pajamas, taip pat sudaryta su UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos tyrimą atlikusi specialistė I. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jai nebuvo pateiktas nė vienas dokumentas, susijęs su ,,(duomenys neskelbtini)” NUF (t. 8, b. l. 65-67). Apklaustas pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas AS ,,(duomenys neskelbtini)” akcininkas V. S. patvirtino, jog ,,(duomenys neskelbtini)” NUF buvo įsteigta tik tam, kad gauti žalias korteles, nes be jų negalima dirbti statybose. Filialas jokios veiklos nevykdė, apskaitos nevedė. AS ,,(duomenys neskelbtini)” neturėjo teisės mokėti atlyginimą Norvegijoje dirbantiems asmenims, todėl, vadovaujantis bendradarbiavimo sutartimi, pinigai buvo pervedami į UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, kuri mokėjo atlyginimus Lietuvoje (t. t. 7, b. l. 159-161). Apklaustas kaip liudytojas AS ,,(duomenys neskelbtini)” akcininkas A. G. taip pat patvirtino, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)” filialas Norvegijoje įsteigtas dėl žalių kortelių. AS ,,(duomenys neskelbtini)” buvo sudarę sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, iš kurios buvo siunčiami žmonės dirbti statybose. Filialas jokios veiklos nevykdė, nes neturėjo juridinės galios. Norvegijoje dirbantiems žmonėms atlyginimus mokėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir jis asmeniškai pervesdavo pinigus į šios įmonės sąskaitą (t. 7, b. l. 162-163 ). Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad ,,(duomenys neskelbtini)” NUF veiklos nevykdė, buvo įregistruota tik tam, kad galėtų gauti leidžiančias dirbti Norvegijoje korteles. Apeliantės argumentai, kad be išsamaus ,,(duomenys neskelbtini)” NUF, AS ,,(duomenys neskelbtini)” ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” tarpusavio atsiskaitymų ir/ ar įsipareigojimų ištyrimo negalima vertinti ir dalies liudytojų parodymų, taip pat yra nepagrįsti. Jei UAB ,,(duomenys neskelbtini)” įmonėje dirbę asmenys ir nežinotų, kas atsiskaitė už darbui reikalingus įrankius ir kitas priemones, visa įmonės veikla turi būti pagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais. Vis dėlto duomenų, kad pinigai buvo panaudoti įmonės naudai, t. y. sumokėta už įrankius, priemones, ar naudojami kitoms įmonės reikmėms, baudžiamojoje byloje nėra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą paskirti buhalterinę ekspertizę. Iš specialistės apklausos pirmosios instancijos teisme matyti, jog pastaroji įvertino visus jai pateiktus buhalterinius dokumentus, todėl dėl specialistės išvados išsamumo abejonių nekyla. Pažymėtina, kad proceso dalyvio prašymas skirti ekspertizę, taip pat papildomą ar pakartotinę, pats savaime nesuponuoja teismo pareigos tokį prašymą tenkinti. Pagal BPK 286 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Pagal BPK 208 straipsnį ekspertizė skiriama tais atvejais, kai teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos specialios žinios. Iš bylos matyti, kad pagrindo abejoti byloje pateikta specialistės išvada, dėl kurios specialistė davė išsamius paaiškinimus, nėra.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78-2012). Taigi apeliantės argumentai, kad buvo ištirti ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai, esant pačios nuteistosios pareigai pateikti piniginių lėšų panaudojimo faktą įmonės reikmėms pagrindžiančius dokumentus, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, jog pati nuteistoji neneigė, kad disponavo įmonės pinigais, teigė, kad nurodyti pinigai buvo panaudoti įmonės atsiskaitymams, tačiau duomenų, kad minėti pinigai buvo panaudoti įmonės naudai, t. y. sumokėti ,,(duomenys neskelbtini)” NUF ar naudojami kitoms įmonės reikmėms, baudžiamojoje byloje nėra.

Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Šio nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, tirtintis ne tik bendruosius (pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus), bet ir specialiuosius požymius. Specialiojo subjekto požymiai išplaukia iš straipsnio dispozicijoje nurodyto kaltininko santykio su pasisavinamu turtu. Svetimas turtas yra oficialiai kaltininkui patikėtas ar perduotas jo žinion arba suteikta tam tikra turtinė teisė (įgyti turtą, jį valdyti, mainyti ir kt.). Kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto atžvilgiu turėjo specialius įgaliojimus – turtas buvo jai patikėtas ir jos žinioje dėl užimamų pareigų. Išgrynindama bendrovei priklausančius pinigus, tačiau šių pinigų į bendrovės kasą neįnešdama, pateisinamais dokumentais nepagrįsdama, o taip pat sumokėdama asmenines išlaidas, R. G. veikė tiesiogine tyčia, siekė pasisavinti įmonės turtą – pinigus. Pažymėtina, jog per kaltinime nurodytą laikotarpį iš bendrovės sąskaitos paimta iš esmės didžioji dalis bendrovės turimų lėšų ir tai nebuvo vienkartinis nuteistosios veiksmas, o sistemingas ir kryptingas veikimas.

Išnagrinėti įrodymai ir jau aptartos bylos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad R. G. jai patikėtą ir jos žinioje esantį bendrovės turtą, t. y. pinigines lėšas panaudojo ne įmonės reikmėms, šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nurodytą svetimą turtą (68 465,58 Eur), veikdama tiesiogine tyčia, nuteistoji neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu. Nuteistoji R. G. pasisavino pinigų sumą, viršijančią 250 MGL, todėl pirmosios instancijos teismas jos veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistosios gynėja, ignoruodama apeliaciniame skunde suformuluotą nuteistosios reikalavimą ją išteisinti, pateikė alternatyvų prašymą R. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 223 straipsnio 1 dalį. Toks prašymas motyvuojamas tuo, kad už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą 2012 metais taip pat buvo atsakingos I. M., M. S. bei E. L., R. G. dirbo tik nuo 2012-03-02 iki 2012-10-18. Pastaroji 2012 metais perdavė visus buhalterinės apskaitos dokumentus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterei. Be to, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo duomenis apie savo filialą Norvegijoje – ,,(duomenys neskelbtini)“ NUF, kuriame ir buvo buhalterinė apskaita. Taip pat pažymima, jog ikiteisminis tyrimas R. G. atžvilgiu buvo pradėtas ir atliktas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistosios gynėjos prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. Visų pirma pažymėtina, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė tvarkydamas apskaitą. Gynėjos prašyme yra tvirtinama, jog R. G. perdavė visus buhalterinės apskaitos dokumentus. Taip pat nurodomi ir kiti už buhalterinę apskaitą buvę atsakingi asmenys. Iš gynėjos prašymo turinio seka, kad ji iš vis neigia bet kokį galimą nuteistosios netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi gynėjos prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo prieštarauja BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos esmei, nes šiuo atveju būtent buhalterinės apskaitos vedimo tvarka yra pagrindinis tiesioginis nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnyje, objektas. Be to, nuteistosios gynėja klaidingai nurodo, jog ikiteisminis tyrimas R. G. atžvilgiu buvo pradėtas ir atliktas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 223 straipsnio 1 dalyje. Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje pradėtas 2012-10-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 3). Vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, 2013-12-10 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 5-6). Šiuo aspektu atkreiptinas gynėjos dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu, priklausomai nuo naujai paaiškėjusių faktinių duomenų, įtarimai gali būti keičiami, papildomi įstatymo nustatyta tvarka pagal gautus naujus faktinius duomenis. Taigi, gynėjos prašyme nurodyti argumentai, kad pradinis įtarimas R. G. buvo pareikštas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ne tik neatitinka bylos duomenų, bet ir neturi jokios reikšmės galutiniam nuteistosios nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui.

Dėl civilinio ieškinio

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistosios gynėja nenurodant jokių prašymą pagrindžiančių argumentų prašo klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šis prašymas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, tik išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai išsprendė civilinio ieškinio, priteisto civiliniam ieškovui UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pagrįstumo ir dydžio klausimus. Teisėjų kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų dar kartą nebedėsto. Pažymėtina tik tiek, kad šiuo atveju nėra nustatyti jokie išimtiniai atvejai, dėl kurių nebuvo galima apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio. Todėl nuteistosios gynėjos prašymas klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilini proceso tvarka, atmestinas.

Dėl paskirtos bausmės

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai paskirta bausmė yra teisinga. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai R. G. bausmę, BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Bausmė paskirta atsižvelgiant į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodomas aplinkybes, įvertinus ir padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, ir duomenis, apibūdinančius nuteistosios asmenybę. BK 183 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas R. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, R. G. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Jos švelninti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad švelninti paskirtą bausmę nuteistosios apeliaciniame skunde neprašoma.

Dėl proceso išlaidų išieškojimo

Civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė atsiliepime į nuteistosios apeliacinį skundą prašo išieškoti iš R. G. 200 Eur proceso išlaidų.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

Šioje byloje civilinis ieškovas, nesutikdamas su nuteistosios apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą. Pažymėtina, jog civilinio ieškovo išlaidos advokatui iš dalies buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistosios apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo atmesti. Teisėjų kolegija mano, jog civilinio ieškovo turėtos išlaidos turi būti apmokėtos. Nagrinėjamoje byloje yra pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. TS-1620, patvirtinanti, kad civilinis ieškovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo advokatei L. Z. 200 Eur už atsikirtimų į nuteistosios apeliacinį skundą surašymą (t. 9, b. l. 77, 78). Teisėjų kolegijos nuomone, išlaidos už atsiliepimo į nuteistosios apeliacinį skundą surašymą yra protingos, pagrįstos ir priteistinos iš nuteistosios R. G..

Dėl kitų klausimų išsprendimo

Iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė 2012-10-12 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paimtą grynųjų pinigų sumą – 20 000 Lt. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012-10-12 iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) R. G. paėmė grynaisiais pinigais 200 000 Lt (t. 1, b. l. 67).

Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog R. G. iš 434 271,66 Lt (125 773,77 Eur), paimtų iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, pasisavino 236 397,95 Lt (68 465,58 Eur). Taigi pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pastaroji 197 873,71 Lt (57 308,19 Eur) pateisino apskaitos dokumentais (434 271,66 Lt – 236 397,95 Lt = 197 873,71 Lt (57 308,19 Eur). Tačiau aprašydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas įrašė tik papildomai nustatytą dokumentais pateisintų išlaidų sumą – 21 381,38 Lt (6 192,47 Eur), todėl šis netikslumas taisytinas kaip rašymo apsirikimas.

Teisėjų kolegija ištaiso šiuos rašymo apsirikimus, jie nekeičia Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžio esmės ir nepažeidžia nuteistosios teisės į gynybą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš R. G. civiliniam ieškovui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 200 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad 2012 m. spalio 12 d. iš Nordea bank Lietuvos skyriaus sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė grynaisiais pinigais 200 000,00 Lt.

Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad iš viso R. G. paėmė 434 271,66 Lt (125 773,77 Eur), iš kurių 197 873,71 Lt (57 308,19 Eur) panaudojimą kaip atskaitingas asmuo pateisino apskaitos dokumentais.