- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2-962-1120/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01883-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Amestana“, V. I., L. I.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Railana“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amestana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria patvirtinus taikos sutartį buvo nutraukta civilinė byla Nr. e2-746-258/2019 dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Railana“ reikalavimų atsakovams V. I. ir L. I.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Railana“ (toliau – ir ieškovė) 2018 m. spalio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Amestana“, N. K., L. I., V. I. ir M. P., prašydama iš UAB „Amestana“ priteisti 480 908 Eur žalą (nepagrįstai šio atsakovo gautas pajamas) bei solidariai iš atsakovų UAB „Amestana“, N. K., L. I., V. I. ir M. P. priteisti 82 051 Eur žalą (kaip ieškovės negautų pajamų) atlyginimą bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, atsižvelgdama į didelę ieškinio sumą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (atsakovų turto areštą).
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovai N. K., L. I., V. I. ir M. P. buvo jos darbuotojai, tačiau buvo pervilioti dirbti į konkuruojančią įmonę (UAB „Amestana“) dėl to, jog jie disponavo konfidencialia informacija apie ieškovę. Ieškovės pajamos už suteiktas paslaugas 2016 m. lyginant su 2015 m. sumažėjo net 1 627 991 Eur, o UAB „Amestana“ pajamos 2016 m. lyginant su 2015 m. padidėjo 480 908 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2019 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismas gavo ieškovės ir atsakovų V. I. ir L. I. taikos sutartį ir prašymą ją patvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovų L. I. bei V. I. 2019 m. kovo 18 d. sudarytą taikos sutartį, nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų šiems atsakovams bei nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus, panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, 2018 m. spalio 12 d. nutartimi pritaikytos atsakovų L. I. ir V. I. turtui.
5. Teismas nurodė, kad taikos sutarties sąlygos imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, šalių ir trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia, todėl taikos sutartis yra tvirtintina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „Amestana“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir (ar) viešajam interesui, o taip pat pažeidžia kitų atsakovų teises bei teisėtus interesus.
6.2. Taikos sutartimi atsakovai L. I. ir V. I. yra verčiami duoti paaiškinimus šioje byloje. Be to, jie yra verčiami duoti paaiškinimus apie savo neteisėtus veiksmus, t. y. prieš save ir savo šeimos narius. Taikos sutartimi atsakovai L. I. ir V. I. įsipareigoja duoti ne bet kokius paaiškinimus, o konkrečius paaiškinimus apie tai, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, atskleidė konfidencialią informaciją, t. y. taikos sutartimi ieškovė siekia užfiksuoti aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas šioje byloje ir galės būti konstatuotos tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
6.3. Iš taikos sutarties visiškai neaišku, nuo kurios įsipareigojimų dalies yra atleidžiami atsakovai L. I. ir V. I., t. y. kokio dydžio, pasak ieškovės, yra jų prievolės. Be to, ieškovė net netikslina savo ieškinio ir iš likusių trijų atsakovų toliau reikalauja visos 82 051 Eur sumos priteisimo.
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAB „Railana“ atsiliepime prašo atsakovės UAB „Amestana“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovė niekada nevertė atsakovų L. I. ir V. I. pasirašyti taikos sutartį prieš jų valią ir nenaudojo jokio spaudimo. Priešingai, šie atsakovai patys pasiūlė taikiai išspręsti iškilusį ginčą, t. y. pirmieji parodė iniciatyvą.
7.2. Taikos sutarties patvirtinimui visų bendraatsakovų sutikimų nebuvo būtina gauti. Dėl taikos sutarties sudarymo kitų atsakovų prievolės dalis pati savaime nepadidėjo.
8. Atsakovai L. I. ir V. I. atsiliepime prašo atsakovės UAB „Amestana“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Taikos sutartis buvo pasirašyta laisva valia, be jokio spaudimo. Atsakovai L. I. ir V. I. pripažino atlikę neteisėtus veiksmus, nes suprato, jog pasielgė nesąžiningai, todėl nenorėjo sulaukti neigiamų pasekmių, kurios galėjo kilti pralaimėjus ginčą.
8.2. Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o taip pat viešajam interesui bei niekaip nepažeidžia kitų atsakovų teisių. Visų likusių atsakovų atsakomybė yra solidari, todėl ieškovė gali pareikalauti visos 82 051 Eur sumos tiek iš visų likusių atsakovų, tiek ir iš vieno, todėl nėra jokio pagrindo ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pirmuoju taikos sutarties punktu atsakovai L. I. ir V. I. pripažino atlikę neteisėtus veiksmus, t. y. darbinių pareigų atlikimo metu kartu su kitais atsakovais ieškovės konkurentei UAB „Amestana“ atskleidė konfidencialią informaciją. Antruoju taikos sutarties punktu minėti atsakovai patvirtino, jog jie buvo pakviesti dirbti į UAB „Amestana“, nes turėjo patirties dirbant pas ieškovę ir sutiko patirtį panaudoti UAB „Amestana“ labui. Trečiuoju taikos sutarties punktu minėti atsakovai pripažino, jog iš jų atskleistos konfidencialios informacijos atsakovė UAB „Amestana“ bei visi kiti byloje esantys atsakovai gavo finansinės ir (ar) ekonominės naudos. Ketvirtame taikos sutarties punkte atsakovai L. I. ir V. I. nurodė ieškovės klientus, su kuriais pradėjo dirbti atsakovė UAB „Amestana“ po visų atsakovų įsidarbinimo joje. Penktuoju taikos sutarties punktu atsakovai L. I. ir V. I. įsipareigojo dalyvauti teismo posėdžiuose kaip liudytojai bei atsakyti į bylos šalių klausimus ir duoti paaiškinimus apie tai, kad visi atsakovai atliko neteisėtus veiksmus prieš ieškovę, atskleidė konfidencialią informaciją atsakovei UAB „Amestana“, iš kurios ši kartu su kitais atsakovais gavo ekonominės naudos, jie buvo ne atsitiktinai pakviesti dirbti pas atsakovę UAB „Amestana“ bei, kad perviliojo ieškovės klientus. Penktajame taikos sutarties punkte taip pat numatyta, kad nevykdant šios pareigos kiekvienas privalės sumokėti po 10 000 Eur baudą ieškovės naudai. Šeštuoju taikos sutarties punktu ieškovė atsisakė nuo visų atsakovų L. I. ir V. I. atžvilgiu pareikštų turtinių ir neturtinių reikalavimų.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisinės taikos atkūrimas tarp šalių yra vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). CPK 42 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. CPK 140 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje. Vis dėlto, dispozityvumo principas nėra absoliutus ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais gali būti ribojamas. Toks ribojimas yra įtvirtintas CPK 42 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu šalių veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
13. Taikos sutarties samprata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Iš skundžiama nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, kad ieškovė ir atsakovai L. I. bei V. I. kilusį teisminį ginčą dėl žalos (ieškovės negautų pajamų) priteisimo nutarė išspręsti taip: ieškovė atsisakė visų reikalavimų šių atsakovų atžvilgiu (taikos sutarties 6 punktas), o minėti atsakovai įsipareigojo dalyvauti teismo posėdžiuose kaip liudytojai ir juose duoti nurodyto turinio paaiškinimus (taikos sutarties 5 punktas). Be to, minėti atsakovai įsipareigojo sumokėti kiekvienas po 10 000 Eur baudą, jei taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo nevykdytų.
14. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir (ar) viešajam interesui. Atskirąjį skundą padavusi atsakovė UAB „Amestana“ su tokia teismo išvada nesutinka, pastebėdama, kad atsakovai L. I. ir V. I. taikos sutartimi įsipareigoja duoti konkrečius, numatytus taikos sutartyje paaiškinimus prieš save ir bendrininkus solidarioje prievolėje.
15. CPK 191 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. CPK 191 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad už liudytojo pareigų nevykdymą šaukiamas liudytoju asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka. CPK 192 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas. To paties straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad liudytojas yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Iš aptartų nuostatų matyti, kad liudytojas turi pareigą ne tik atvykti į teismą ir duoti parodymus, tačiau jis turi pareigą duoti teisingus parodymus, t. y. byloje sakyti tiesą, šios pareigos jis negali atsisakyti, o už melagingų parodymų davimą liudytojui numatyta baudžiamoji atsakomybė.
16. Taigi, L. I. ir V. I., jei jie byloje nebūtų atsakovai, o būtų teismo šaukiami liudytojais, tai jie, net ir nesant taikos sutarties su ieškove, privalėtų duoti teisingus parodymus. Darytina išvada, kad šiuo atveju taikos sutarties sąlygos (1–6 punktai) neatitinka taikos sutarties sampratos, kad taikos sutartimi šalys kilusį teisminį ginčą išsprendžia tarpusavio nuolaidomis (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).
17. Pažymėtina, kad ieškovė taikos sutartimi atsisako visų reikalavimų minėtiems atsakovams, nors jie taikos sutarties sąlygose iš esmės pripažįsta atlikę tuos veiksmus, kurių pagrindu ieškovė ir kelia ieškinyje reikalavimus minėtiems atsakovams ir jų bendraskoliams. Nagrinėjamu atveju taikos sutartimi L. I. ir V. I. įsipareigojo duoti tam tikrus parodymus nagrinėjamoje žalos atlyginimo byloje ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų solidariųjų skolininkų, todėl jų įsipareigojimas liudyti tam tikru būdu pažeidžia ir bendrąjį civilinio proceso sąžiningumo principą, kuris yra vienas iš esminių viešosios tvarkos elementų.
18. CPK 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsisakyti duoti parodymus leidžiama, jeigu liudytojo parodymai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius arba artimuosius giminaičius. Taikos sutarties 5 punktu atsakovai L. I. ir V. I. įsipareigojo duoti parodymus apie tai, kad visi atsakovai (taigi, ir jie patys) atliko neteisėtus veiksmus prieš ieškovę, atskleidė konfidencialią informaciją atsakovei UAB „Amestana“, iš kurios ši kartu su kitais atsakovais (taigi, ir jais pačiais) gavo ekonominės naudos, perviliojo ieškovės klientus. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė UAB „Amestana“ atskirajame skunde, tokia taikos sutarties sąlyga iš esmės reiškia L. I. ir V. I. įsipareigojimą teisme duoti parodymus, kurie reikštų parodymus prieš save, nors CPK 191 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta liudytojų teisė tokius parodymus atsisakyti duoti, ši teisė yra teisnumo elementas ir todėl jos negalima atsisakyti sutartimi.
19. CK 6.984 straipsnyje nustatyti atvejai, kai taikos sutartis negalioja. Tai, be kita ko, atvejai, kai taikos sutartis pažeidžia imperatyvias teisės normas ir (ar) viešąją tvarką. Liudytojų pareiga šaukiamiems atvykti į teismą yra reglamentuota CPK 191 straipsnio 1 dalyje, o CPK 191 straipsnio 1 dalis ir 192 straipsnio 4 dalis reglamentuoja tai, kokius parodymus liudytojas privalo duoti teisme. Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino tokias taikos sutarties sąlygas, kurios prieštarauja šioms imperatyvioms teisės normoms (taikos sutarties 5 punktas), be to, esminės taikos sutarties sąlygos – įsipareigojimas liudyti tam tikru būdu prieš save ir visus kitus solidariosios prievolės bendrininkus mainais už ieškovo reikalavimo atsisakymą tik dalies bendraskolių atžvilgiu pažeidžia viešąją tvarką.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį panaikina ir išsprendžia klausimą iš esmės, t. y. vadovaudamasis CK 6.984 straipsniu, CPK 42 straipsnio 2 dalimi ir 140 straipsnio 5 dalimi, ieškovės ir atsakovų L. I. bei V. I. 2019 m. kovo 18 d. taikos sutarties netvirtina.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis šalims neužkerta kelio byloje sudaryti įstatymo reikalavimus atitinkančią taikos sutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Netvirtinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Railana“ ir atsakovų L. I. bei V. I. 2019 m. kovo 18 d. sudarytos taikos sutarties.